Europa

Infliacija euro zonoje artimiausioje ateityje toliau viršys 2 proc., parodė Europos Centrinio Banko (ECB) penktadienį paskelbta ekonomistų apklausa, su kurios rezultatais euro zonos centrinis bankas susipažino prieš padidindamas palūkanų normas pirmą kartą per 11 metų. Apklausoje dalyvavę profesionalieji prognozuotojai „padidino savo lūkesčius dėl infliacijos visais prognozių laikotarpiais“, rašoma ECB paskelbtame pranešime.

Italija penktadienį ruošėsi dabartinės šalį apėmusios karščių bangos kaitriausiai dienai, paskelbusi aukščiausio lygio perspėjimus 16-oje miestų. Tuo metu šalies ugniagesiai kovojo su virtine niokojančių gamtinių gaisrų keliuose regionuose. Blogiausia padėtis prognozuojama Milane šalies šiaurėje, kur temperatūra gali pakilti iki 40 Celsijaus laipsnių. Piečiau esančioje Bolonijoje ir sostinėje Romoje laukiama iki 39 laipsnių kaitros, pranešė meteorologijos tarnybos.

Europos Komisija penktadienį pradėjo keturias naujas teisines procedūras prieš Jungtinę Karalystę, kaltindama Londoną nevykdant „Brexito“ susitarimo sąlygų, reglamentuojančių prekybą su Šiaurės Airija. Šios procedūros, apie kurias paskelbta po metus trukusių paliaubų tarp Londono ir Briuselio, yra naujausios iš virtinės teisinių žingsnių, ES siekiant užkirsti kelią JK vyriausybės pastangoms atšaukti kai kurias susitarimo dėl prekybos Šiaurės Airijoje po „Brexito“ nuostatas.

Lenkija penktadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, šioms Šiaurės šalims apsisprendus prisijungti prie transatlantinio gynybos bloko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė lenkų visuomeninis radijas. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) per ceremoniją šiauriniame Gdynės uostamiestyje pasirašė teisės aktą, kuriuo Lenkija ratifikuoja Suomijos ir Švedijos stojimą į Aljansą.

Lenkija ketina įsigyti iš Pietų Korėjos tankų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, penktadienį pranešė vyriausybė, Varšuvai stiprinant gynybą po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad Europą apėmusi pastaroji karščių banga vien Pirėnų pusiasalyje pareikalavo daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių gyvybių, ir pareikalavo imtis bendrų veiksmų kovai su klimato kaita. „Kaitra žudo.

Europos Sąjunga penktadienį atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio palengvinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, dėl kurios milijonams žmonių gresia badas. „Šiandienos Stambulo susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi, – per „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Raginame jį skubiai įgyvendinti.

Europos Sąjunga (ES) Lietuvai skyrė 61 mln. eurų paremti nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgančius žmones, penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. Lėšos taip pat skirtos Estijai ir Lenkijai – iš viso 125 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo pagal iniciatyvą „REACT-EU“. Šiomis lėšomis bus remiamas užimtumas ir sveikatos priežiūros sektorius. Lietuvoje 61 mln.

Vengrija tikisi, kad „geresnis bendradarbiavimas“ su Europos Komisija  leis atblokuoti milijardus eurų įstrigusių lėšų, sakė deryboms vadovaujantis ministras, šalies ekonomikai patiriant vis didesnių sunkumų. Briuselis iki šiol atsisako patvirtinti pagalbos paketą Vengrijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, lėšų dėl įtariamo teisinės valstybės principų pažeidimų ir numanomos korupcijos.

„Siemens“ turbina, neva dėl kurios nebuvimo Rusija sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“, įstrigo Vokietijoje, nes Maskva iki šiol nedavė oficialaus leidimo jos gabenimui į Rusiją, skelbia „Deutsche Welle“, cituojanti „Reuters“ pranešimą, kuriame agentūra remiasi dviem informuotais šaltiniais.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį rekomendavo leisti raupų vakcina skiepyti nuo beždžionių raupų, kurių protrūkį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gali pripažinti tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi.  „EVA vaistų žmonėms komitetas (CHMP) rekomendavo išplėsti raupų vakcinos „Imvanex“ indikacijas, įtraukiant suaugusių asmenų apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime.

Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kuriai, jo teigimu, trūksta taisyklių dėl dujų paskirstymo tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą, keršydama už bloko paramą Ukrainai. Interviu vokiečių valstybinei radijo stočiai „Deutschlandfunk“ Markusas Ferberis pažymėjo, jog „nėra reikalo patarinėti, kaip taupyti energiją namuose ar biuruose, kaip kad šiuo metu planuoja daryti Europos Komisija“. „Solidarumas Europoje yra svarbus.

Graikija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti ES planui apriboti dujų vartojimą, atsižvelgiant į galimą tiekimo iš Rusijos sustabdymą. „Vyriausybė iš esmės nesutinka su Europos Komisijos pasiūlymu 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą“, – pranešė vyriausybės atstovas spaudai Janis Ekonomus (Yannis Economou). Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella ketvirtadienį pareiškė, kad po ministro pirmininko Mario Draghi atsistatydinimo paleido parlamentą ir kad bus sušaukti pirmalaikiai rinkimai. „Šį sprendimą lėmė politinė padėtis“, – sakė S. Mattarella trumpoje kalboje per televiziją, praėjus kelioms valandoms po to, kai M. Draghi įteikė jam atsistatydinimo pareiškimą dėl naujausios Italijos politinės krizės.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas 10 sirų, kaltinamų samdinių verbavimu kovoti už Rusiją Ukrainoje. Pagal sankcijas įšaldomas šių asmenų turtas, uždraudžiama išduoti jiems vizas. Šie 10 sirų ir dvi privačios saugumo firmos buvo papildomai įtraukti į ES sankcijų sąrašą, skelbiamą oficialiajame bloko leidinyje.

Rinkose tvyrant nerimui dėl Italijos skolų, Europos Centrinis Bankas (ECB) prireikus „nedvejodamas“ panaudos kovai su krize skirtą naują obligacijų pirkimo priemonę, kuria bus siekiama mažinti euro zonos valstybių narių skolinimosi kainų skirtumus, ketvirtadienį pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB „nenorėtų jos naudoti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pristatė naują kovos su krize priemonę, kuria sieks užtikrinti, kad, pirmą kartą per dešimtmetį padidėjus palūkanų normoms, didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainos būtų kontroliuojamos. Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl.

Mario Draghi, kuriam priskiriami nuopelnai padėjus išgelbėti euro zoną, kaip Italijos premjeras vadovavo nepaprastos vienybės periodu, bet galiausiai neatlaikė nestabilumu garsėjančios šalies politinės sistemos. Šis garsus ekonomistas niekada nebuvo tiesiogiai išrinktas, bet pelnė kone visų politinių partijų paramą, kai 2021 metų vasarį užėmė premjero postą. Kaip Europos Sąjungoje ir Didžiajame septintuke (G-7) gerbiamas lyderis jis sustiprino Italijos pozicijas tarptautinėje scenoje.

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Trys Italijos ministro pirmininko Mario Draghi koalicijos partijos trečiadienį pareiškė, kad nedalyvaus balsavime dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, žlugus įnirtingoms deryboms siekiant rasti bendrą kalbą. Centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) pranešė Senatui, kad nedalyvaus balsavime, todėl M. Draghi bandymai išspręsti politinę krizę iš esmės žlugo.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Lietuvoje viešinti eurokomisarė Mairead McGuinness teigia, jog Europos Komisija ne „pakeitė nuomonę, o įnešė daugiau aiškumo“ dėl sankcijų taikymo tranzitui į Kaliningradą. „Teigti, kad Komisija pakeitė poziciją, yra netikslu. Šeši sankcijų paketai buvo išsamūs ir pateikti per trumpą laiką. Lietuva visiškai vykdė sankcijų taikymą ir mūsų gairės dabar suteikė aiškumo.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą. „Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė. Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus.

Smarkiai pabrangus naftai ir dujoms, Prancūzijos vyriausybė trečiadienį paragino gyventojus pasistengti taupyti energiją ir, be kita ko, vykstant atostogų atjungti nuo elektros tinklo kuo daugiau elektros prietaisų, įskaitant bevielio ryšio maršrutizatorius.

Europos verslo konfederacija trečiadienį įspėjo, jog bet koks sprendimas riboti ekonominį aktyvumą siekiant mažinti rusiškų dujų vartojimą Europoje turės katastrofiškų padarinių. „Priverstinis gamybos mažinimas turės katastrofiškų ekonominių padarinių, o verslui padarys dažnai neatitaisomą žalą“, – pareiškė „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas Beyreris po to, kai Europos Komisija paviešino planą, pagal kurį bus siekiama 15 proc.

Dešimt dienų trukusi karščio banga Ispanijoje pareikalavo daugiau kaip 500 žmonių gyvybių, trečiadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Remiantis statistiniais duomenimis, per šią karščio bangą dėl labai aukštos temperatūros mirė daugiau kaip 500 žmonių“, – sakė P. Sanchezas, remdamasis visuomenės sveikatos instituto skaičiavimais, pagrįstais mirčių perviršio rodikliais.

Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Europos Sąjunga svarsto galimybę jau kitą mėnesį savanoriškai 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą valstybėse narėse, baiminantis, kad Rusija gali sumažinti energijos tiekimą, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Pagal planą, pavadintą „Saugokime dujas saugesnei žiemai“, Europos Komisija planuoja Bendrijos narėms rekomenduoti veiksmus, apimančius šildymo ir oro kondicionavimo paslaugų mažinimą, taip pat tam tikras rinka pagrįstas priemones.

Lietuvoje lankosi už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Mairead McGuinness. Per dviejų dienų vizitą ji susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke, premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei įvairių Seimo komitetų atstovais, taip pat su Lietuvos banko valdybos atstovais.

Europą sekinanti karščio banga lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu, be to, daug kur Vakarų Europoje iškilęs itin didelis gamtinių gaisrų pavojus, antradienį įspėjo regiono atmosferos stebėsenos tarnyba. Rekordinės oro temperatūros, kurias, pasak mokslininkų, lemia klimato kaita, antradienį prognozuojamos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Pietvakarių Europą apėmusiems ir daug gaisrų jau sukėlusiems dusinantiems karščiams slenkant į šiaurę.

Lenkija bus pakankamai apsirūpinusi anglimis šildymo sezonui, o tenkinti paklausą padės vidaus gavyba ir importas, antradienį pareiškė už strateginę infrastruktūrą atsakingas Lenkijos vyriausybės įgaliotinis. Per interviu Lenkijos visuomeniniam radijui paklaustas, ar lenkai turės pakankamai anglių, kad žiemą galėtų šildyti savo namus, Piotras Naimskis atsakė: „Lenkija turės pakankamai anglių, ir iš šalies kasyklų, ir iš užsienio.“ „Anglių atsargos neišseks“, – pridūrė jis.

Karščio bangai Prancūzijoje pasiekus piką, 64 skirtinguose šalies rajonuose pirmadienį buvo užregistruoti vietiniai oro temperatūros rekordai, antradienį patvirtino nacionalinė meteorologijos tarnyba. Dauguma karščio rekordų užfiksuoti vakarinėse Atlanto pakrantėse, kur oro temperatūra viršijo 40 Celsijaus laipsnių ir kur siaučia keli miškų gaisrai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pasmerkė prorusiškų programišių kibernetines atakas prieš Bendrijos nares, tarp kurių buvo ir Lietuva.

Europos Komisija nemano, kad Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ po to, kai šią savaitę bus užbaigta planuota šio dujotiekio techninė priežiūra, antradienį pareiškė už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad jis [dujotiekis] neatnaujins veikimo“, – pareiškė jis reporteriams Singapūre.

Rusijos valstybės valdoma dujų milžinė „Gazprom“ tvirtina, kad dujų tiekimas Europai sumažintas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių, antradienį pranešė du stambūs Rusijos dujų koncerno klientai Vokietijoje, dar padidinę nuogąstavimus dėl tolesnių tiekimo sutrikimų.

Europa privalo remti Taivano demokratiją, antradienį sakė įtakinga europarlamentarė, pradėdama vizitą šioje saloje ir atkreipdama dėmesį į Rusijos invaziją Ukrainoje bei Kinijos represijas Honkonge. Nicolos Beer, vienos iš Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojų, apsilankymas, kaip nurodė Taivano užsienio reikalų ministerija, yra pirmasis oficialus tokio rango europarlamentarų vizitas.

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką, dabar turintį 27 nares.. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį. „Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė pradėti derybas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į Bendriją, kai Skopjė išsprendė užsitęsusį ginčą su Bulgariją. 27 šalių bloko narės „ką tik sutiko pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija“, per „Twitter“ parašė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES.

Dar keli tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš savo namų pietvakarių Prancūzijoje, regione toliau siautėjant gamtiniam gaisrui, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Ugniagesiams nepavyksta suvaldyti gaisro netoli Pilos kopos – aukščiausios Europoje smėlio kopos, kur dėl greitai besikeičiančių vėjų padidėjo gaisro išplitimo į gyvenamąsias vietoves pavojus. Pasak pareigūnų, tos vietovės atsidūrė po nuodingų dūmų debesimis.

Europos Komisijos tyrėjai pirmadienį įspėjo, kad beveik pusei bloko teritorijos šiuo metu yra iškilusi sausros rizika, Pietvakarių Europai kenčiant sekinančią karščio bangą. Liepos ataskaitoje EK Jungtinis tyrimų centras nurodo, kad 46 proc. Bendrijos teritorijos galioja įspėjimas dėl sausros, o 11 proc. sausros pavojus, kai kultūros jau kenčia nuo vandens trūkumo. Labiausiai kenčia Italija, kur šiaurinis Po upės baseinas išgyvena aukščiausio įmanomo laipsnio sausrą, nurodė ES.

Keliuose Prancūzijos miestuose pirmadienį užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, o Jungtinėje Karalystėje besitęsianti sunki karščio banga irgi gali atnešti rekordinę oro temperatūrą. Tuo metu Pietvakarių Europoje, taip pat apimtoje sekinančios kaitros, siaučiantys gamtiniai gaisrai sunaikino dar daugiau miškų. Britų meteorologai įspėjo dėl sumaišties itin dideliems karščiams nepasirengusioje šalyje. Pareigūnai sako, kad iškilo pavojus net žmonių gyvybėms.

Mirė poparto skulptorius Claesas Oldenburgas, garsėjęs savo milžiniškais darbais, vaizduojančiais tokius daiktus kaip mėsainiai, lūpų dažai ar elektros kištukai. Jam buvo 93 metai. C. Oldenburgo skulptūros per ilgą jo karjerą sulaukė kritikų pripažinimo ir didelio populiarumo. Milijonai žmonių jas matė po atviru dangumi, pavyzdžiui, miestų aikštėse. C. Oldenburgas gimė 1929 metais Stokholme, o 1956-aisiais persikėlė į Niujorką.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pirmadienį trečiai pagal dydį parlamentinei partijai suteikė mandatą formuoti vyriausybę po dviejų ankstesnių nesėkmingų bandymų. Nors Socialistų partijos sėkmės tikimybė maža, frakcijos lyderis Georgis Svilenskis sakė, kad partija pakvies kitas tris buvusios koalicijos grupes pabandyti dar kartą. G. Svilenskis R. Radevui pasakė dėsiantis visas pastangas mandatui įvykdyti, nes visuomenei, jo teigimu, reikia ramybės ir tikrumo.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pirmadienį pradėjo vizitą Alžyre, ketindamas pasirašyti keletą susitarimų, įskaitant susitarimą dėl energetikos, kuriuo sieks padidinti dujų tiekimą ir sumažinti savo šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų. M. Draghi priėmė Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as, o antradienį abu lyderiai pirmininkaus ministrų susitikimui, kuriame turėtų būti pasirašyti keli susitarimai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“. Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

Graikija pirmadienį pateikė oficialius skundus Serbijai ir Ukrainai dėl karinio krovinio lėktuve, sudužusiame jos teritorijoje avarinio tūpimo metu, sakė šaltinis graikų Užsienio reikalų ministerijoje. Lėktuvas „Antonov An-12“, kuriam vėlai šeštadienį sudužus netoli Kavalos miesto Graikijos šiaurėje žuvo visi aštuoni jo įgulos nariai, gabeno 11,5 t serbų gamybos minosvaidžių šaudmenų juos užsisakiusiam Bangladešui.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei jos neįvykdys Ankaros sąlygų. Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų. Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.