Redakcija rekomenduoja

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakytos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos vyrų ir moterų imtųsi iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prie jo prisidėtų (apklausa atlikta 2024 metų gruodį, joje dalyvavo 18–75 metų 1 016 Lietuvos piliečių). O šiais metais planuojama surengti 82 mokymus, skirtus atsparumui hibridinėms grėsmės ir pilietinio pasipriešinimo įgūdžiams lavinti.

Teisme išnarpliota byla dėl neatsargaus gyvybės atėmimo – pasienyje su Baltarusija žuvo lietuvis darbininkas. Nors pats įvykis nutiko prieš daugiau kaip 3 metus, tačiau teismo sprendimas paskelbtas tik šiomis dienomis. Bylos duomenimis, Martynas teisme atsidūrė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Dar 2021-ųjų rugpjūčio 31-ąją, dirbdamas ugniagesiu, Martynas buvo iškviestas į tarnybą teikti pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai likviduojant ekstremalios situacijos padarinius.

Jau netrukus gyventojų, turinčių namus sodų bendrijose, gali laukti pokyčiai – siūloma dabar galiojančią tvarką keisti ir tokius namus atskirti nuo miesto teritorijos. Ne paslaptis, kad sodininkų bendrijos didžiuosiuose miestuose yra tapusios gyvenamosiomis teritorijomis.  Dar iki 2024 m. lapkričio 1 d. sodų bendrijose gyventojai galėjo be vargo statyti sodo namus iki 80 kv. metrų ploto.

Lietuvos hidrometeorologijos (LHMT) duomenimis, iš lėto artėjantis balandis turėtų lepinti itin pavasariška šiluma. Klimatologai prognozuoja, jog vidutinė oro temperatūra artėjančias keletą savaičių turėtų viršyti daugiametį vidurkį. Tiesa, neatmetama, jog vis kai kuriomis dienomis vis dar galime sulaukti žiemiškų orų. LHMT klimatologai prognozuoja, jog artėjančias 4 savaites turėtume džiaugtis šiltesne nei įprasta oro temperatūra šiuo laikotarpiu Lietuvoje. O klimatologas dr.

Savaitės pradžioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išteisintas „čekiukų“ skandale kaltintas Mindaugas Sinkevičius, atrodo, atsikvepia – jau spėjo įsitaisyti mero kėdėje bei neatmeta galimybės dalyvauti ir Socialdemokratų partijos naujojo pirmininko rinkimuose. Vis dėlto advokatas Gintaras Černiauskas, komentuodamas rezonansą sukėlusią situaciją, atkreipia dėmesį į Lietuvos teisinės sistemos skyles, tolimesnes pasekmes ir kvestionuoja specialistų profesionalumą.

Teismams galutinai pripažinus, kad 2019 metais mirusio vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Raimondo Karpavičiaus testamentas yra teisėtas – juo visą savo turtą, įskaitant pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdytoją įmonę „Karpis“, jis paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui – „Karpio“ vadovė Asta Daminaitė vasarį atsistatydino iš pareigų, o teismuose nutraukiami ginčai dėl MPK ir „Karpio“ valdymo.

Civilizacija ir šiuolaikinis gyvenimo ritmas turi savo kainą – norėdami tiesiog išgyventi žmonės nebėra priversti tiek judėti. Be to, žmonės tapo ne tik sėslaus darbo ir gyvenimo būdo, bet ir ekranų įkaitais. Viso to pasekmės – mažėjantis fizinis aktyvumas, o su tuo auganti ir daugybės lėtinių susirgimų rizika.

Medikai vis garsiau skambina pavojaus varpais ir ragina veikti – nutukimo epidemija auga tokiu sparčiu tempu, kad neilgai trukus žmonių, kurie turės normalų svorį, gali būti mažuma. Įvairių sričių gydytojai pažymi, kad nutukimas ankstina ir greitina daugybės susirgimų išsivystymą bei pasunkina visų ligų eigą.  Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą liga pavadino dar 1948 m., o jau beveik 3 dešimtmečius tai laikoma pasauline pandemija.

Nors noro žvaliau jaustis ar numesti vieną kitą kilogramą netrūksta dažnam, pakeisti mitybą ir visų pirma požiūrį į ją pasiryžta ne kiekvienas. Dietistė Vaida Kurpienė pabrėžia, kad visų pirma reikia ne bandyti kovoti su įpročiais, o išmokti įsiklausyti į kūno poreikius ir viską daryti palengva. Paklausta, ką patartų valgyti arba ko nevalgyti, kad žmogus būtų energingas, laimingas ir jaustųsi sveikai, specialistė pastebėjo, kad pradėti reiktų visai ne nuo to.

Šiandien prieš 35-erius metus Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, grąžindama lietuvių tautai teisę gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Visgi, vyraujant įtemptai geopolitinei situacijai pasaulyje, privalome prisiminti ne tik iškovotą nepriklausomybę, bet ir atsakomybę ją išsaugoti. Tai diena, skatinanti prisiminti ryžtą, vienybę ir tuos, kurie nepabūgo kovoti dėl Lietuvos ateities.

„Aušriečiai“ susirūpino dvasininkų vargais brangiai mokant už elektrą, tad siūlo pripažinti bažnyčias buitiniais elektros ir dujų vartotojais. Taip bažnyčios už sunaudojamą energiją mokėtų maždaug 10–15 procentų mažiau. Dvasininkai laukia politikų verdikto, o politologai įspėja – tai rinkiminės kampanijos žingsnis, siekiama įtikti kunigams ir klebonams, taip pat ir tikintiesiems, kurie simpatizuoja „Nemuno Aušros“ lyderiui.

Itin šiltai pasisveikinęs pavasaris, panašu, jog ilgai neužsibus. Šią savaitę Lietuvą turėtų pasiekti žemesnio atmosferos slėgio sistema. Sulauksime šiek tiek šaltesnių orų bei stipresnio vėjo, netrūks ir kritulių, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir snaigių. Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje praneša, jog su itin didele šiluma pasisveikinusia pavasario pradžia, panašu, jog teks trumpam atsisveikinti.

Gyventojai nekantriai laukia, kol bus pakeisti įstatymai ir jie galės atsiimti sukauptus pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau tokių permainų ne visi gali laukti. Pavyzdžiui, sergantiems žmonėms pinigų reikėtų čia ir dabar. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad niekaip negali sustabdyti kaupimo antroje pensijų pakopoje. „Visi tik žada, kad netrukus galėsiu atsisakyti kaupimo, tačiau kol kas ir toliau kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo man atskaito 40 eurų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje. Ką tai reiškia? Ar jau ruošiamasi JAV įsipareigojimų nevykdymui? Daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Iki šiol pastaruosius kelis metus fiksuojant vos keletą kokliušo atvejų, pernai juo susirgo kone tūkstantis gyventojų, arti šimto gydyta ligoninėje, dauguma pacientų – vaikai. Medikai griebiasi už galvos, kad sergamumas kokliušu – rekordinis, o skiepijimo apimtys toliau mažėja.

Kartas nuo karto pasitaiko atvejų, kai darbuotojai pridaro darbovietei žalos. Pvz., ką nors pamiršta, suklysta, kažką pavagia, tyčia ar netyčia sulaužo, nutekina informaciją ar pan. Vis tik darbdaviai už tai darbuotojus nubausti gali ne visada, o ir iš algų nuskaičiuojama suma už žalą yra ribojama. Su tuo susidūrė vilnietis Tomas, kuris pasiskundė, kad jo darbuotojai dėl neapdairumo netikrino prekių galiojimo ir pardavimui į lentynas dėjo naujesnius, ilgesnio galiojimo produktus.

Į Lietuvą atkeliaus stiprūs vėjai. Meteorologas Gytis Valaika, apžvelgęs ateinančias dienas ir kovo mėnesio orus, prakalbo, kokį svarbų vaidmenį atlieka vėjas. G. Valaika akcentavo, kad vėjai, kurie šiomis dienomis pasitaikys Lietuvoje, nėra pavojingi ar kažkuo išskirtiniai. „Bendrai paėmus, artimiausiomis dienomis bus iki 15-20 metrų per sekundę (m/s) vėjas, kuris nėra kažkoks išskirtinis. Pavojingi galbūt vėjo gūsiai, bet jie nėra stichiniai, nėra jokie katastrofiniai.

Po ginčo tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Londone sekmadienį įvyko viršūnių susitikimas, kuriame aptartos Europos saugumo garantijos. Į pastarąjį Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebuvo pakviestos.

Penktadienį Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, kilus konfliktui tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo, kyla diskusijų, ar bus įmanoma šiems valstybių lyderiams atkurti santykius. Lietuvos ekspertai teigia, kad tai padaryti bus sudėtinga, o bandant gelbėti tarpusavio santykius Ukrainos prezidentui turbūt teks demonstruoti prielankumą D. Trumpui.

Mirus žmogui, artimieji turi 3 mėnesius, per kuriuos turi kreiptis dėl palikimo. Tą padarius vėliau, gali kilti įvairių teisinių problemų. Tačiau nutinka ir taip, kad palikimo žmonės neatsiima ir keletą metų. Dėl to gali kilti problemų atsiimant pinigus, kuriuos velionis kaupė pensijai. Būtent taip nutiko ir portalo tv3.lt skaitytojai Miglei. Ji mamos neteko prieš 8 metus, bet taip ir neatsiėmė antroje pensijų pakopoje sukauptų mamos pinigų.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo medikų bendruomenėje ilgai laukti pokyčiai – įteisinta galimybė atsisakyti teikti planinę arba net atidėti skubios pagalbos teikimą, jei pacientas agresyvus ir kelia pavojų kito gyvybei. Pacientams gi teks nenustebti išgirdus įspėjimą apie medikų naudojamą balso ir vaizdo įrašymo įrangą. Dar prieš kurį laiką įvairių sričių medikai dalinosi, su kuo tenka susidurti darbe.

Pastaruoju metu, ypač iškilus klausimui dėl krašto gynybos finansavimo, vis dažniau pasigirsta svarstymų apie tam tikrų sričių biudžeto apkarpymą. Vienas iš svarstomų variantų – socialinių išmokų mažinimas, kurio neatmeta ir socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Sėdime lyg ant tiksinčios bombos – taip medicinos specialistai apibūdina situaciją dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Medikai dėl neatsakingo pacientų elgesio griebiasi už galvų ir pasakoja jau dabar susiduriantys su pacientais, kuriems padėti nebėra efektyvių vaistų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.

Paūmėjus sveikatai ar patyrus traumą ir išsikvietus greitąją medicininę pagalbą, nenustebkite, jei atvykus į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių gali tekti susimokėti už gautas medicinines paslaugas. Taip nutiks, jei priėmime gydytojai nustatys, kad jums reikalinga neskubi medicininė pagalba, o sveikatos būklė nekelia pavojaus gyvybei ar rimtų sveikatos komplikacijų.

Aukštaitijos sostinė Panevėžys atsidūrė tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, per ketvirtį amžiaus Panevėžys „nukraujavo“ maždaug 15 tūkstančių gyventojų, užsidarė net 4 mokyklos. Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius. Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje.

Prieš kelis metus užgriuvusi COVID-19 pandemija net keliems sezonams gerokai paveikė sergamumą ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų – ir gripu. Kai kam atrodė, kad jis net buvo „dingęs“. Išties toks pasvarstymas jau turi pagrindo – taip sutapo, kad būtent prasidėjus pandemijai viena B gripo padermė išties išnyko. Be to, naują nerimą kelia paukščių gripo protrūkiai.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – nematomas, bet kelia labai didelį pavojų. Skaičiuojama, kad dėl ilgalaikio jų poveikio Lietuvoje vidutiniškai miršta 77 asmenys 100 tūkst. gyventojų. Gydytojai gi įspėja, kad augantis oro užterštumas stipriai prisideda prie ligų paūmėjimo ir išsivystymo.  Vasario 27 d. duomenimis, šalyje toliau stebimas padidėjęs oro užterštumas – kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugelyje stotelių viršija leistinas ribas.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis dėl pablogėjusios sveikatos vakar, besilankant knygų mugėje, buvo išvežtas į Santaros klinikas. Kaip buvo pranešta, jis šiandien dar lieka klinikose, profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis, poetas, prozininkas, dramaturgas papasakojo, kokia yra jo tėčio būklė bei ateities planai. Vytautas V. Landsbergis patikino, kad jo tėtis atsidūrė ligoninėje dėl širdies ritmo sutrikimų.

Milžiniškos eilės pas gydytojus didesnei daliai gyventojų išlieka skaudi problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad jas išjudinti – vienas iš svarbiausių prioritetų. Kaip vieną eilių mažinimo priemonę ji mato ir nuotolinių konsultacijų bei telemedicinos plėtojimą, tačiau gydytojai tai vertina kritiškai.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.

Dešimtims tūkstančių vairuotojų šiuo metu yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones dėl pasibaigusio medicininės pažymos galiojimo. Tačiau nenustebkite, jei, net ir turėdami galiojančią sveikatos pažymą, vieną iš turimų kategorijų prarasite.  Iki šiol vairuotojams mėgėjams iki 65 metų sveikatos patikrą reikia atlikti kas 10 metų, o nuo 66 iki 79 – kartą per penkerius metus, tuo metu vyresniems nei 80 – kas dvejus metus.

Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau. Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.

Slenkant paskutinėms kalendorinės žiemos dienoms, klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis praneša, kokie orai laikysis žiemos pabaigoje ir kokie užklups pavasariui prasidėjus. O štai etnologas Libertas Klimka atkreipia dėmesį, kokius ženklus apie pavasarį rodo gamta.   A. Bukantis pabrėžia, kad artėjant pavasario lygiadieniui, kuris bus kovo 20 d., ilgėja dienos.

Europarlamentaras Petras Gražulis gyvena įspūdžiais iš Vašingtono. Savaitgalį politikas dalyvavo didžiausiame respublikonų suvažiavime, kuriame iš arti išvydo Donaldą Trumpą, viceprezidentą J. D. Vance'ą, milijardierių Eloną Muską ir kitas ryškiausias asmenybes. P. Gražuliui netgi pavyko sudalyvauti uždarame renginyje.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša apie Lietuvą pasiekusius šiltesnius orus ir kiek jie laikysis. Taip pat įspėja apie šią savaitę užklupsiančią šlapdribą.  „Sveiki visi šią šviesią, pavasariu dvelkiančią žiemos dienelę.

Vyresni gyventojai, kurie nebenori dirbti arba tiesiog negali susirasti darbo, eina į išankstinę pensiją. „Sodra“ skaičiuoja, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja, o šios pensijos dydis siekia daugiau nei 500 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai išėjo į išankstinę pensiją. „Neseniai praradau darbą, ieškojau kito. Tačiau vietoje darbo nusprendžiau pasirinkti išankstinę pensiją.

Teisiamųjų suole vilnietė Regina atsidūrė dėl smurto protrūkio Vilniaus oro uoste. Ten moteris atsidūrė vedama nuojautos, kad dukros sutuoktinis yra neištikimas. Lėktuvas nusileido, o Reginos žentas iš tiesų paskrido iš atostogų su kita moterimi. Nepatenkinta tokia situacija, uošvienė susikibo su žento meiluže. Moteris jai išrovė kuokštą plaukų. Toks Reginos padarytas sužalojimas ekspertų buvo įvertintas kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.

Nuo metų pradžios pasikeitė reglamentavimas, kaip gyventojams teikiama skubi ambulatorinė pagalba poliklinikų nedarbo metu. Pagal ministerijos sumanymą, jei sunegalavote, kai jūsų šeimos gydytojas nedirba, didžiuosiuose mietuose tokiems atvejams privalo būti įkurti skubios pagalbos kabinetai. Tačiau kol kas jie veikia ne visur.

Daugybė žmonių bent kurį laiką ar nuolatos vartoja įvairius maisto papildus. Negana to, kai kurie į tai įsitraukia taip, kad, atrodo, net „pameta galvą“. Ekspertai perspėja, kad vartoti reiktų tik tas medžiagas, kurių išties trūksta. Be to – nepasimauti stebuklingą poveikį žadančiais preparatais ir aklai nepasitikėti nurodoma sudėtimi.

Žalieji aktyvistai, siūlydami išvengti automobilių spūsčių Vilniaus miesto centrinėje dalyje, siūlo įvesti spūsčių mokestį. Nors tai kol kas yra tik siūlymas, keliautojas ir „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius pamąstė, ar toks įsigaliojimas būtų naudingas bei pasidalino spūsčių padėtimi sostinėje. V. Milius pastebėjo, kad dėl šio pasiūlymo daug kas yra neaišku. Reikia labai atkreipti dėmesį, kurios vietos ar automobiliai bus apmokestinti.

Pieno produktai – tik be laktozės, kuo mažiau riebalų, jokių bulvių ar ankštiniai vietoj mėsos: šiandien net jokios išskirtinės mitybos nepropaguojantis žmogus kartais jaučiasi pasiklydęs, kokį maistą rinktis sveikiau. Į virtuvę ne tik įpučiamos vis kokios naujos mados, bet išsigryninti savo lėkštės raciono nepadeda ir skirtingos specialistų ir net mokslininkų įžvalgos.

Pašonėje vykstantis rusų pradėtas karas prieš Ukrainą ne vieną lietuvį privertė susimąstyti, kas vyktų su jo pinigais bankuose, jei karas prasidėtų pas mus. Daug kas baiminasi, kad išsigryninti pinigų pavyktų tik daliai gyventojų, kadangi bankomatuose tiesiog neužtektų grynųjų. O atsiskaitymai kortelėmis ar el. bankininkystė galbūt neveiktų išvis.

Šiuo metu būtinasis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje siekia 34 metus, o 2027 m. pasieks 35 metus. Tačiau net ir dirbant visus metus vienų metų stažo galima ir nesukaupti, jei asmuo uždirba mažiau nei minimalioji mėnesinė alga (MMA). Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vieni stažo metai senatvės pensijai gauti įgyjami, jeigu per metus socialinio draudimo įmokų buvo sumokama nuo dvylikos tais metais nustatytų MMA (šiemet t. y. 1038 eurai). Vis tik ne visų darbuotojų atlyginimai šią sum...

UAB „Grinda“ socialiniuose tinkluose dalinasi neįprastu šios žiemos reiškiniu – pastarąją parą sostinėje buvo fiksuotas betarpis snygis. Dėl susidariusių oro sąlygų, „Grinda“ taip pat įspėja vairuotojus ir miesto gyventojus išlikti budriais, atsargiai vairuoti ir atlikti kitus žingsnius. Apie netikėtą šios žiemos reiškinį UAB „Grinda“ pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurioje teigė, jog dėl betarpio snygio, „Grindos“ darbuotojai dirbo kone visą parą.

Po žiemiškų orų savaitės pabaigoje laukia permainos. Kaip skelbia sinoptikė Elvyra Latvėnaitė, savaitgalį ims šilti, sniegą keis šlapdriba arba lijundra, o kitos savaitės pradžioje žiema, tikėtina, baigsis.  Šiomis dienomis žiemiškus orus į Lietuvą atnešė ciklono slėnis iš rytų. Antradienį taip pat jausis jos įtaka: pasnigs, vėjas pasisuks į šiaurės vakarus ir stipriau papūs.

Buvęs Kanados žvalgybos karininkas Kostas Rimša įsitikinęs, kad buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys nedirbo Lietuvos kariuomenės naudai. Anot jo, tam įtakos galėjo turėti ir tas faktas, kad V. Rupšys nuslėpė tarnavęs sovietinėje Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje, kurią baigę absolventai dažnai dirbdavo sovietiniais žvalgybos agentais. Be to, pasak K. Rimšos, buvęs kariuomenės vadas norėjo sunaikinti Šaulių sąjungą ir mūsų Specialiųjų operacijų pajėgas.

Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.