Seimo rinkimai 2024

Nors Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) neskuba dėlioti galimos būsimos koalicijos, partijos pirmininko pavaduotoja Rita Tamašūnienė sako, kad bendras darbas su Laisvės partija nebūtų įmanomas. Anot Waldemaro Tomaszewskio vadovaujamos politinės jėgos atstovės, „laisviečių“ pažiūros yra ultraliberalios ir nepriimtinos visuomenei.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė sako, kad prieš rinkimus prezidentui Gitanui Nausėdai derėjo susitikti su visomis atstovus parlamente turinčiomis politinėmis jėgomis. Visgi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausanti politikė viliasi, kad tai, jog šios partijos lyderis į pokalbį pakviestas nebuvo, įtakos rinkimų rezultatams neturės.

Pasibaigus trims išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose dienoms, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad šie rinkimai iš ankstesnių išsiskiria rinkėjų aktyvumu. Pasak jos, kai kuriose apygardose rinkėjų aktyvumas perkopė 10 proc. ribą, o lyginant savivaldybes aktyviausia išlieka Neringa. „Turime keletą apygardų, kuriose balsavo virš 10 proc., – Senamiesčio, Žvėryno apygardose Vilniuje balsavo virš 15 proc., Antakalnyje – 13 proc.

Pasibaigus išankstiniam balsavimui Seimo rinkimuose, penktadienį prasideda dvi dienas truksiantis balsavimas namuose. Penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijų nariai aplankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Renkant naujos kadencijos Seimą teise balsuoti namuose nusprendė pasinaudoti beveik 95 tūkst. rinkėjų.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie sveikatos sistemą. Šįkart studijoje svečiuojasi Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica ir „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė.

Pastaraisiais mėnesiais politikams įsitraukus į rinkiminę kampaniją, didžiausią gyventojų pasitikėjimą iš į Seimą kandidatuojančių politinių jėgų lyderių turi socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, partijai „Nemuno aušra“ vadovaujantis Remigijus Žemaitaitis bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedlys Saulius Skvernelis. Tai rodo rugsėjo mėnesį Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa.

Į Seimą kandidatuojantis emigrantas iš Islandijos Aleksandras Fursas pristatomas kaip sėkmės istorija. Pasiturintis partijos „Nemuno aušra“ politikas už narystę partijoje susimokėjo net 17,5 tūkst. eurų ir gavo aukštą penkioliktą numerį partijos sąraše. Tačiau kandidatas nutylėjo iš Islandijos parsivežęs ne tik kapitalą, bet ir teismo nuosprendį kokaino byloje. A.Fursas šių metų gegužę išgirdo teismo nuosprendį už bandymą įsivežti ir platinti nedidelį kiekį kokaino.

Į Seimo rinkimus partijos eina turėdamos savo kandidatus į premjerus, tačiau potencialių ministrų pavardžių nėra linkusios atskleisti, nors tvirtina, kad turi daug kompetentingų ir stiprių įvairių sričių žinovų. Tik Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įvardijo savo galimus kandidatus ministrus, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtina, kad ministrais taptų dabartinės „šešėlinės“ Vyriausybės nariai.

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) į Seimo rinkimus vedančią premjerę Ingridą Šimonytę stebina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimai, esą konservatoriams ir jų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui „yra šakės“. Ministrė pirmininkė tikina, jog jai sunku suprasti, kodėl opozicinės jėgos vadovė ėmėsi tokios retorikos. „Stebima mane šiek tiek tie komentarai – ypatingai ponios Vilijos Blinkevičiūtės.

 Per dvi pirmąsias išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose dienas neapsieita be pažeidimų, fiksuota ir rinkimų komisijų darbo klaidų, pranešė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“. Pasak organizacijos, išankstiniame balsavime dalyvaujantys rinkėjai praneša apie atvejus, kai balsuoti į kabiną einama ne po vieną, o komisijos nesudrausmina tokių rinkėjų. Daugiau kaip pusė gaunamų pranešimų ir toliau yra susiję su neleistina agitacija, ypač socialiniuose tinkluose.

 Ketvirtadienį baigiasi išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose, toliau bus galima balsuoti specialiuose punktuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė per 106 tūkst. arba 4,5 proc. rinkėjų. Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 375 tūkst. 800 Lietuvos piliečių.

Antrąją išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose dieną prie balsadėžių patraukė ir rinkimų favoritais vadinami partijų lyderiai. Ir iš karto pažėrė skambių frazių apie konkurentus. Žemaitaitis sako, kad laukia konservatorių ir socdemų vaivorykštinė Vyriausybė 2G. Blinkevičiūtė tokias mintis veja į šoną ir kartoja, kad Landsbergiui jau „šakės“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Socdemai, anot apklausų, šių rinkimų favoritai.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis atidavęs balsą išankstiniuose Seimo rinkimuose tvirtino, kad pasirinkimas buvo lengvas ir atskleidė, už ką nereikėtų balsuoti. „Lengvas. Gana lengvas. Tik labai aišku, už ką negalima balsuoti. Negalima už šitų „maitaičių“ trydą ir už kitus neapykantos skelbėjus. Labai daug, kurie skelbia juodą neapykantą. Nieko nesako, ką jie padarys.

Liberalų sąjūdžio šūkis „Teikti, veikti ir netrukdyti“, panašu, reprezentuoja nebūtinai nuveiktus darbus, mat partija teikė ir veikė Lietuvą sudrebinusiuose didžiuosiuose politikos skandaluose, kaip „MG Baltic“ ir „čekiukų“ skandale. Nepaisant to, dalis kandidatų turi ir asmeninių plataus spektro dėmių, vingiuojančių nuo kitų vagysčių ir sukčiavimų iki įtartinus ryšius su Rusija mezgančių žmonių saugojimo.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie gynybą ir saugumą.  Šįkart studijoje svečiuojasi buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį atvykęs balsuoti išankstiniame Seimo rinkimų balsavime, tvirtino, kad reikia reformų švietimo ir sveikatos srityje. Jis pridūrė, kad radikalios partijos ir jėgos nekelia didelės grėsmės, tačiau politinės kultūros rinkimuose trūksta. Buvęs prezidentas tvirtino, kad reikia reformų švietimo ir sveikatos apsaugos srityje, tą ir linki padaryti naujajam Seimui.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė prabalsavusi išankstiniame balsavime trečiadienį žurnalistams teigė, kad konservatoriai priėjo liepto galą, o partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis yra „visiškoje agonijoje“. Žunalistams pasiteiravus, ar V. Blinkevičiūtė svarstytų apie koaliciją su konservatoriais, ši atkirto, kad G. Landsbergis yra agonijoje. „Manau, kad konservatoriams, ypač Gabrieliui Landsbergiui, yra šakės, nes jis nebežino, kokias etiketes beklijuoti, ką daryti.

Išankstiniuose Seimo rinkimuose savo balsą atidavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikina – artėjant balsavimui pasirodo tikrasis politikų veidas. Anot ministrės, kitaip nei kitos partijos, „laisviečiai“ yra vieninteliai, kurių žodžiai ir darbai iš esmės sutampa. „Artėjant rinkimams ir artėjant prie balsadėžių pasirodo tikrasis politikų veidas. Socialdemokratai nori įlįsti į kiekvieno žmogaus kišenę ir paskui paimti, perdalinti ir išleisti nežinia kam.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako balsavusi už ateitį bei drąsą ir priduria mananti, kad jos vadovaujama partija rinkimuose į Seimą gaus daugiau palaikymo nei Liberalų sąjūdis. „Mes ką kalbame, tą ir darome. Mums gal pavyko ne viskas, bet mes nuoširdžiai dirbome ir turime planą ateičiai“, – trečiadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė A. Armonaitė. „Tai aš už ateitį, už drąsą ir balsavau“, – teigė partijos lyderė.

 Iš anksto balsavęs partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako matantis galimybę po Seimo rinkimų formuoti koaliciją su socialdemokratais, „valstiečiais“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. „Aš aiškiai pasakęs, kad centro kairės politinės jėgos tiek socialdemokratai, tiek valstiečiai ir žalieji, tiek Sauliaus Skvernelio partijos, kurios šiandien kandidatuoja, kuo puikiausiai tiktų dirbti koalicijoje“, – trečiadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Nors viešojoje erdvėje jau braižomi būsimos valdančiosios daugumos kontūrai, Seimo rinkimų nugalėtojai dar nėra aiškūs, sako naujausius partinius reitingus komentuojanti „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, nors paskutiniuose viešai skelbiamuose reitinguose toliau įtikinamai pirmauja socialdemokratai, lemiamą įtaką rezultatams gali turėti politikų elgesys paskutinėmis savaitėmis.

Artėjant rinkimams politikai dažnai imasi įvairių triukų, kad išryškintų savo oponentų trūkumus ar klaidas. Šiemet Lietuvos socialdemokratai pasiskolino idėją iš Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos, siekdami pašiepti konservatorius. „Kai dizaineris gauna užduotį, po to pamato, kad čia socialdemokratai ir pagalvoja, kad bus vsio zakono tiesiog nuknisti vaizdą iš Didžiosios Britanijos leiboristų rinkimų kampanijos.

Trečiadienį Lietuvoje toliau vyksta išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose.  Antradienį, pirmąją balsavimo dieną, savo valią pareiškė daugiau nei 44 tūkst. arba beveik 1,9 proc. rinkėjų. Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta 2 mln. 375 tūkst. 800 Lietuvos piliečių. Jie savo valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos registracijos.  Balsavimas prasideda 7 val. ir trunka iki 20 valandos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), vadovaujama Waldemaro Tomaszewskio, nėra naujokė artėjančiuose Seimo rinkimuose. Tiesa, šios partijos kandidatai patirties turi ir, kai kalbama apie įsivėlimą į įvairius skandalus. Kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, rinkėjų papirkinėjimas ir bendravimas su Kremliaus propagandą skleidžiančiais asmenimis – tai tik dalis kaltinimų, su kuriais susidūrė šios partijos kandidatai.

Prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iki vidurdienio balsavo tiek piliečių, kiek prieš ketverius metus per visą išankstinio balsavimo dieną. Kalbinti žmonės vardijo, kad išsirinkti už ką atiduoti savo balsą buvo pakankamai sudėtinga, nes yra nemažai radikalių partijų, kurios veržiasi į Seimą. Tuo metu balsuoti atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda galiausiai paaiškino, kodėl į priešrinkiminius susitikimus nepakvietė konservatorių.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie galimus koalicijos partnerius.  Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas.

Nacionalinį susivienijimą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica viliasi, kad jo atstovaujama politinė jėga būsimame parlamente iškovos bent 5 mandatus. Turėti 7 vietas Seime ir savo frakciją, pažymi politikas, būtų idealus scenarijus. „(Matau – ELTA) naują Seimą kitokį. Pirmiausiai, Seimą su Nacionaliniu susivienijimu jame. Bet apskritai – tiesiog reikalingos permainos šiandienai Lietuvoje“, – atidavęs balsą išankstiniame balsavime žurnalistams antradienį sakė V. Sinica.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį balsavo išankstiniame Seimo rinkimų balsavime. Prezidentas vėl įgėlė konservatoriams ir paaiškino, kodėl nekvietė jų susitikti. G. Nausėda antradienio popietę paragino rinkėjus nepasiduoti apatijai ir ateiti prabalsuoti. „Tikrai nemanau, kad galime leisti sau prabangą būti abejingiems, nes jeigu nebalsuosime, prabalsuos kiti, išrinks kiti ir teks klausytis, kad jeigu kažkas nepatinka, balsuokite 2028 metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina artėjant Seimo rinkimams nutaręs nekviesti konservatorių partijos lyderių susitikti ir taip „taupyti laiką“. Šalies vadovas pabrėžia – pastaruoju metu iš šios partijos atstovų susilaukė labai daug klausimų ir raginimų, todėl padarė išvadą, kad viskas jau yra išsakyta. „Ne, jis (kvietimas – ELTA) nepasimetė.

Seimo rinkimuose savo balsą iš anksto atidavusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad Lietuvai pavyks išlaikyti vakarietišką kryptį. Ji taip pat pažymi, kad liberalai įvairių politinių jėgų po rinkimų yra matomi kaip galimi koalicijos partneriai dėl to, jog šios kadencijos metu  ieškojo ne konfliktų, o siekė susitelkimo. „Mes tiesiog sugebėjome per ketverius metus, būdami koalicijoje labai sudėtingomis sąlygomis nesusipykti su visais.

Į Seimą kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kandidatuojantis advokatas Ignas Vėgėlė tikina – balsas už „valstiečius“ yra balsas už vienintelę tikrą opoziciją. Politikas viliasi, kad po šių rinkimų LVŽS pavyks išstumti dabartinę parlamento daugumą sudarančias politines jėgas iš valdančiųjų postų. „Balsavau už vienintelę, tikrą, nuoseklią, sąžiningą opoziciją – valstiečių ir žaliųjų sąrašą“, – antradienį atidavęs savo balsą išankstiniuose rinkimuose žurnalistams sakė I. Vėgėlė.

Antradienį startavo išankstinis balsavimas 2024 m. Seimo rinkimuose. Lietuvos vyskupai išplatino pranešimą, paragindami rinkėjus aktyviai dalyvauti, nes kiekvieno piliečio „teisė ir pareiga yra domėtis valstybės reikalais“. Pateikiame visą Vyskupų kreipimąsi į gyventojus: „Brangūs broliai ir seserys, Artėja labai svarbus įvykis mūsų Tėvynėje – rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą.

Antradienį Seimo rinkimuose savo valią iš anksto išreiškę Lietuvos regionų partijos lyderiai Jonas Pinskus ir Živilė Pinskuvienė viliasi, kad naujos sudėties šalies parlamentas veiks produktyviau. „Tikiuosi, kad (Seimas – ELTA) bus žymiai produktyvesnis ir sprendimai bus priimami atsižvelgiant į Lietuvos žmones bei jų gerovę tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – antradienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams pabrėžė J. Pinskus.

Su dėžėmis ant galvų į Seimo salę besibeldžiantys „Laisvės ir teisingumo“ kandidatai į Seimo narius su savimi kartu nešasi ir ne vieną skandalą. O buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas partiją veda ne tik kaip partijos sąrašo, bet ir padarytų nuodėmių lyderis. Šioje partijoje skandalų tikrai netrūksta – korupcija, neištesėti pažadai, nusižengimai prie vairo ir galimai bičiuliui skirtos miesto lėšos – visa tai ir daugiau puošia „Laisvės ir teisingumo“ kandidatus į Seimo narius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) į užsienį išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. rinkimų vokų su balsavimo biuleteniais, beveik pusė jų jau užpildyti grįžo į ambasadas. Komisija įspėja, kad rinkėjams reikėtų suskubti pildyti paštu gautus biuletenius ir kuo skubiau išsiųsti juos atgal tai Lietuvos diplomatinei atstovybei, iš kurios juos gavo.

Užsienyje paštu balsuojantys rinkėjai turėtų suskubti išsiųsti užpildytus rinkimų biuletenius tai Lietuvos atstovybei, iš kurios juos gavo, primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Pasak jos, gauti vokai su rinkėjų biuleteniais Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bus saugomi iki pagrindinės Seimo rinkimų dienos – sekmadienio. „Užsienyje paštu balsuojantiems rinkėjams iš viso išsiuntėme daugiau kaip 40 tūkst. vokų su biuleteniais.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis antradienio rytą atvyko balsuoti išankstiniame Seimo rinkimų balsavime. Buvęs premjeras prakalbo, už ką balsavo ir ko tikisi iš rinkimų. Buvęs premjeras teigė, kad apsisprendimas, už ką balsuoti, nebuvo sunkus. „Kai žinai, ką rinktis, tai lengva pasirinkti“, – „Vardan Lietuvos“, – po balsavimo žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Artėjant Seimo rinkimams, dalis politinių partijų žada taisyti ankstesnės valdžios pradėtas švietimo reformas. Taip pat tarp partijų akcentuojamų prioritetų – didesnės algos pedagogams, atotrūkio tarp švietimo įstaigų ir pasiekimų mažinimas, sklandaus įtraukiojo ugdymo proceso užtikrinimas. Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant rinkimams į parlamentą.

 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikina nematantis „didelės tragedijos“, jeigu iki Seimo rinkimų nebus pakviestas susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda. Anot jo, tokiais pokalbiais su kai kurių politinių jėgų lyderiais šalies vadovas galimai meta „gelbėjimosi ratą“ socialdemokratų partijai. „Šito nesureikšminu. Jeigu sulauksime arba sulaukėme, tai nukeliausime. Jeigu nesulauksim, tai irgi didelės tragedijos nematau.

Lietuvoje antradienį prasideda tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas rinkimuose į Seimą. Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), balsavimas iš anksto vyks spalio 8–10 dienomis 7–20 valandomis. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Išankstinio balsavimo išvakarėse prezidentas Nausėda susitiko pokalbio su paskutiniais parlamentinių partijų lyderiais. Atskirą dėmesį prezidentas parodė Laisvės partijai su Aušrine Armonaite priešaky ir Jonui Pinskui iš Regionų partijos. Politikos apžvalgininkai tikina, kad prezidentūros durys užsivėrė konservatoriams – partijos lyderis Gabrielius Landsbergis liko į priešrinkiminį susitikimų maratoną su prezidentu nepakviestas.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos aplinkosaugos, žemės ūkio ir susisiekimo klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie strategijas ir planus.  Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignas Vėgėlė.

Šalies parlamento rinkimų savaitę galimus pažeidimus ar konfliktines situacijas padės spręsti gausios policijos pajėgos. Pasak Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, užtikrinti viešąją tvarką policija padeda kiekvienų rinkimų metu, tad ne išimtis ir šie Seimo rinkimai.

Teisę rinkti naujos kadencijos Seimą šių metų parlamento rinkikuose turės 2 375 800 rinkėjų. Pirmadienį, likus vienai dienai iki išankstinio balsavimo pradžios, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino galutinį šių metų Seimo rinkimuose turinčių teisę balsuoti rinkėjų sąrašą. Lyginant su 2020 m. Seimo rinkimais, kai balsavimo teisę turėjo 2 457 722 rinkėjai, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 82 tūkst.

Dar praeitą pavasarį socialdemokratų partija rinkimuose į Seimą buvo laikoma lydere, tačiau šiandien tokios aiškios pirmaujančios pozicijos politologė Rima Urbonaitė nemato. Koją socialdemokratams kiša Vilijos Blinkevičiūtės išsisukinėjimai nuo Premjerės posto, kai tuo tarpu kitų partijų lyderiai aiškai išreiškia norą vadovauti Vyriausybei.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šįkart studijoje svečiavosi Liberalų sąjudžio atstovas Simonas Kairys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Pensija – tūkstantis eurų, minimali alga – pusantro tūkstančio, nemokamas visų mokinių maitinimas ar uždrausti naktiniai skydžiai virš gyvenviečių. Tai – tik keletas „perliukų“ iš politinių partijų rinkiminių programų. Pasak politologų, tokiais pažadais iš fantastikos ar net absurdo srities į Seimą pakliūti svajojantys politikai bando atkreipti į save dėmesį. Visgi populizmo netrūksta ir didžiųjų partijų programose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.