Seimo rinkimai 2024

Kandidatų į Seimą debatuose dalyvavę politikai nesutaria, ar reikia gerinti santykius su Kinija, keičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimą. ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.

Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nuomonės dėl augančio užsieniečių skaičiaus Lietuvoje ir darbo imigracijos išsiskiria – daliai jų įvardijant vykstančius procesus „kolonizacija“, oponentai tikina, kad šioje srityje priimti įstatymai griežtinantys tvarką, o imigracija neturi neigiamo poveikio darbo rinkai.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ vardu. Tokią idėją rugpjūčio pabaigoje pasiūlė vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritartų tokiai idėjai.

LGBT bendruomenės teisės ir narkotikų dekriminalizavimas – tai pirmieji žodžiai, kurie šauna į galvą išgirdus Laisvės partijos pavadinimą. Tačiau ši partija savyje turi kur kas daugiau, tiesa, nebūtinai gerų dalykų. Prieš Seimo rinkimus kviečiame pasižiūrėti, kokie skandalai lydėjo ryškiuosius „laisviečius“. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Antisemitizmo pliūpsniai, už parlamentines lėšas nusipirkti telefonai ir kompiuteriai, nedeklaruoti interesų konfliktai su Rusijos ir Baltarusijos verslininkais, šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai – štai tokiais skandalais pagarsėję politinės partijos „Nemuno aušra“ nariai kandidatuoja į Seimą. Naujos partijos įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis yra įsivėlęs į bene daugiausiai skandalų iš visų partijos narių.

Kandidatai į Seimą socialiniuose tinkluose rinkiminę kampaniją vykdo visais įmanomais būdais: kuria partijų himnus, didžėjauja, daro tiesiogines transliacijas. Kol vienos partijos socialiniuose tinkluose reiškiasi kukliau, kitos „bombarduoja“ savo paskyras įvairiais vaizdo įrašais ar net komiškais pasisakymais.

Jeigu jau pasitaiko dienų, kai visą reikalingą elektrą Lietuva pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių, tai tarša mūsų transporto sektoriuje ne mažėja, o toliau didėja. Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, yra įsipareigojusi ilgainiui ją sumažinti iki nulio. O pagal trečiadienį Seimo priimtas įstatymo pataisas, jau per artimiausius 5 metus naftos degalų suvartojimą transporto srityje lietuviams teks sumažinti 39 proc.

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Lietuvoje mokesčių surenkama maždaug trečdaliu mažiau, nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dėl to nepakanka pinigų įvairioms viešosioms išlaidoms – pradedant mažomis pensijomis ir baigiant tragiškais keliais. Tarptautinių organizacijų ir vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis daugiausia pajamų gauna iš pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių. O jų našta proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.