Ketvirtadienį Helsinkis paskelbė, kad dėl padidėjusio mirgantų srauto nuo šio savaitgalio uždarys keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų.
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad Rusija sąmoningai siekia destabilizuoti jo šalį, reaguodama į jos įstojimą į NATO šiais metais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį kalbėjosi su P. Orpo ir sakė, kad „Rusijos vykdomas migrantų instrumentalizavimas yra gėdingas“.
ES atstovas spaudai Christianas Wigandas penktadienį pareiškė, kad Briuselis „pastebi, jog padaugėjo prieglobsčio prašytojų be dokumentų iš Rusijos Federacijos, atvykstančių į Suomiją“.
„Atidžiai stebime situaciją. Palaikome ryšius su Suomijos valdžios institucijomis ir Suomijos sienos apsaugos pareigūnais“, – sakė jis.
„Valstybės narės privalo saugoti išorės sienas ir jos geriausiai gali nustatyti, kaip tai padaryti praktiškai, visiškai laikantis pagrindinių teisių“, – sakė Ch. Wigandas.
Rusija ir Suomija turi 1 340 km sausumos sieną, besidriekiančią daugiausia miškais nuo Sankt Peterburgo iki Šiaurės poliaračio.
Abiejų šalių santykiai pasidarė įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir balandį įstojo į NATO.
Maskva įspėjo, kad imsis neįvardytų atsakomųjų priemonių prieš Suomijos prisijungimą prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos rizikos analizės padalinys pranešė, kad nuo rugpjūčio pastebėjo, jog sieną kerta vis daugiau prieglobsčio prašytojų iš Vidurio Rytų ir Afrikos.
Ketvirtadienį pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo rugsėjo prie sienos iš viso atvyko 280 prieglobsčio prašytojų.
Briuselis anksčiau yra kaltinęs artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją, kad ši, keršydama už ES sankcijas, 2021 metais per savo sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją stumia dešimtis tūkstančių dokumentų neturinčių migrantų.
Lenkija rugpjūtį apkaltino Rusiją ir Baltarusiją organizuojant naują migrantų antplūdį.
