Europa

Antradienį Vokietija paskelbė sulaikiusi kinę, dirbusią logistikos įmonėje ir kaltinamą šnipinėjus šalies gynybos pramonę. Įtariamoji, įvardijama tik kaip Yaqi X., „įtariama veikusi kaip Kinijos slaptosios tarnybos žvalgybos agentė“, sakoma federalinių kaltintojų pareiškime ir priduriama, kad „yra rimtas pagrindas ją tuo įtarti“....

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte tapo NATO generaliniu sekretoriumi po antradienį karinio aljanso būstinėje Briuselyje vykusios įgaliojimų perdavimo ceremonijos. M. Rutte pakeitė buvusį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir padėkojo NATO sąjungininkėms už tai, kad šias vadovaujamas pareigas patikėjo jam. „Tai didelis darbas, ir man teks šokti per aukštą kartelę“, – sakė jis.

Buvęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte antradienį oficialiai tapo naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi. Vadovavimą 32 valstybes vienijančiam Aljansui jis perėmė iš daugiau kaip 10 metų dirbusio norvego Jenso Stoltenbergo. M. Rutte – politikos veteranas, keliolika metų vadovavęs sudėtingoms koalicijoms Nyderlanduose ir turintis daug patirties, kuria gali pasinaudoti išlaikydamas skirtingus – ir dažnai konkuruojančius – interesus turinčių šalių bendrumą.

Būsimasis NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad galės dirbti su artėjančių JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, kad ir kas juo taptų. „Nesirūpinu. Labai gerai pažįstu abu kandidatus. Ketverius metus dirbau su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu)", – sakė M. Rutte, visai netrukus perimsiantis vadovavimą Aljansui. Tuo metu kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš įgaliojimų perdavimo ceremoniją pareiškė, kad Aljansas bus patikimose rankose.

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte antradienį pradeda eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, tokiu metu, kai Vakarų karinis aljansas išgyvena kritinį momentą likus kelioms savaitėms iki svarbių JAV rinkimų. 57 metų M. Rutte pakeis Jensą Stoltenbergą, kuris, dešimtmetį vadovavęs NATO, susidūrė ir su Rusijos karu Ukrainoje, ir su augančia Kinijos galia, ir pirmąja Donaldo Trumpo kadencija Vašingtone.

Jungtinėje Karalystėje 96 metų senolei skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė po to, kai ji pripažino kaltę dėl pavojingo vairavimo, sukėlusio moters mirtį. June Mills pirmadienį Liverpulio teisme pripažino savo kaltę dėl 76 metų Brendos Joyce mirties, įvykusios praėjusių metų rugpjūtį. Kaip praneša „SkyNews“, senolė užvažiavo automobiliu ant šaligatvio ir partrenkė minėtą moterį bei kitą pėsčiąją. Antroji nukentėjusioji, 80 metų moteris, patyrė lengvus sužalojimus.

Nuo spalio 1 d. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas eisiantis generolas leitenantas Michaelis Claessonas perspėjo, kad dabar gyvename pavojingesniais laikais nei šaltojo karo metais. Kaip praneša portalas „eurointegration“, jis tai pareiškė interviu televizijos kanalui SVT. Pasak generolo, dabartinėje saugumo situacijoje galima įžvelgti ir panašumų su šaltuoju karu, ir skirtumų. „Yra daug bendro, bet tuo pat metu ji labiau nenuspėjama nei šaltasis karas.

Egėjo jūroje prie Graikijos krantų iš skęstančio burlaivio išgelbėti aštuoni Lenkijos piliečiai. Su Prancūzijos vėliava plaukiojęs burlaivis dėl kol kas nežinomų priežasčių nuskendo už maždaug 3 jūrmylių (apie 5,5 km) nuo Levitos salos, priklausančios Dodekaneso salynui. Rajone pūtė 7 balų pagal Beauforto skalę vėjas. Išgelbėtieji buvo nugabenti į Koso salą.

Prancūzijos naujasis vidaus reikalų ministras, siekiantis „atkurti tvarką“, pritarė tam, kad būtų surengtas referendumas dėl imigracijos, nors pripažino, kad šiuo metu pagal konstituciją toks balsavimas nėra galimas. „Negalime Prancūzijoje surengti referendumo dėl imigracijos, – sekmadienį vakare transliuotojui LCI sakė Bruno Retailleau. – Dėl to apgailestauju.

Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ pirmadienį pranešė, kad nuo 2005 metų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau, dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai.  „Vandenynų šiltėjimas gali būti laikomas mūsų pasaulinio atšilimo rodikliu.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pirmadienį paragino Izraelį nesiųsti sausumos pajėgų į Libaną. Jis taip pat paragino Izraelį ir ginkluotą grupuotę „Hezbollah“ nedelsiant susitarti dėl paliaubų. Spaudos konferencijoje Beirute J.-N. Barrot paragino Izraelį „vengti bet kokio antžeminio įsiveržimo“ į Libaną ir „nutraukti ugnį“, o „Hezbollah“ – padaryti tą patį.

Tęsiantis Prancūzijoje protestus ir siaubą sukėlusios masinio išžaginimo bylos nagrinėjimui, pagrindinis kaltinamasis pirmadienį nedalyvavo teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, pranešė pirmininkaujantis teisėjas. 71 metų Dominique'as Pelicot nuo rugsėjo 2 dienos teisiamas už tai, kad sunkiai apsvaigindavo savo žmoną Gisele ir kviesdavo nepažįstamus asmenis ją žaginti. Visa tai tęsėsi beveik dešimtmetį.

Vėlų penktadienio vakarą Utenoje įvyko siaubinga nelaimė. „Samsonas Rally Utena“ varžybų metu latvių lenktynininkų automobilis įsirėžė į žiūrovų minią, pražudydamas vieną žmogų ir sužeisdamas dar 14. Latvių žiniasklaidos teigimu, po tragiško incidento „Telle/Griva“ ekipažas, užbaigęs visas būtinas procedūras, sugrįžo į Latviją. Kol kas nėra jokios informacijos apie jiems pareikštus kaltinimus, praneša Latvijos automobilių federacijos (LAF) viceprezidentas Janis Krastinšas.

Centrinėje Graikijoje kilus gaisrui žuvo du vyrai, padėję ugniagesiams gesinti kovoti su liepsnomis, pirmadienį pranešė pareigūnai.  Dėl gaisro netoli Korinto, esančio už 140 km į vakarus nuo Atėnų, teko evakuoti kelis kaimus. Korinto gubernatoriaus pavaduotojas Anastasijas Giolis (Anastasios Giolis) valstybinei televizijai ERT sakė, kad du vyrai žuvo gesindami liepsnas, ir pavadino tai tragiška nelaime.

Ukrainos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai Andrijus Sybiha ir Péteris Szijjártó aptarė būdus tvirtai taikai užtikrinti ir Rusijai nubausti, taip pat prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planą. Tai per bendrą spaudos konferenciją Budapešte pareiškė Ukrainos URM vadovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Viena Lenkijos nevyriausybinė organizacija pranešė padavusi į teismą šalies prezidentą Andrzejų Dudą dėl galimo lenkų įžeidimo. Apie tai paskelbė Lenkijos radijas. Varšuvos apygardos teismas paskyrė pirmojo posėdžio datą – 2025-ųjų spalio 24-ąją. Tai reiškia, kad teismas turi prasidėti po Lenkijos prezidento rinkimų. Balsavimas turi įvykti iki kitų metų gegužės vidurio. Antrą kadenciją prezidento poste dirbantis A. Duda nebegalės siekti perrinkimo. Byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu.

Šiandien, rugsėjo 30 d., milijonai „Gmail“ naudotojų susidurs su naujomis slaptažodžių taisyklėmis, kuriomis siekiama užtikrinti saugesnį naudojimąsi populiariausia pasaulyje nemokama el. pašto paslauga, skelbia portalas „Forbes“. „Google“ nebepalaikys prieigos prie „Gmail“ paskyros duomenų iš programų, kurios laikomos mažiau saugiomis, iš trečiųjų šalių ar net iš įrenginių, kurie apsaugoti tik prisijungimo vardu ir slaptažodžiu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį surengs skubų pasitarimą dėl padėties Libane, paskelbė Briuselis. Pranešimas pasirodė Izraeliui tęsiant oro smūgius Libane po to, kai buvo nukautas Irano remiamos libaniečių grupuotės „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah. ES užsienio politikai vadovaujantis Josepas Borrellis15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku šaukia susitikimą vaizdo ryšiu „ES atsakui į naujausią eskalaciją Libane aptarti“, sakė atstovas.

Norvegijos valdžia svarsto galimybę pasistatyti sieną pasienyje su Rusija, kuri turėtų atgrasyti nuo įvairaus pobūdžio provokacijų, pareiškė šalies teisingumo ministrė Emily Mehl. Jos teigimu, šalis gali sekti Suomijos sprendimu, kuri nusprendė pasistatyti 200 kilometrų ilgio ir 3,5 metro aukščio sieną su Rusija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot sekmadienio vakarą atvyko į Libaną, pranešė ministerija. Jis tapo pirmuoju aukšto rango užsienio diplomatu, apsilankiusiu Libane po to, kai prieš savaitę suintensyvėjo Izraelio oro antskrydžiai. J.-N. Barrot, kuris anksčiau ragino nedelsiant nutraukti smūgius, atvyko tuo metu, kai Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Libane žuvo dar vienas Prancūzijos pilietis, tačiau detalės kol kas lieka neaiškios.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot sekmadienį vyks į Libaną, pranešė jo vadovaujama ministerija.  Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad ministras sekmadienio vakarą nusileis Libane, kur su vietos valdžios atstovais aptars dabartinę padėtį šalyje ir planuojamą Prancūzijos paramą, pirmiausiai humanitarinę.  Ministro kelionė vyksta tuo metu, kai Izraelis tęsia oro antskrydžių kampaniją Libane prieš Irano remiamą „Hezbollah“ grupuotę.

Mokslininkai paneigė paplitusį mitą apie tai, kiek valandų miego kiekvieną naktį žmonės turėtų miegoti. Žmonės dažnai mano, kad norint palaikyti sveiką organizmo pusiausvyrą, reikia miegoti bent aštuonias valandas. Dabar Europos kardiologų draugijos susitikime Kinijos nacionalinio širdies ir kraujagyslių ligų centro pristatytame tyrime teigiama, kad žmogui paprastai reikia miegoti nuo septynių iki devynių valandų kiekvieną naktį.

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože, Izraeliui toliau rengiant smūgius šiose teritorijose.  „Šalis, kuri taip elgiasi naudodama jėgą, nesvarbu, kokia ji būtų, ir kuri elgiasi tokiu perdėtu būdu, (leidžiasi) į amoralius veiksmus“, – pareiškė jis, paklaustas apie žydų valstybės oro antskrydžių prieš civilius gyventojus pasekmes.

Austrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose ir manoma, kad juose kraštutiniai dešinieji galėtų pasiekti istorinę pergalę, nedidele persvara įveikę konservatorius. Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), kuri prieš rinkimus pagal populiarumą pirmavo, kelis kartus dirbo vyriausybėje, bet dar niekada nebuvo gavusi daugiausiai balsų per nacionalinius rinkimus. Vis dėlto net pergalės atveju jai nebūtinai pavyktų suformuoti vyriausybę.

Oro uostuose keleiviai susiduria su galvosūkiu, nes Jungtinėje Karalystėje ir Europoje keičiasi bagažo taisyklės. Atostogautojai vėl susiduria su griežta 100 ml skysčių ir dujų riba rankiniame bagaže, nors anksčiau tikėjosi, kad naujosios saugumo technologijos padės išvengti šios 2006 m. visame pasaulyje pirmą kartą įvestos priemonės.

Praėjo daugiau nei dešimtmetis nuo tada, kai bulgaras Todoras Merdjanovas sėdėjo Pchenjano viešojoje pirtyje ir atsakinėjo į kelių Šiaurės Korėjos universitetų studentų klausimus. Tokios pirtys yra vieta, kur galima susiburti ir pabendrauti su draugais. Tai vienas iš pagrindinių kultūrinių elementų tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjoje.

Švedijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad imasi prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, leidžiančio tyrimuose ir teismuose pasitelkti anoniminius liudytojus, motyvuodama būtinybe nutraukti tylos kultūrą, siejamą su gaujų smurtu. Švedijoje pastaraisiais metais smurto banga smarkiai išaugo, nes nusikalstamos gaujos kovoja dėl narkotikų rinkų kontrolės, o šaudymai ir sprogdinimai šioje Skandinavijos šalyje dabar vyksta kone kas savaitę.  2023 metais policija 10,5 mln.

Tyrimu nustatyta, kad dėl planetos atšilimą lemiančios taršos padvigubėjo ekstremalių liūčių, kurios rugsėjo mėnesį užklupo Vidurio Europą, tikimybė. Tyrėjai nustatė, kad dėl pasaulinio klimato atšilimo dar labiau paaštrėjo kelias dienas trunkančios smarkios liūtys, dėl kurių šalyse nuo Austrijos iki Rumunijos kilo mirtini potvyniai, skelbia portalas „The Guardian“. Pasaulio orų atribucija (WWA) nustatė, kad dėl klimato kaitos liūtys buvo bent 7 proc.

Vengrijoje vienas iš premjero Viktoro Orbano artimiausių padėjėjų išprovokavo diskusijas, užsimindamas, esą Vengrija nekovotų prieš Rusijos invaziją, kaip tai daro Ukraina. Reaguodamas vengrų ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad šalis visuomet gynėsi ir ginsis nuo užsienio išpuolių.

Vokietijos ginklų gamybos kompanija „Diehl Defense“ tapo programišių iš Šiaurės Korėjos taikiniu: jie siuntė užkrėstus elektroninius laiškus bendrovės darbuotojams, kad gautų prieigą prie jų kompiuterių. Tai penktadienį pranešė Vokietijos leidinys „Spiegel“. Šiaurės Korėjos programišių iš grupės „Kimsuky“ ataką jau išanalizavo amerikiečių kibernetinio saugumo kompanija „Mandiant“. Užkrėstuose laiškuose buvo rašoma apie tariamą galimybę gauti gerai apmokamą darbą JAV ginklų gamyklose.

 Jungtinėje Karalystėje (JK) penktadienį po teismo sprendimo įkalintos dvi klimato aktyvistės, kurios 2022-aisiais Londono nacionalinėje galerijoje olandų dailininko Vincento van Gogho paveikslą „Saulėgrąžos“ apliejo pomidorų sriuba. Joms skirtos atitinkamai dvejų metų ir 20 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Liepą Londono Sautvarko Karūnos teisme 23 metų Phoebe Plummer ir 22 metų Anna Holland buvo nuteistos už padarytą turtinę žalą.

Norvegija automatiškai nebesuteiks prieglobsčio visiems ukrainiečiams, penktadienį pranešė vyriausybė, o iš Vakarų Ukrainos atvykstančių asmenų prašymai bus nagrinėjami individualiai. Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metų vasarį Norvegijos valdžios institucijos nusprendė suteikti „kolektyvinę apsaugą“ visiems ukrainiečių pabėgėliams, automatiškai suteikdamos prieglobstį. Per pastaruosius dvejus su puse metų 5,6 mln.

Vokietija penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas spalio 10-12 dienomis atvyks į šalį ir surengs tarptautinį susitikimą aptarti Ukrainai skiriamai karinei paramai. Vokietija „džiaugiasi“ galėdama priimti J. Bideną, atvykstantį vadinamojo atsisveikinimo vizito prieš lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, spaudos konferencijoje sakė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

Suomija įkurs svarbią NATO bazę mažiau nei už 200 km nuo sienos su Rusija, taip „siųsdama žinią“ savo rytinei kaimynei, penktadienį pranešė Gynybos ministerija. Praėjusiais metais Suomija tapo NATO nare, nutraukusi dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka per susitikimą su studentais papasakojo, kokiu atveju  gali būti panaudotas branduolinis ginklas Baltarusijai ir Rusijai „apginti“. „Aš forume (vadinamajame patriotiniame forume rugsėjo 17 d.) sakiau, kad Baltarusijos užpuolimas – tai trečiasis pasaulinis karas. Ačiū, Putinas neseniai tai patvirtino, pakeisdamas branduolinę doktriną, kad jei užpuolama Rusija ir Baltarusija, mes naudojame branduolinį ginklą. Jis patvirtino mano žodžius.

Keturi NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į penktadienį Ukrainoje įvykdytą Rusijos bepiločio lėktuvo ataką. Pasak vietos naujienų agentūros „Agerpres“, ankstyvą penktadienio rytą Rusijos ataka smogė civiliams objektams ir uosto infrastruktūrai netoli sienos su Rumunija. Anot pranešimo, vienas iš dronų galėjo kirsti Rumunijos oro erdvę mažiau nei trims minutėms apie 3 val.

Pora sukėlė pasibaisėjimą, kai lėktuvo keleivių ir vaikų akivaizdoje bandė pasimėgauti lytiškais malonumais. 22 metų Bradley Smithas ir 20 metų Antonia Sullivan iš Rhondda Cynon Taf, Velse, buvo policijos išlaipinti iš lėktuvo už tai, kad kovo 3 d. skrisdami namo iš Tenerifės (Ispanija), perpildytu „EasyJet“ lėktuvu, krėtė išdaigas.

Po labai stiprų audrų dalyje Europos kilo potvyniai. Jų nepavyko išvengti Vengrijos sostinei Budapeštui. Nors didžiausia potvynio banga, regis, praėjo, gyventojai vis dar negali grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) potvynius Vengrijoje pavadino katastrofiniais. Gyventojai turėjo palikti namus Kaip rašoma organizacijos pranešime spaudai, viena iš PSO specialisčių Linda Juhasz-Horvath seniai žinojo, kad gyvenimas šalia gamtos yra subtilus.

Milijonai „Android“ naudotojų užkrėtė savo telefonus klastingu virusu, vadinamu „Necro“, skelbia portalas „Mirror“. Yra keletas paprastų patarimų, kurie padės jums netapti kita jo auka. Šis bjaurus virusas, kurį 2019 m. pirmą kartą aptiko „Kaspersky“ saugumo komanda, gali pavogti visus asmeninius duomenis. Tačiau kartą įdiegtas jis taip pat gali pradėti pasirašinėti brangias prenumeratas be nieko neįtariančių „Android“ savininkų sutikimo.

Norinčiųjų nelegaliai kirsti Latvijos sieną iš Baltarusijos yra gana daug, šįryt Latvijos televizijai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Guntis Pujatas. Jis atskleidė, kad neseniai buvo užpultas pasienietis, nesėkmingai mėginta atimti iš jo šaunamąjį ginklą. „Niekada negalime pereiti į įprastą taikos meto sienos apsaugos režimą, turime bet kuriuo metu būti pasirengę reaguoti į pažeidėjų agresiją“, – sakė G. Pujatas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pristatė savo bendrą viziją – nuo atviros ir dekarbonizuotos ekonomikos ir prancūzų kalbos propagavimo iki raginimo susitarti dėl paliaubų Libane. Šis Prancūzijos prezidento vizitas, antrasis nuo jo atėjimo į valdžią, taip pat buvo proga abiem lyderiams kuriam laikui atidėti į šalį vidaus politikos iššūkius.

Anksčiau šį mėnesį Rėzeknės rajono Gaigalavos savivaldybėje nukritusio rusiško „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio valdymo blokas buvo sunaikintas, šį rytą Latvijos televizijai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Guntis Pujatas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė, kad kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen, įgyvendindamas savo planus „perkrauti“ JK santykius su Europos Sąjunga po „Brexito“. Po penkių dešimtmečių narystės bloke JK 2020-aisiais iš jo pasitraukė. Tai paveikė prekybą ir bendradarbiavimą saugumo srityje, todėl pasigirdo raginimų iš naujo apmąstyti būsimus ryšius.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį Liuksemburge pradėjęs savo kelionę į šią kunigaikštystę ir Belgiją, ragino pasitelkti tarptautinę diplomatiją ir derybas, pasaulyje liepsnojant konfliktams. 87 metų pontifikas, kuris vizito pradžioje atrodė pavargęs, bet greit atsigavo, ketino Liuksemburge ir Belgijoje – šalyse, kuriose įsikūrusios svarbios Europos institucijos – aptarti šio žemyno vaidmenį pasaulyje.

Į Lenkiją atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino „visus Vakarus“ toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. Tačiau tuo pat metu „visada teisinga ieškoti kelių į taiką“, sakė jis ketvirtadienį Ščecine. Iki šiol visos šios pastangos esą žlugo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Didžioji Britanija perduos Ukrainai iš viso 16 savaeigių haubicų AS90. 10 jų jau yra Rusijos užpultoje šalyje, o likusios bus pristatytos per kelias savaites, pranešė Gynybos ministerija. Britų vyriausybė prieš tai planavo per 100 dienų nuo kadencijos pradžios nusiųsti į Ukrainą 12 haubicų. Po to nuspręsta šį skaičių padidinti, teigiama pranešime.

Norvegas, siejamas su Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ naudojamų ryšio priemonių sprogimais, laikomas dingusiu be žinios, todėl valdžios institucijos išdavė tarptautinį arešto orderį, ketvirtadienį pranešė policija. Norvegijos nacionalinė kriminalinių tyrimų tarnyba (Kripos) patvirtino AFP, kad išsiuntė tarptautinį pranešimą, tačiau neatskleidė vyro tapatybės. Praėjusią savaitę Oslo policija pradėjo tyrimą dėl įtariamų norvego sąsajų su sprogimais.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausiasis patarėjas sukėlė pasipiktinimo bangą tarp vengrų teiginiu, kad 1956–aisiais šalis nebūtų gynusis nuo Rusijos invazijos taip, kaip dabar tai daro Ukraina, nes, pasak jo, tai būtų buvę „neatsakinga“. „Jis [Volodymyras Zelenskis] įtraukė savo šalį į gynybinį karą, tiek daug žmonių žuvo, tiek daug teritorijų buvo prarasta“, – Vengrijos premjero bendražygio Balazso Orbano žodžius cituoja „Telex“. B. Orbanas pabrėžė, kad tai buvo suvere...