Praėjus beveik metams po šio daug dėmesio susilaukusio generolo įrašo, Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra labiau išsekusios nei bet kada anksčiau, iš dalies dėl siunčiamos paramos Ukrainai, rašo „The Economist“.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų amunicijos atsargų pakaktų tik kelioms dienoms, o ne 30-čiai, kurias rekomenduoja NATO. Kariuomenės naudojama radijo įranga yra 40 metų senumo ir analoginė, todėl priešui lengva perimti komunikaciją. Iš 350 pėstininkų kovos mašinų „Puma“ veikia tik 150. Remiantis ginkluotųjų pajėgų generalinio inspektoriaus Eberhardo Zorno gruodžio mėnesį parengtu pranešimu, Bundesveras net neturi pakankamai pleistrų.
Kariuomenės ekspertams ir kariškiams niūri Bundesvero padėtis nėra naujiena, tačiau iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietijos lyderiai neplanavo imtis kokių nors veiksmų. Karas Europoje atrodė neįmanomas. Politiniai lyderiai stebėjo, kaip Bundesveras susitraukė į pajėgas, galinčias dislokuoti kelis šimtus vyrų, kurie padėtų kovoti tokiose probleminėse vietose kaip Afganistanas ar Malis, bet nebegalinčias apginti Vokietijos bei vykdyti NATO įsipareigojimų.
Prieš metus atrodė, kad Rusijos invazijos sukeltas šokas privers Bundesverą radikaliai ir greitai keistis.
Praėjus trims dienoms nuo karo pradžios Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pranešė, kad Vokietija buvo pasiryžusi turėti stiprią, pažangiausią kariuomenę. Jis taip pat paskelbė apie „lūžio tašką“, kai parlamente nutarta įsteigti papildomą 100 mlrd. eurų fondą ginkluotosioms pajėgoms.
Ši suma du kartus viršijo metinį Vokietijos gynybos biudžetą. Jis taip pat pažadėjo pasiekti NATO tikslą skirti 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. „Jo kalba buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – sakė vienas vyresnysis vokiečių karininkas. Pagaliau ginkluotosios pajėgos tapo politikos formuotojų prioritetu.
Praėjus vienuolikai mėnesių Vokietijos kariai vėl jaučiasi nusivylę. Pats Bundesveras iki šiol matė tik mažą dalį jai pažadėtų didžiulių investicijų. Vokietija užsakė 35 Amerikoje gaminamų F-35 naikintuvų, kurie pakeis jos turimus „Tornados“ lėktuvus, tačiau jie bus pristatyti tik 2027 m.
Po daugybės nesusipratimų sausio 16 dieną atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. Nors jai buvo pavesta prižiūrėti didžiulę ginkluotųjų pajėgų reformą, ji pirmenybę teikė mažiems žingsniams. „Mes iššvaistėme lemiamus metus“, – sakė Christianas Möllingas iš „German Council on Foreign Relations“, ekspertų grupės. Jo nuomone, sakydamas savo kalbą, O. Scholzas nebuvo susipažinęs su visomis ginkluotųjų pajėgų problemomis.
Viena didžiausių problemų yra tai, kad į gynybos ministro darbą Berlyne yra žiūrima kaip į „karjeros žudiką“. Nors O. Scholzas bandė įtikinti į Ch. Lambrecht vietą ateiti geriausius politikus, bet jam to padaryti nepavyko. Sausio 19 dieną prisiekęs Borisas Pistorius anksčiau buvo Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministras. Jau antrąją savo naujojo darbo dieną jis patyrė nesėkmę, bandydamas pateisinti O. Scholzo nenorą siųsti sunkiuosius tankus į Ukrainą.
Panašu, kad artimiausiu metu B. Pistorius negaus progos atsikvėpti. Jam reikia atkurti Bundesvero galią, toliau padėti Ukrainai ir vykdyti Vokietijos įsipareigojimus NATO, teigė Rafaelis Lossas iš „European Council on Foreign Relations“ – kitos ekspertų grupės.
Sausio 1 dieną Vokietija perėmė vadovavimą NATO greitojo reagavimo pajėgų aukštos parengties priešakinėms pajėgoms. Ši grupė apima 11 500 karių, iš kurių daugiau nei pusę aprūpina Vokietija. Tačiau jei priešakines pajėgas reiktų kur nors dislokuoti, vokiečių kontingentui tektų techniškai apsirūpinti iš kitų Bundesvero vienetų, mat šios pajėgos aprūpintos prastai. Būtų sunku pradėti veikti per 48–72 valandas, kaip kad reikalauja NATO taisyklės.
Vokietija taip pat įsipareigojo iki 2025 m. NATO parengti 30 000 pilnai ekipuotų vyrų ir moterų. Ekspertai abejoja, ar Berlynas sugebės tai padaryti. Visas Vokietijos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 183 000 vyrų ir moterų, palyginti su beveik 500 000 Šaltojo karo pabaigoje, kai Vakarų Vokietija gynybai išleisdavo beveik 3 proc. savo BVP.
Tris dešimtmečius trukęs nepakankamas finansavimas ir vis labiau išsipūtusi biurokratija pridarė didelių nuostolių. Tačiau Bundesverui sutvarkyti reikia daugiau nei tik pinigų. Kariai ir jų vadai neturi jausti nusivylimo. Kitaip ginkluotosios pajėgos nepritrauks pakankamai žmonių, kad iki 2032 m. karių skaičius padidėtų iki 203 000, kaip numatoma planuose.
