Europa

Estijos prezidentas Alaras Karis, ketvirtadienio rytą apsilankęs Narvos pasienio kontrolės punkte, patvirtino, kad Talinas yra pasirengęs bet kokiems Rusijos bandymams pasinaudoti migrantais ir taip sukelti nestabilumą šalies rytiniame pasienyje. „Policijos ir sienos apsaugos valdyba užtikrina, kad Estijos atsakas į tai bus neatidėliotinas ir ryžtingas“, – nurodė jis.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį paskelbė, kad dislokuos 50 pareigūnų Suomijoje, kur prie rytinės sienos su Rusija fiksuojamas migrantų srauto padidėjimas. Agentūros pareiškime sakoma, jog ji nusiųs 50 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų, taip pat įrangos, įskaitant patrulinius automobilius, kad pastiprintų Suomijos sienos kontrolę. Pastiprinimas į Suomiją turi atvykti jau kitą savaitę.

Londone dingo lietuvė, praneša Junginės Karalystės lietuvių bendruomenė. Bendruomenė savo „Facebook“ puslapyje paskelbė pagalbos prašymą. „Prašome pasidalinti ar susisiekti jeigu ką nors žinote. Londone dingo Juratė Bundulaitė, gim. 1985 m. Jai šiuo metu 38 m., maždaug 1.68 m ūgio. Paskutinė žinoma jos buvimo vieta buvo Wembley policijos nuovada. Telefonu paskutinį kartą su ja buvo bendrauta lapkričio 19 d. Jos elgesys ir mąstymas šiuo metu gali būti sutrikęs.

Vokietijos pareigūnai ketvirtadienį atliko kratas 20 butų įvairiose šalies vietose, dėl įtariamo kraštutinių dešiniųjų grupės plano skleisti socialinėje žiniasklaidoje sąmokslo teorijas ir destabilizuoti valstybę, paskelbė Miuncheno prokuratūra. Per kratas aštuoniose federalinėse žemėse paimta kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir atmintukų, sakoma pranešime. Tyrimas atliekamas dėl įtariamų judėjimo „Reicho piliečiai“ (Reichsbuerger) narių sąmokslo.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį pareiškė, kad Izraelio ir „Hamas“ susitarimas išlaisvinti 50 palestiniečių kovotojų grupuotės laikomų įkaitų turėtų būti išplėstas, o juo nustatyta humanitarinė pertrauka turėtų būti panaudota siekiant ilgalaikių paliaubų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas arabų ir musulmonų šalių užsienio reikalų ministrams sakė, kad į Izraelio saugumą turi atsižvelgti visi, pridūrė jo biuras.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad iki vasario pabaigos pateiks įstatymo projektą, kuriuo šalyje aiškiai uždraudžiama „Hamas“ veikla. „Federalinė taryba nusprendė parengti federalinio akto, draudžiančio „Hamas“, projektą, manydama, kad tai tinkamiausias atsakas į situaciją, susidariusią Artimuosiuose Rytuose po spalio 7-osios išpuolio“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad paragino Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir išvesti visus karius iš šalies. Rusijos prezidentas pirmą kartą nuo konflikto pradžios vaizdo ryšiu kalbėjo virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikime.

Suomijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad šalis uždarys visus, išskyrus šiauriausią sienos su Rusija perėjimo punktą, dėl padidėjusio migrantų srauto, kurį, Suomijos teigimu, Rusija sąmoningai stumia prie sienos. Nuo rugpjūčio pradžios apie 700 prieglobsčio prašytojų be vizų atvyko į Suomiją per jos rytinę sieną. „Šiandien vyriausybė nusprendė uždaryti daugiau pasienio kontrolės punktų.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis yra tinkamas kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, trečiadienį spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Rusija trečiadienį pranešė, kad viename iš jos kontrolės punktų Arkties ir Suomijos pasienyje, kur, pasak jos, šimtai migrantų įstrigo šaltyje, susidarė kritinė humanitarinė situacija. Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE duomenimis, nuo lapkričio prie sienos iš Rusijos atvyko daugiau kaip 500 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos. Helsinkis apkaltino Maskvą, kad ji tyčia stumia migrantus į Arkties regioną, bet Rusija tai neigia.

Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kaip veikia migrantų gabenimo į Suomijos pasienį sistema. Tarpininkai pasirūpina, kad migrantai iš Sirijos, Irako, Jemeno ir Maroko gautų pakvietimus į Rusiją, ten būtų apgyvendinti, o vėliau automobiliais nuvežti iki pasienio su Suomija ir ten jau išduotais dviračiais pasiektų sienos perėją.

Lenkijos konservatyvioji vyriausybė antradienį pareiškė, kad netrukus gaus pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos. Šios lėšos buvo užblokuotos dėl abejonių, susijusių su teisinės valstybės principais. Pirmoji ES lėšų išmoka nepriklausys nuo to, ar Lenkija įvykdys kokius nors pagrindinius tikslus, teigiama Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijos pareiškime, tačiau nenurodoma, kada tiksliai tikimasi gauti išmoką.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė valstybės kapitalo įmonės „Valsts aizsardzibas korporacija“ (Nacionalinė gynybos korporacija) steigimui. Prieš priimdami šį sprendimą ministrai už uždarų durų išklausė ataskaitą apie tokios įmonės kūrimą. Strateginis jos tikslas bus valdyti investicijas į gynybos pramonę ir koordinuoti procesus, susijusius su gynybos produkcijos gamybos apimčių didinimu.

Naujoji Slovakijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Roberto Fico, antradienį laimėjo privalomą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente. Anksčiau šį mėnesį R. Fico užblokavo karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį planavo ankstesnė valdžia. Iš 143 įstatymų leidėjų, dalyvavusių posėdyje 150 vietų parlamente, 78 balsavo už trijų partijų koalicinę vyriausybę, kuri buvo prisaikdinta spalio 25 dieną.

Vokietija antradienį paskelbė, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, skirs dar 1,3 mlrd. eurų karinei įrangai, įskaitant keturias papildomas oro gynybos sistemas IRIS T-SLM ir artilerijos šaudmenis. Šį paketą pristatė gynybos ministras Borisas Pistorius po derybų su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu Kyjive.

Ukrainoje antradienį, minint 10-ąsias istorinių Maidano protestų metines, vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bei Moldovos prezidentė Maia Sandu. Pastaruoju metu, kai pasaulio dėmesys sutelktas į Vidurio Rytus ir kyla klausimų dėl JAV finansavimo Ukrainai, aukšto rango pareigūnų kelionėmis siekiama patikinti Kyjivą, kad Vakarų karinė ir politinė parama jam nenutrūks.

Šiaurės Atlanto aljansas Lenkijoje ruošiasi surengti didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo pabaigos. Pratybų „Dragon-24“ manevrai prasidės vasario 25 dieną – praėjus dvejiems metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, – ir baigsis kovo 14 dieną. Apie tai antradienį pranešė Lenkijos agentūra „Rzeczpospolita“. Remiantis Lenkijos kariuomenės vadovybės informacija, pratybų scenarijus numato karinį atsaką į ataką iš rytų prieš Lenkiją.

Ukrainos sostinėje antradienį vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Apie tai pranešė pats pareigūnas, socialiniame tinkle „X“ pasidalijęs nuotrauka iš traukinių stoties su prierašu „Gera grįžti į Kyjivą – tarp draugų“. Ukrainoje jis lankosi minint dešimtąsias Maidano metines. Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ir pirmoji ponia Kim Keon Hee antradienį pradeda trijų dienų kelionę į Jungtinę Karalystę, kur karalius Charlesas III priims pirmuosius valstybinius svečius po karūnavimo. Yoon Suk-yeolo laukia išskirtinis priėmimas su raudonuoju kilimu, valstybiniu pokyliu Bakingamo rūmuose ir pietumis su karaliumi bei jo žmona karaliene Camilla.

Lietuvos ministrė pirmininkė, Ukrainai minint Maidano revoliucijos pradžios 10-metį, ukrainiečiams skyrė jautrius žodžius, sakydama, kad be Ukrainos Europos Sąjunga nėra pilna. „Prieš 10 metų ukrainiečiai su ES vėliavomis rankose išėjo į gatves ginti savo demokratijos ir orumo. Nei kraujo praliejimas Maidane, nei Rusijos karas nepanaikino jų europinio pasirinkimo. Priešakyje laukia istorinė galimybė – be Ukrainos ES šeima nėra pilna“, – socialiniame tinkle „X“ rašė I. Šimonytė.

Islandijos meteorologijos tarnybos (IMO) teigimu, magma gali būti pasiekusi labai aukštą Žemės plutos sluoksnį, todėl artimiausias kelias dienas žmonės turės „laukti įtampoje“, kad pamatytų, kaip klostysis įvykiai.

Rusija Suomijos pasienyje taiko hibridinio karo taktiką, kartodama „migracijos krizės“ scenarijų, kurio anksčiau ėmėsi Lenkijos pasienyje su Baltarusija, bandydama destabilizuoti NATO. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).  Ataskaitoje teigiama, kad Rusija greičiausiai naudoja gerai žinomas hibridinio karo taktikas, kad dirbtinai sukurtų migracijos krizę Suomijos pasienyje.

Lenkijos prezidentas pirmadienį pažadėjo politinę paramą Suomijai po to, kai Helsinkis dėl padidėjusio atvykstančių migrantų skaičiaus uždarė kelis sienos perėjimo punktus su Rusija. Praėjusią savaitę Helsinkis uždarė keturis sienos perėjimo punktus, teigdamas, kad Maskva siekia destabilizuoti Suomiją, leisdama nelegaliems migrantams per savo teritoriją pasiekti Šiaurės šalį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega prancūzas Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė Izraelio ir „Hamas“ karą, ir sutarė vengti rimtesnių humanitarinių krizių, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

Ukraina ir Lenkija rengia ieškinius Lenkijos vežėjų įmonėms dėl nuostolių, patirtų dėl jau trečią savaitę besitęsiančio pasienio kontrolės punktų blokavimo, skelbia „Deutsche Welle“, cituodama Ukrainos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos viceprezidentą. „Padėtis iš tikrųjų yra kritinė, ir šiandien galime tvirtinti, kad jau turime teisinę paramą Lenkijoje“, – pirmadienį sakė Volodymyras Balinas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas remia Bosnijos ir Hercegovinos teritorinį vientisumą ir yra susirūpinęs dėl užsienio, taip pat ir Rusijos, piktavališko kišimosi į šį nestabilų Balkanų regioną, kuriame praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vyko niokojamas karas. Sarajevas yra J. Stoltenbergo kelionės po Vakarų Balkanų šalis, įskaitant Kosovą, Serbiją ir Šiaurės Makedoniją, pirmoji stotelė.

Italijos teismas pirmadienį nuteisė apie 200 kaltinamųjų istoriniame, kone trejus metus trukusiame procese dėl Kalabrijos mafijos „'Ndrangheta“ narių. Daugiau kaip pusantros valandos pietinio Vibo Valentijos miesto teismo pirmininkė Brigida Cavasino (Bridžida Kavasino) skaitė kaltais pripažintųjų pavardes ir jiems skirtas bausmes, kurios svyravo nuo kelių mėnesių iki 30 metų nelaisvės, o visoje šalyje esančiuose kalėjimuose įkalinti asmenys visa tai stebėjo vaizdo ryšiu.

Vokietijos protestantų bažnyčios vadovė Annette Kurschus pirmadienį atsistatydino iš pareigų po to, kai buvo apkaltinta slėpusi savo kolegos galimai vykdytą lytinį išnaudojimą. A. Kurschus neigė žinojusi apie įtariamą išnaudojimą, tačiau sakė, jog atsistatydina, „kad nepadarytų žalos savo bažnyčiai“. 60-metė teologė atsidūrė skandalo sūkuryje žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad ji žinojo apie įtarimus vienam jos kolegai Zygeno bažnyčios apygardoje, tačiau nieko nedarė.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarė peržiūrėti atliekų išvežimo iš Bendrijos taisykles ir nebeeksportuoti tam tikrų rūšių atliekų į trečiąsias šalis, kurios negali jų tinkamai perdirbti, pranešė Europos Parlamento spaudos tarnyba. „Tam tikrų saugių atliekų ir jų mišinių eksportas bus leidžiamas tik į šalis, kurios sutinka jas priimti ir kurios atitinka tokių atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu kriterijus“, – teigiama pranešime.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis svarstytų galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius, Jensui Stoltenbergui ruošiantis palikti šias pareigas, pranešė agentūra „Bloomberg“. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kalla jau anksčiau sakė, kad neatmeta galimybės tapti kita NATO generaline sekretore. „Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr.

Napoleono Bonaparte'o dvikampė skrybėlė, kurią jis dėvėdavo būdamas Prancūzijos imperatoriumi, sekmadienį viename prancūzų aukcione buvo parduota už rekordinę beveik 2 mln. eurų sumą, pranešė aukciono namai. Skrybėlė parduota už 1,93 mln. eurų. Sekmadienį buvo sumuštas ankstesnis rekordas – 2014 metais už Napoleono skrybėlę buvo sumokėta 1,88 mln. eurų.

Interviu amerikiečių žurnalistei Christiane Amanpour CNN televizijoje kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą akcentavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino keliamą grėsmę. Ji įsitikinusi, kad visa NATO turi atremti Rusijos agresiją, o ne vien tik Ukraina. „Nuo pat pradžių prieš dvejus metus sakiau, kad Rusija gali ir turi būtų įveikta mūšio lauke. Ne diskusijomis ir planais, konferencijomis, o mūšio lauke. O mes to nedarome.

Bulgarijos ir Rumunijos rytinėse dalyse praėjusią naktį siaučiant audrai žuvo du žmonės, liūtys ir sniegas nutraukė elektros perdavimo linijų, blokavo ar užliejo kelių. Bulgarijos Varnos regione prie Juodosios jūros paskelbta nepaprastoji padėtis. Varnos miesto centre vėlai šeštadienį nuvirtus medžiui žuvo 43 metų moteris. Krintančios šakos taip pat sužeidė du atskubėjusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, sakoma policijos pranešime.

Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas šokiravo daugelį užsienio reikalų ministerijos ministru paskyręs „blogiausiu istorijoje premjeru“ vadinamą Jamesą Cameroną. Šis politikas „prapylė“ „Brexit“ referendumą ir jam valdant Didžioji Britanija pasitraukė iš ES. Tačiau R. Sunakas galėjo pasirinkti šį patyrusį konservatorių dėl jo glaudžių ryšių Kinijoje, siekiant subalansuoti užsienio politiką.

Prancūzija paskelbė sėkmingai išbandžiusi strateginę balistinę raketą M51.3 be branduolinio užtaiso. Gynybos ministerija nurodė, kad raketa buvo paleista šeštadienį iš Prancūzijos pietvakarinio Landų regiono. Raketa buvo sekama viso skrydžio metu, o radioaktyviosios taršos rajonas yra šiaurinėje Atlanto dalyje už šimtų kilometrų nuo bet kokių pakrančių, priduriama ministerijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Izraelio teise į savigyną negali būti abejojama. „Reikia sudaryti sąlygas Izraelio savigynai, o ne abejoti ja“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Berlyne viešinčiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris griežtai kritikuoja Izraelį dėl jo karinės operacijos Gazos Ruože. Kiek anksčiau su Turkijos lyderiu susitikęs Vokietijos prezidentas pabrėžė žydų valstybės teisę egzistuoti ir teisę į savigyną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį lankydamasis Vokietijoje pareiškė, kad visus tikėjimus laiko lygiaverčiais, ir atmetė nuomones, kad jo kritika Izraeliui turi antisemitinį atspalvį. „Mūsų nuomone, regione neturėtų būti jokios diskriminacijos tarp žydų, krikščionių ir musulmonų. Aš kovoju prieš antisemitizmą. Esu lyderis, kuris vadovauja šiai kovai“, – sakė R. T. Erdoganas per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Vokietijos prezidentas, penktadienį Berlyne susitikęs derybų su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris iškėlė klausimų dėl Izraelio teisėtumo, pabrėžė žydų valstybės teisę egzistuoti ir teisę į savigyną. „Dėl naujausių Turkijos pareiškimų apie Artimųjų Rytų konfliktą prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris aiškiai išdėstė Vokietijos poziciją“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) parašė jo atstovė spaudai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kitą savaitę apsilankys Kosove ir Serbijoje, tarp Balkanų kaimynių išaugus įtampai, penktadienį pranešė Aljansas. Rugsėjį per ginkluotą pasalą nestabilioje Kosovo šiaurėje netoli sienos su Serbija žuvo policijos pareigūnas, o tai sukėlė vieną didžiausių eskalacijų buvusioje Serbijos provincijoje, kurioje dominuoja etniniai albanai.

Latvijos policija penktadienį per specialią operaciją Rėzeknėje rado ir sulaikė verslininko ir politiko Andrio Lubkos žudiką Igorį Haitą.  Valstybinė policija naujienų agentūrai LETA sakė, kad penktadienį 13 val. 58 min. policijai buvo pranešta apie incidentą prie statybinių prekių parduotuvės Rėzeknėje, kurio metu buvo paleista šūvių į 60-metį vyrą, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

Mateuszas Morawieckis, darbą baigiančios Lenkijos vyriausybės premjeras, penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose buvo išrinktas parlamentas, kurio sudėtis visiškai skiriasi nuo ankstesnio, tad jis sieks suformuoti visiškai kitokį ministrų kabinetą. Jis sakė, kad, vykdydamas prezidento Andrzejaus Dudos jam patikėtą užduotį suformuoti naują vyriausybę, per septynias ar aštuonias dienas pateiks savo siūlomą sudėtį.

Europos Sąjunga penktadienį apkaltino Maskvą naudojantis migrantais siekiant daryti spaudimą kitoms šalims ir pareiškė pastebėjusi, kad padaugėjo prieglobsčio prašytojų be dokumentų, kertančių Rusijos sieną su Suomija. Ketvirtadienį Helsinkis paskelbė, kad dėl padidėjusio mirgantų srauto nuo šio savaitgalio uždarys keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų.

Estija šiąnakt įrengė prieštankines pertvaras (taip vadinamus „drakono dantis“) ant tilto tarp Narvos ir Ivangorodo, pasienyje su Rusija. Vakar apie 4 patikros punktų uždarymą paskelbė kaimyninė Suomija.

Prancūzijos senatorius, įtariamas parlamentarės apsvaiginimu, siekiant ja pasinaudoti, penktadienį buvo sulaikytas, naujienų agentūrai AFP pranešė prokurorai ir su byla susipažinę šaltiniai. Joelis Guerriau (Džoelis Gerio), centristų senatorius iš Vakarų Prancūzijos, buvo sulaikytas už tai, kad „davė asmeniui be jo žinios medžiagą, galinčią sumažinti jo nuovoką ar savikontrolę, kad jis galėtų įvykdyti išžaginimą ar seksualinę prievartą“, ketvirtadienį pranešė prokurorai.

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Austrijoje spalį sulėtėjo iki 5,4 proc. nuo 6,0 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis šio infliacijos rodiklio įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu.

Norvegijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama ruoštis nepriklausomos palestiniečių valstybės pripažinimui. Tai naujausias ženklas, rodantis Europos susirūpinimą dėl karo Gazos Ruože. Šį pasiūlymą pateikė Norvegijos valdančioji koalicija, siekdama pasipriešinti mažesnių partijų rezoliucijai, raginančiai nedelsiant pripažinti palestiniečių valstybę.

Pietinės Lenkijos mieste Racibuže policijos pareigūnai vaikėsi teisės vairuoti neturintį vyriškį, o šios gaudynės galėjo baigtis itin tragiškai atsitiktiniam praeiviui. Silezijos vaivadijos policija išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnų persekiojamas juodos spalvos „Volkswagen“ markės automobilis išvažiavo iš kelio ir lėkdamas šaligatviu vos nekliudė juo ėjusiu vyro.

Vokietijos nacionalinis geležinkelių operatorius „Deutsche Bahn“ ketvirtadienį buvo priverstas smarkiai sumažinti pervežimų apimtis, darbuotojų profesinei sąjungai GDL paskelbus 20 valandų trukmės streiką. Streikas prasidėjo trečiadienį vakare ir tęsis bent iki ketvirtadienio vakaro. Šiuo metu bendrovė vykdo tik maždaug penktadalį įprastinių tarpmiestinių pervežimų šalyje.