ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.
„Pirmiausiai, aišku, tai sukėlė hiperbolizuotą Kinijos reakciją, antras dalykas, šiuo pavyzdžiu nepasekė kitos ES šalys, trečias dalykas, mes iš tikrųjų patyrėme, nors ir trumpalaikį, bet tam tikrą ekonominį nuostolį“, – ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose teigė G. Paluckas.
„Tai šnekant apie visas šis pasekmes, aš nemanau, kad buvo verta demonstruoti ar politinę ambiciją, ar politinį radikalumą, išeinant už nusistovėjusios bendrosios ES užsienio politikos Kinijos atžvilgiu ribų. Todėl kalbant apie Kiniją santykių normalizavimas, diplomatinių santykių atkūrimas yra reikalingas“ , – akcentavo jis.
Visgi socialdemokratas tikino negalįs atsakyti, ar šiame etape reikėtų priimti sprendimus dėl atstovybės pavadinimo keitimo.
„Ar tai pakeistų santykių dinamiką į vieną ar į kitą pusę, aš tikrai nesi tuo užtikrintas ir tikras. Todėl dabar tikrai negaliu atsakyti, ar verta, ar dabar reikalinga jį keisti“, – sakė G. Paluckas.
Savo ruožtu „Nacionalinio susivienijimo“ sąrašo į Seimą lyderis Vytautas Sinica vertybinę Vyriausybės užsienio politiką ir Taivaniečių atstovybės atidarymą vadino „nesusipratimu“.
„Lietuva turi vieną priešą, grėsmę, kuri yra geopolitiniuose koduose užrašyta ir niekaip nepasikeis dėl trumpalaikių aplinkybių – tai yra Rusija. Rusija mums visą laiką kels grėsmę. Jokia kita šalis mums visą laiką nekels grėsmės. Dėl aplinkybių šiandieną mums dar šiandieną aiškiai grėsmę kelia Baltarusija, tai yra faktiškai šalis agresorė mūsų kaimynystėje“, – pabrėžė politikas.
„Šitą turėdama Lietuva turi savo lėkštėje labai daug rūpesčių ir ieškoti proaktyviai priešų visame pasaulyje nėra prasmės. Gražu tai vadinti vertybine užsienio politika, bet po tuo slepiasi tiesiog cinizmas“, – sakė V. Sinica.
Kritiškai Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo įvertino ir Tautos ir teisingumo sąjungą (centristų, tautininkų) į rinkimus vedantis Artūras Orlauskas.
„Mes būdami ES turime laikytis bendrų ES užsienio politikos gairių ir dirbti kartu su ES. O dabar Lietuvos pozicija ministro Gabrieliaus Landsbergio asmenyje – toks spuogas ant ES užsienio politikos“– sakė politikas, pabrėždamas Kinijos sankcijų nulemtus ekonominius nuostolius.
„Tai padarė milžinišką ekonominę žalą Lietuvai“, – kritikavo jis.
Premjerė ir Artūras Orlauskas susiginčijo dėl ekonominių nuostolių
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė nemananti, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas turėtų būti keičiamas.
„Nereikia pasakoti, kad čia atsitiko toks dalykas, kurio niekur ES nebuvo. Vadinamosios Taipėjaus atstovybės, jos veikia daugumoje ES valstybių. Mes atidarėme atstovybę, kurios pavadinimą pasirinko patys taivaniečiai ir aš, tiesą sakant, nematau dėl to jokios problemos ir nemanau, kad (pavadinimas – ELTA) dėl to turėtų keistis“, – sakė I. Šimonytė.
„Mes tikrai esame atviri deeskalacijai arba kažkokiam grįžimui prie normalaus buvusio bendradarbiavimo, bet tai nereiškia, kad mus turi įstumti į tai. (...) Aš nemanau, kad kokia nors klaida buvo padaryta“, – akcentavo ji.
Ministrė pirmininkė akcentavo nesutinkanti ir su Vyriausybei išsakyta kritika dėl ekonominių praradimų.
„Kalbant apie žalą ekonomikai, nepykite, aš negaliu šiek tiek tų skaičių nepaminėti. Iki šių pokyčių ir iki kovido – paimkime tą švarų laiką, kai nebuvo dar taip smarkiai regimų problemų – 2019 metais Kinijos mūsų eksporto partneriuose nebuvo net pirmame dvidešimtuke. O ten, kur ji buvo su importu į Lietuvą – ten ji yra ir dabar. Tai kalbėti apie kažkokias milijardines žalas ir apie kažkokį žlugusį pasaulį, tiesą sakant, nei yra pagrindo, nei kokia nors statistika tai patvirtina“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Visgi šie premjerės pasisakymai papiktino A. Orlauską.
„1,5 mlrd. buvo bendra prekybos apyvarta – eksportas, importas. Ir nukrito iki 150 mln. Tai nematyti tokių skaičių – nu nežinau“, – atkreipė dėmesį politikas.
Atsakydama į A. Orlausko repliką I. Šimonytė atkreipė dėmesį į praėjusiais metais išaugusį importą iš Kinijos.
„Praėjusių metais importas iš Kinijos yra turbūt 1,7 mlrd. Tai kur nukrito?“, – politiko teiravosi premjerė.
„Ar jūs girdite apie kuriuos metus mes kalbame? Mes kalbame apie tuos metus, kai buvo Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir veiksmai. Tai tada buvo kritimas. Tai apie ką mes kalbame? Tai patyrėme nuostolius ar ne?“, – atsakė A. Orlauskas.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
