Europa

Europos Sąjunga trečiadienį gynė savo diplomatijos vadovo kelionę į Maroką, kuris kartu su Kataru siejamas su Europos Parlamente kilusiu kyšininkavimo skandalu. Kadangi šiuo metu „nėra jokių įrodymų“ apie neteisėtus veiksmus, ketvirtadienį ir penktadienį planuojama ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio kelionė turėtų įvykti, sakė jo atstovas spaudai.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pasirašė sutartį, pagal kurią iš Jungtinių Valstijų įsigis 116 tankų „Abrams“, siekdama sustiprinti savo kariuomenę tuo metu, kai kaimyninėje Ukrainoje siaučia karas. JAV valstybės departamentas tankų pardavimui pritarė gruodį. „Stipriname Lenkijos kariuomenės geležinį kumštį ..., kad galėtume veiksmingai atgrasyti agresorių“, – per pasirašymo ceremoniją Varšuvoje pareiškė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai Prancūzijoje pagamintų lengvųjų tankų, siekdama padėti atremti Rusijos invaziją, pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Prezidentas norėjo padidinti ... pagalbą“ Ukrainai „ir sutiko pristatyti lengvųjų tankų AMX-10 RC“, pareiškė Prancūzijos prezidento patarėjas po dviejų lyderių pokalbio telefonu.

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Pernai rugsėjį sprogusios abiejų Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą „Nord Stream“ gijos nepalaidojo Maskvos vilčių atgaivinti projektą, skelbia Vakarų žiniasklaida. Rusija planuoja atnaujinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „RedaktionsNetzwerk Deutschland“. Apie tai anksčiau rašė JAV „The New York Times“ ir Vokietijos „Berliner Zeitung“, primena Lenkijos radijas.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, kurių iš viso yra 27, nori, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai prieš išvykdami būtų sistemingai testuojami dėl COVID-19. Ši bendra rekomendacija buvo priimta antradienį Briuselyje vykusiame ES sveikatos apsaugos ministerijų pareigūnų susitikime. Trečiadienį įvyksiančiame tolesniame posėdyje šiuo klausimu bus nuspręsta, kokios koordinuotos priemonės bus taikomos visame bloke.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti COVID-19 vakcinas Kinijai, kovojančiai su išaugusiu užsikrėtimo šiuo virusu atvejų skaičiumi po to, kai Rytų Azijos šalis panaikino savo „nulinio COVIDo“ politiką. Europos Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant sakė, kad blokas prieš kelis mėnesius pasiūlė Pekinui suteikti vakcinų ir ekspertinę kovos su COVID-19 patirtį.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis netikėtai pasisakė už mirties bausmę ir pripažino, kad nepritaria Romos katalikų bažnyčios nuomonei šiuo klausimu. Jo žodžiai sulaukė opozicijos kritikos. M. Morawieckis, praktikuojantis katalikas, šiuos komentarus išsakė vėlai pirmadienį per viešą klausimų ir atsakymų sesiją su socialinio tinklo „Facebook“ vartotojais.

Paskutinėmis 2022-ųjų dienomis pradėjęs veikti pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – antradienį priėmė pirmąjį krovinį iš JAV, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Plaukiojantis išdujinimo laivas „Hoegh Esperanza“ Vilhelmshafeno uoste prisišvartavo gruodžio 15-ąją, o terminalo atidarymo iškilminga ceremija, dalyvaujant kancleriui Olafui Scholzui, įvyko dviem dienomis vėliau.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį bandys suformuoti koordinuotą požiūrį į tai, ar ir kaip valdžios institucijos turėtų tikrinti atvykėlius iš Kinijos dėl COVID-19, po to, kai praėjusią savaitę kelios valstybės narės paskelbė apie pavienes pastangas.  Vėlai pirmadienį Belgija paskelbė, kad iš Kinijos atskrendančių lėktuvu nuotekų vandenį tikrins dėl naujų galimai pavojingų COVID-19 variantų.

Labdaros organizacija, stebinti migrantų valtis centrinėje Viduržemio jūros dalyje, pirmadienį pranešė, kad Italijos pakrančių apsaugos tarnyba po pakartotinų gelbėjimo prašymų ištraukė į saugią vietą apie 50 žmonių. Į nelaimę patekusių migrantų karštoji linija „Alarm Phone“ tviteryje parašė, kad „su palengvėjimu patvirtina, jog Italijos pakrančių apsauga galiausiai išgelbėjo žmones, kurie pirmą kartą pagalbos kreipėsi sekmadienį“. Daugiau informacijos apie išgelbėtus asmenis nepateikta.

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.  Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad dėl girto keleivio sekmadienio naktį Poznanės oro uoste nutupdytas lėktuvas, skridęs iš Vilniaus į Londoną. 50-metis lietuvis į alkotesterį pripūtė 1,5 promilės alkoholio. Jis išvežtas į blaivyklą, pirmadienį pranešė Lenkijos pasienio tarnyba. Kaip skelbia Lenkijos leidinys „Głos Wielkopolski“, Nadodrzanskio pasienio apsaugos būrio vado atstovė spaudai majorė Joanna Konieczniak informavo, kad sekmadienį apie 23 val.

Popiežius Pranciškus, sekmadienį vadovaudamas Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės ir Pasaulinės taikos dienos mišioms Šv. Petro bazilikoje, meldėsi už diena anksčiau mirusį popiežių emeritą Benediktą XVI. Didžiulėje bazilikoje karstas su Benedikto XVI palaikais bus laikomas nuo pirmadienio. Tikimasi, kad per tris dienas su velioniu atsisveikins tūkstančiai tikinčiųjų.

Kroatija sekmadienį įžengė į euro zoną ir Šengeno erdvę – tai du labai svarbūs žingsniai šaliai, beveik prieš dešimtmetį įstojusiai į Europos Sąjungą. Vidurnaktį (sekmadienį 1 val. Lietuvos laiku) ši Balkanų valstybė atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Be to, Kroatija tapo 27-ąja Šengeno zonos valstybe. Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona.

Aštuoni milijardai pasaulio žmonių šeštadienį palydėjo neramius senuosius metus, kuriuos žymėjo karas Europoje, skaudus kainų augimas, Lionelio Messi triumfas pasaulio futbolo čempionate ir karalienės Elizabeth II, Pele ir popiežiaus emerito Benedikto XVI mirtis. Daug kas buvo pasirengę negalvoti apie ribotą biudžetą ir koronavirusą – vis labiau pamirštamą, bet niekur nedingusį – ir po kelerių pandemijos metų linksmai pasitikti Naujuosius.

Nuo sausio 1 dienos rotacijos tvarka pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Švedija pažadėjo išlaikyti vienybę dėl Ukrainos ir palaikyti laisvąją prekybą, atsižvelgdama į raginimus griežčiau reaguoti į JAV žaliąsias subsidijas.  Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.

Iranas išsikvietė Italijos ambasadorių, protestuodamas prieš jos „kišimąsi į vidaus reikalus“, ketvirtadienį vėlai vakare pranešė Užsienio reikalų ministerija, praėjus dienai po to, kai Roma iškvietė Teherano pasiuntinį dėl iraniečių valdžios atsako į visoje šalyje vykstančius protestus.  Nuo rugsėjo 16-osios, kai sulaikyta mirė jauna Irano kurdė Mahsa Amini, suimta už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą, Irane vis rengiamos demonstracijos.

Buvęs popiežius Benediktas XVI yra „sąmoningas ir budrus“, ketvirtadienį pranešė Vatikanas ir pridūrė, kad 95-erių Benedikto būklė yra „stabili“, tačiau „sunki“, praėjus dienai po to, kai popiežius Pranciškus atskleidė, kad jo pirmtakas sunkiai serga. „Vakar naktį popiežius emeritas galėjo gerai pailsėti, jis yra visiškai sąmoningas ir budrus, o šiandien, nors jo būklė tebėra sunki, šiuo metu padėtis yra stabili“, – sakė Vatikano spaudos tarnyba.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos trečiadienį paragino Kosovą ir Serbiją „nedelsiant“ imtis priemonių deeskaluoti vis didėjančią įtampą savo pasienio regione. „Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos susirūpinusios dėl nuolat įtemptos padėties Kosovo šiaurėje“, – rašoma bendrame pareiškime.

Siekdama išsaugoti galimybę laiku suteikti skubiąją medicinos pagalbą pacientams, patekusiems į kritinę situaciją, Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (NMPD) nuo trečiadienio pradeda dirbti nepaprastosios padėties režimu, naujienų agentūrai LETA pranešė NMPD komunikacijos skyrius.

Serbijos karinių pajėgų stiprinimas prie sienos su Kosovu siunčia „neteisingą signalą“, pareiškė trečiadienį Berlynas ir paragino Belgradą sušvelninti „visiškai nepriimtiną“ nacionalistinę retoriką. 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė ją pripažinti ir skatino 120 000 etninių Kosovo serbų nepaklusti Prištinos valdžiai, ypač šiaurėje, kur jie sudaro daugumą.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė apie naują maždaug 10 mlrd. eurų (10,6 mlrd. JAV dolerių) vertės priemonių paketą, skirtą sumažinti pragyvenimo išlaidas gyventojams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) laikiną panaikinimą pagrindiniams maisto produktams. Apie naująjį paketą metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Šešiems mėnesiams sumažinsime PVM visiems pagrindiniams maisto produktams – nuo 4 iki 0 proc.

Italija leis humanitarinę pagalbą teikiančiam laivui „Ocean Viking“ prisišvartuoti Italijos uoste ir išlaipinti iš Viduržemio jūros vandenų išgelbėtus 113 žmonių, antradienį pranešė Prancūzijos nevyriausybinė organizacija. Labdaros organizacijos „SOS Mediterranee“ valdomas laivas lapkritį atsidūrė Prancūzijos ir Italijos priešpriešos centre, kai naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama ministrės pirmininkės Giorgios Meloni, neleido jam įplaukti į savo uostus.

Švedijos gynybos pajėgos keltu „Estonia“ gabeno daugiau karinės įrangos negu buvo skelbta anksčiau, rašo estų leidinys „Postimees“, remdamasis švedų laikraščiu „Aftonbladet“.  Tai išaiškėjo per kelto nelaimę Švedijoje tiriančios Švedijos valstybinės nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos (SHK) pokalbius su šalies gynybos pajėgų atstovais.

Ispanijos šiaurės vakarų Galisijos regione pirmadienį gelbėtojai rado moters kūną, žuvusių žmonių po to, kai autobusas Kalėdų išvakarėse įkrito į upę, skaičiui padidėjus iki septynių, pranešė policija. Nelaimė įvyko šeštadienį, kai autobusas važiavo tiltu per Lereso upę netoli Pedrės kaimo, maždaug už 50 km į pietus nuo Santjago de Kompostelos. Regioninis laikraštis „La Voz de Galicia“ rašė, kad autobusas į upę įkrito iš beveik 30 metrų aukščio.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Austrijos pareigūnai surado maždaug 10 slidininkų, kurie, kaip manoma, pateko į laviną kurorte, sukėlusią masines paieškas, pirmadienį pranešė policija. Keturi žmonės buvo sužeisti per laviną Lech Ciurso slidinėjimo vietovėje, kur iki 200 gelbėtojų su sraigtasparniais ir šunimis ieškojo išgyvenusiųjų. Policija pranešė, kad vienas vyras buvo išgelbėtas ir buvo sunkiai sužeistas. Jis nuvežtas į Insbruko ligoninę. Dar trys žmonės taip pat patyrė sužalojimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasmerkė šaudymą Paryžiuje, per kurį žuvo trys žmonės, o dar trys buvo sužeisti, kaip „bjaurų išpuolį“ prieš kurdus. „Prancūzijos kurdai tapo bjauraus išpuolio Paryžiaus širdyje taikiniu“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. „Galvoju apie žmones, kurie kovoja už savo gyvybes, jų šeimas ir artimuosius. Ačiū saugumo pajėgoms už jų drąsą ir narsą“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga paragino Rusiją nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visus savo karius ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijos per tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Jie taip pat perspėjo Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokio tolesnio dalyvavimo neteisėtame Rusijos Federacijos agresyviame kare prieš Ukrainos valstybę. Taip teigiama Europos Sąjungos pareiškime ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad grįždamas į Ukrainą po vizito Jungtinėse Valstijose užsuko į Lenkiją ir susitiko su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda. „Pakeliui namo turėjau susitikimą su Ukrainos draugu – Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Apibendrinome metus, kurie atnešė istorinių iššūkių dėl visaverčio karo“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Graikijos europarlamentarė Eva Kaili, kuri atsidūrė tyrimo dėl įtariamo Kataro bandymo papirkti Europos Parlamentą centre, ketvirtadienį pareiškė esanti nekalta ir paprašė paleisti ją iš kardomojo kalinimo, pranešė jos advokatas. E. Kaili advokatas Andrė Risopulas Teisingumo rūmuose Briuselyje žurnalistams sakė, kad jo klientė „aktyviai bendradarbiauja“ su Belgijos federalino prokuroro tyrimu. Jis taip pat sakė paprašęs, kad ji būtų paleista ir kad jai būtų taikomas elektroninis stebėjimas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukritikavo Europos Parlamentą ir pasisakė už jo „paleidimą“. Jo teigimu, atėjo laikas „sausinti pelkę“ Europos Sąjungoje. Kasmetinės V. Orbano spaudos konferencija yra faktiškai vienintelė proga užsienio žurnalistams ar vietos opoziciniams leidiniams užduoti klausimus autoritariškam vengrų lyderiui.

Europos sveikatos priežiūros institucijos antradienį pranešė, kad per pastaruosius metus Europą apėmė visų laikų „labiausiai niokojantis“ paukščių gripo protrūkis, o ekspertai tiria, ar galima skiepytis. Nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2022-ųjų rugsėjo 37 Europos šalyse ūkiuose nustatyta apie 2 500 paukščių gripo protrūkių, pranešė Europos maisto saugos tarnyba (EMST), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos Sąjunga.

Vokietijos teismas antradienį skyrė dvejų metų lygtinę bausmę 97-erių buvusiai nacių koncentracijos stovyklos sekretorei už bendrininkavimą nužudant daugiau kaip 10 000 žmonių. Besibaigiant vienam iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų, pirmininkaujantis teisėjas Dominikas Grossas perskaitė nuosprendį kaltinamajai Irmgard Furchner dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais, pasak prokurorų, „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pakvietė amerikiečių verslininką Eloną Muską pasisakyti prieš įstatymų leidėjus, pirmadienį pranešė pirmininkės atstovas spaudai. R. Metsola išsiuntė milijardieriui laišką su kvietimu atvykti. Europos Parlamentas neturi galios priversti E. Muską atvykti, o jo planai kol kas dar nėra žinomi. Elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovas sukėlė daug suirutės ir nesutarimų, kai spalį perėmė socialinį tinklą „Twitter“ už 44 mlrd. JAV dolerių.

Lenkijos naftos perdirbėjo „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo degalams šalyje grąžinimas nuo sausio į 23 proc. lygį neturėtų smarkiai paveikti jų galutinės kainos, skelbia Lenkijos radijas. D. Obajtekas patikino, kad „Orlen“ „dės visas pastangas, kad po Naujųjų metų degalų kainos būtų kuo artimesnės dabartinėms“. „Visų pirma, bendrovių susijungimas (prijungimas prie „Orlen“ mažesnės konkurentės „Lotos“ – BNS) padėjo stabilizuoti kainas.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad laikinai sustabdys naujų šarvuotųjų pėstininkų kovos mašinų „Puma“ pirkimą po to, kai per pratybas įvyko masinis gedimas, ir apgailestavo dėl „skaudžios nesėkmės“, Berlynui siekiant atnaujinti savo kariuomenę. Šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, kurios turėjo būti Vokietijos įnašo į NATO pajėgas dalis, susidūrė su problemomis, dėl kurių visos 18 pratybose dalyvavusių transporto priemonių tapo netinkamos operacijoms.

Greitojo maisto užkandinės Prancūzijoje netrukus nebegalės naudoti vienkartinių indų, lėkščių, puodelių ir stalo įrankių, kai klientai užkandžiauja vietoje. Tokį reikalavimą numato 2020 metais patvirtintas įstatymas, skirtas mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą, kurio atitinkamos sąlygos įsigalios jau netrukus.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį sveikino tarptautinį susitarimą dėl pasaulio bioįvairovės išsaugojimo ir pavadino jį istorinėmis gairėmis siekiant „apsaugoti ir atkurti gamtą“. „Šis susitarimas suteikia gerą pagrindą pasaulio veiksmams dėl bioįvairovės, papildydamas Paryžiaus klimato susitarimą“, – sakoma U. von der Leyen pareiškime. „Dabar pasaulis turi du veiksmų kelius dėl tvarios pasaulio ekonomikos iki 2050-ųjų“, – pabrėžė ji.

JAV interneto milžinė „Meta“ pažeidė „ES antimonopolines taisykles“ iškraipydama konkurenciją internetinių klasifikuotų skelbimų rinkose, pirmadienį pareiškė Europos Komisija (EK), paskelbusi savo preliminarią išvadą. „Komisija prieštarauja tam, kad „Meta“ susieja savo internetinę klasifikuotų skelbimų paslaugą „Facebook Marketplace“ su socialiniu tinklu „Facebook“, – sakoma pranešime.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pirmadienį oficialiai atsiprašė už 250 metų trukusį šalies dalyvavimą taikant vergiją ir prekiaujant vergais.  „Šiandien olandų vyriausybės vardu atsiprašau už olandų valstybės praeities veiksmus“, – sakydamas 20 minučių kalbą Nacionaliniame archyve Hagoje pareiškė M. Rutte. Jis pavadino vergiją nusikaltimu žmoniškumui.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, pareiškė, kad vienintelė grėsmė visam Baltijos ir Šiaurės šalių regionui gali kilti iš Rusijos.  Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas šeštadienį atskleidė, kad iš ukrainiečių gauta dovana, kuri anksčiau šią savaitę sprogo, o jis dėl lengvų sužalojimų atsidūrė ligoninėje, buvo prieštankinis granatsvaidis. Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis viešėjęs J. Szymczykas buvo susitikęs su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais ir grįžo su dovanomis, kurias gavo iš kiekvienos tarnybos, pranešė radijo stotis RMF.

Briuselyje – neregėto masto korupcijos skandalas. Suimta Europos Parlamento vicepirmininkė, Graikijos politikė Eva Kaili, dar keli aukšto rango Briuselio pareigūnai. Pas juos rasti šimtatūkstantiniai kyšiai, o jų gijos veda į Pasaulio futbolo čempionatą suorganizavusį Katarą. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pareiškęs, jog tai, kaip greitai buvo įgyvendintas šis projektas, yra ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika tebebus stipri.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad tiria du įtariamus valstybės išdavystės atvejus, susijusius su žvalgybine veikla ir nacionalinių paslapčių platinimu – Šiaurės Europos šalyje labai neįprastus nusikaltimus. Nacionalinis tyrimų biuras (NBI) neatskleidė detalių, tačiau patvirtino, kad tiriami du atskiri valstybės išdavystės nusikaltimai. Policija nepranešė, ar kas nors buvo suimtas.