Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.
„Nepaisant žymiai mažesnio energijos suvartojimo namų ūkiuose ir pramonėje, anglies dioksido emisija stagnuoja“, – teigė „Agora Energiewende“ Vokietijos direktorius Simonas Muelleris.
„Tai yra pavojingas ženklas klimato tikslų atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Vokietijos vyriausybė siekė iki 2020 metų sumažinti anglies dioksido išmetimą 40 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, tačiau tai jai dar nepavyko.
„Agora Energiewende“ apskaičiavo, kad 2022-aisiais Vokietijai pavyko sumažinti anglies dioksido išmetimą 39 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
Tikslo nepavyko pasiekti, įvyko nepaisant rekordiškai – 4,7 proc. – pernai sumažėjusio energijos suvartojimo, iš dalies dėl to, kad dėl karo Ukrainoje išaugo degalų kainos.
Visgi energijos taupymą atsvėrė vyriausybės sprendimas deginti daugiau anglių ir naftos, kad būtų kompensuotas Rusijos gamtinių dujų tiekimo praradimas.
Posūkis į iškastinio kuro naudojimą taip pat nustelbė kitą pasiekimą: atsinaujinantys energijos šaltiniai pernai sudarė 46 proc. Vokietijos elektros energijos šaltinių – tai visų laikų rekordas.
Prieaugį daugiausia lėmė palankios oro sąlygos vėjo ir saulės energijai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą pabrėžė, kad grįžimas prie iškastinio kuro yra laikina priemonė, kurią sukėlė energijos krizė, ir kad jo vyriausybė tebėra įsipareigojusi kovoti su visuotiniu atšilimu.
Vokietija vis dar siekia laipsniškai atsisakyti anglimis kūrenamų elektrinių iki 2030 metų, o iki 2045-ųjų tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.
Visgi „Agora Energiewende“ mano, kad Berlynui šiais metais reikėjo drastiškai paspartinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
Tam, kad pasiektų pagrindinius 2030 metų tikslus, Vokietija turėtų padvigubinti saulės energijos gamybą ir daugiau nei trigubai – vėjo jėgainių pajėgumus.
