Tarptautinių organizacijų ir vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis daugiausia pajamų gauna iš pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių. O jų našta proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Tuo metu iš nekilnojamojo ar kitokio turto, taip pat taršos apmokestinimo pinigų surenkama keliskart mažiau nei kitose ES valstybėse.
Pavyzdžiui, daug brangaus turto Lietuvoje neapmokestinama, be to, lietuviai vieni iš nedaugelio europiečių, kurie nemoka kasmetinio automobilių taršos mokesčio ir moka tik vienkartinį registracijos.
Jeigu ir toliau niekas nesikeis, tai augant pensininkų skaičiui ir mažėjant darbingų žmonių skaičiui Lietuvai bus vis sunkiau surinkti pakankamai mokesčių ir užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų, įvairių išmokų finansavimą.
Darbą baigianti valdančioji konservatorių ir liberalų koalicija žadėjo mokesčių reformą, kuri bent iš dalies spręstų šias problemas.
Tačiau per 4 metus valdžioje kažko apčiuopiamo šioje srityje ji nepasiekė – nepadėjo nei daugybė darbo grupių, nei viešų diskusijų.
Iki naujų Seimo rinkimų liko vos kiek daugiau nei 2 mėnesiai. Tad ką mokesčių srityje žada juose dalyvaujančios partijos?
Visoms joms naujienų portalas tv3.lt uždavė vienodus klausimus apie galimus mokesčių pakeitimus. Klausimai buvo siųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) partijų nurodytais el. pašto adresais, o atsakymams buvo duota savaitė).
Daugiau nei pusė jų visai neatsakė, o kai kurių atsakymai neleidžia suprasti, ką jos iš tikrųjų planuoja daryti, jeigu pateks į Seimą. Partijų atsakymai pateikiami tokia eile, kokia partija yra išrikiavusi VRK.
Didesni mokesčiai turtingesniems ir teršėjams
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia, kad laimėjusi rinkimus tęstų Sauliaus Skvernelio vyriausybės vykdytą politiką:
„Didinsime mokesčių sistemos progresyvumą, siekiant, kad dideles pajams ir didelę taršą vykdantys subjektai mokėtų didesnius mokesčius, o vidutinė klasei neatsirastų papildomos naštos.“
Sąjunga teigia pasisakanti už gyventojų pajamų visumos principą ir mokesčių tarifų universalumą nepriklausomai nuo pajamų rūšies.
„Mokesčių sistemą orientuosime į didesnį taršos apmokestinimą mažinant gyventojų darbo pajamų ir smulkaus verslo pelno mokesčius. Stiprinsime ES šalių narių mokesčių sistemų koordinavimą, siekdami atrišti valstybių narių rankas didesniam perskirstymui, mažinant paskatas mokestinei migracijai, mokesčių vengimui, pinigų plovimui“, – nurodoma sąjungos atsakyme.
Liberalai mokesčių nedidins, nebent taršos
Pasak Laisvės partijos, pirmiausia Lietuvai reikalinga stabili ir nuspėjama mokestinė sistema:
„Mokestiniai pasiūlymai turi būti formuojami atsižvelgiant į bendrą ekonomikos konkurencingumą regione, siekiant tapti konkurencingiausia valstybe. Dėl to skeptiškai vertiname mokesčių didinimo ir pernelyg dažno jų keitimo iniciatyvas, tačiau svarstytume ekonominiam augimui netrukdančių taršos mokesčių ir jų lengvatų peržiūrą.“
Liberalų sąjūdis teigia nesiūlysiantis didinti esamų mokesčių, plėsti mokestinės bazės ar įvedinėti naujų mokesčių.
„Mokesčių korekcijos įmanomos tik tokiu atveju, kai kalbame apie tvaraus Gynybos finansavimo modelio užtikrinimą, gresiančias baudas už įsipareigojimų nevykdymą ES aplinkosauginiu požiūriu.
Bet kokiems mokesčių politikos pokyčiams reikalingas platus susitarimas, prognozuojamumas. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas, mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į labai siauras verslo sritis ar gyventojų grupes“, – komentavo Liberalų sąjūdis.
Žada apmokestinti visas pajamas vienodai
Lietuvos socialdemokratų partija taip pat žada įgyvendinti metinį pajamų apskaitos principą, t. y., kad visos asmens pajamos, nepriklausomai nuo jų šaltinio, būtų apmokestinamos tais pačiais GPM tarifais.
„Taigi nesvarbu, ar žmogus gavo pajamų iš kapitalo prieaugio, palūkanų, valdybos darbo užmokesčio – viskas bus sudedama ir apmokestinama. Šiam metinės apskaitos principui bus pritaikyti pagrindiniai GPM tarifai: bazinis 20 proc., pasiekus tam tikrą lygį – 27 proc., o galiausiai – 32 proc. Tai leis sumažinti pajamų nelygybę“, – paaiškino socialdemokratai.
Jie teigia pasirūpinsiantys, kad augtų valstybės indėlis ir plėstųsi mokančiųjų bazė:
„Mes matome, kad yra atskiros visuomenės grupės, kurios iš viso nemoka lėšų, arba moka labai mažai ir tai atitinkamai skurdina mūsų sveikatos sistemą.“
Vis dėlto kaip konkrečiai keisis mokančiųjų bazė, socialdemokratai teigė dabar negalintys atsakyti, nes pirmiausia esą reikia atlikti pakeitimų poveikio analizę.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga teigė neplanuojanti didinti mokesčių:
„Laimėję rinkimus, peržiūrėsime surenkamų mokesčių panaudojimą, nes turime duomenų, kad Lietuvos biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir neefektyviai, ši valdžia visiškai nekovojo su šešėline ekonomika.“
Nors mokesčių didinti neplanuoja, tačiau valstiečiai ir žalieji teigia siūlysiantys palankesnę ir paprastesnę mokestinę reformą, kuri skatintų mokėti mokesčius ir kovotų su šešėline ekonomika.
„Siūlysime mažinti PVM maisto produktams. Skatinsime verslo ir darbo vietų kūrimą regionuose, suteikiant mokesčių lengvatų kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai investuojama ne mažiau kaip 1 mln. eurų ir sukuriama daugiau kaip 10 naujų darbo vietų.
Lietuva tiek pagal investicijų kiekį vienam gyventojui dydį atsilieka nuo kaimyninių šalių. Bet koks mokesčių didinimas dar labiau sumažins Lietuvos patrauklumą investuotojų akyse“, – rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsakyme.
Mažins pridėtinės vertės mokestį daliai prekių ir paslaugų
Partija Laisvė ir teisingumas nesiūlo didinti pagrindinių mokesčių ir mato tik tam tikras mokesčių korekcijas, kurios skatintų tam tikrų ekonomikos sektorių plėtrą bei įtakotų vartotojų įgūdžius.
Pasak šios partijos atsakymo, PVM yra ne tik mokestis biudžetui papildyti, bet ir priemonė, padedanti skatinti ekonomiką, formuoti gyventojų teigiamus įgūdžius ekologijos ar sveikos gyvensenos srityse.
Laisvė ir teisingumas žada ,,lengvatinio PVM sąvokos“ ir taikyti tokius šio mokesčio tarifus: pagrindinis tarifas būtų 21 proc., o kiti tarifai – 0–5–10 proc.
Sumažintas 10 proc. PVM esą gali būti taikomas: centralizuotam šildymui; visuomeniniam ir viešajam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms (išskyrus alkoholinius gėrimus); apgyvendinimo paslaugoms.
Tuo metu sumažintas 5 procentų PVM galėtų būti taikomas: knygoms ir spaudai; vaistams ir sveikatinimo paslaugoms; sveikam ir ekologiškam maistui bei šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai, žuvims.
Esą taip bus skatinamas vietinės produkcijos vartojimas, sveikesnė mityba, o kartu didės mūsų žemės ūkio konkurencingumą.
Nesako, kokius mokesčius reikia didinti – nenori į kampą
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nurodė, kad savitikslis mokesčių didinimas nėra jokia vertybė.
„Pirmiausia įsivardinsime prioritetines problemas, kurias norime išspręsti ir priklausomai nuo papildomų lėšų poreikio – būtų ieškoma šaltinių. Panašiai, kaip veikėme priimant Gynybos fondą“, – nurodė konservatoriai.
Jie atkreipė dėmesį, kad jie esą buvo vienintelė partija, kuri gynybos stiprinimui buvo atviri įvairioms alternatyvoms.
„Todėl esame pasirengę su būsimais partneriais atvirai tartis, neneigiant ir neignoruojant santykinai mažo bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą fakto, dėl galimų mokesčių korekcijų. Nė vienam variantui nesakome ne bei nespraudžiame savęs ir kitų į kampą“, – nurodoma sąjungos atsakyme.
Jame pripažįstama, kad tarptautinės organizacijos daugiau nei dešimtmetį Lietuvai rekomenduoja ne tik mažinti pajamų nelygybę, bet ir didinti pajamas iš ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių, t. y. nekilnojamojo turto bei aplinkosauginių mokesčių, išplėsti jų bazę, atsisakyti įvairių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo režimų.
„Vyriausybės jau yra pateikta Seimui svarstyti mokesčių įstatymų pataisos, kurios sprendžia daug problemų ir yra geras pagrindas diskusijoms Seime. Tik gaila, kad rinkiminiai išskaičiavimai šiuo metu pritarti neleidžia net tiems, kurių politines programas šie siūlymai atitinka“, – apgailestavo konservatoriai.
