Muitinė informuoja, kad vaistus iš trečiųjų šalių gyventojai gali vežtis tik asmeniniam vartojimui. Be gydytojo pažymos leidžiama įvežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu ir tik vieną kartą per kalendorinį mėnesį.
Jei dėl savo darbo vietos ar darbo pobūdžio, ugdymo ar studijų vietos ar kitų aplinkybių į trečiąją šalį reikia vykti daugiau kaip vieną kartą per mėnesį (šiuo atveju muitinei reikia pateikti įrodymus), galima įsivežti ne daugiau kaip 40 vaistinių preparatų pakuočių per mėnesį, vienu kartu įvežant ne daugiau kaip po 10 pakuočių.
Asmuo, įveždamas ar gaudamas paštu iš trečiųjų šalių didesnį vaistinių preparatų kiekį nei nurodyta aukščiau, privalo pateikti gydytojo pažymą
Maisto papildai neturi gydomųjų savybių, todėl jie nėra vaistai. Vienas asmuo gali vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 maisto papildų pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg.
Viršijus nustatytas ribas, gresia administracinė atsakomybė.
Kai kurie vaistus vežasi šimtais pakuočių
Muitinės pareigūnai kasmet sulaiko bandančius neteisėtai įsivežti didelius kiekius vaistų. Vasario mėnesį muitininkai sulaikė Baltarusijos pilietę, bandžiusią į Lietuvą atgabenti 632 pakuotes vaistų. Rugpjūčio mėnesį sulaikyti du asmenys, bandę per sieną įvežti iš viso 3 kg vaistinių preparatų.
Vaistai gabenami ir iš Rusijos, Kaliningrado. 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais Klaipėdos teritorinėje muitinėje fiksuoti 29 atvejai, kai buvo viršytas leistinas vaistinių preparatų kiekis, ir 10 vaistų kontrabandos atvejų.
2023 m. per tą patį laikotarpį Klaipėdos TM fiksuota 20 atvejų, kai vaistiniai preparatai buvo viršijant normas. Apie kontrabanda įsivežtus vaistus iš Rusijos duomenų nėra.
Visi atvejai fiksuoti Panemunės kelio poste.
Kiek tokių nusižengimų fiksuota pasienyje su Baltarusija, paklausėme Vilniaus TM. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.
Muitinės duomenimis, dažniausiai gabenami vaistai: omeprazolis, citramonas, paracetamolis, antibiotikai, tokie kaip nitroksolinas ir kt.
Baudžia tik stambiuosius
Kai vaistiniai preparatai gabenami kontrabanda, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 208 straipsnį gresia bauda nuo 200 iki 6000 eurų (priklausomai nuo gabenamų daiktų vertės) ir kontrabandos daiktų konfiskavimas.
Kai vaistiniai preparatai gabenami nesilaikant taisyklių (viršijant leistinas normas), jie sulaikomi pagal ANK 64 str. Už šį nusižengimą gresia bauda nuo 30 iki 860, nusižengus pakartotinai nuo 200 iki 1500 eurų. Taip pat gali būti skiriamas pervežamų daiktų konfiskavimas.
Savo ruožtu policija baudžia tik tuos, kurie verčiasi neteisėta veikla, t. y. neturi licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu platina vaistus. Pagal ANK 62 str., už šį pažeidimą gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1800 eurų.
Per šiuos metus policijos pareigūnai dėl šių nusižengimų pradėjo 25 teisenas, per 2023 metus – 21.
„Administracinius nusižengimus, susijusius su vaistais, policija išaiškina vykdant bendras policines funkcijas“, – nurodo Policijos departamentas. Su pareigūnais bendradarbiauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), kurios specialistai padeda identifikuoti nelegalius vaistus.
Tačiau dažniausiai policija reaguoja tik gavusi pranešimą dėl galimos neteisėtos veiklos, todėl dažnu atveju vaistų pardavėjai susimoka baudas ir prekiauja preparatais toliau.
Apie vieną tokią prekyvietę naujienų portalui tv3.lt paliudijo vilnietė Renata: „Užėjusi į Bazilijonų g. 3, prie Halės turgaus, esančią vaistinę „Sveikata1“, buvau apstulbusi: joje prekiaujama receptiniais vaistais be jokių receptų. Prieš mane buvusiai moteriai buvo parduotas amoksicilinas, prieš tai tik paklausus, kokio konkrečiai antibiotiko ji norinti, neprašant jokio recepto. Moteris sumokėjo ir išėjo – net negavo patarimų, kaip vartoti... Kitas vyras prašė „stiprių priešuždegiminių vaistų“ ir jam buvo pasiūlyti receptiniai (pamiršau pavadinimą), priduriant, kad „šitie tikrai stiprūs“.
Vaistų gauna per internetines pažintis
Nors įkliuvę pažeidėjai nubaudžiami, nelegali prekyba, keitimasis vaistiniais preparatais vyksta nuolat. Vien socialinių tinklų grupėse galima pamatyti, kaip gyventojai prašo važiuojančiųjų į Baltarusiją parvežti vaistų arba atvirkščiai – siūlosi jų pargabenti kitiems:
„Sveiki, gal kas šią savaitę ar kitą važiuoja į Baltarusiją ir galėtų atvežti vaistų?“
„Sveiki, gal kas į Rusiją važiuoja? Reikia vaistu, bet būtent rusiškų, ne baltarusiškų.“
Socialinėje erdvėje tokių įrašų pasirodo kas mėnesį. Be to, rusiškų ar baltarusiškų vaistų galima įsigyti ir specialiai tam sukurtose socialinių tinklų grupėse, interneto puslapiuose, forumuose. Prekyba vaistais be recepto vyksta ir turguose.
Kiek užsakymų parvežti vaistų padaroma asmeniškai, suskaičiuoti neįmanoma, todėl tikrasis iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų vaistinių preparatų mastas gali būti žymiai didesnis nei rodo statistika.
Kodėl lietuviai ieško vaistų svetur?
Gyventojai vaistų trečiosiose šalyse ieško dėl įvairių priežasčių. Kai kurie vaistiniai preparatai, tokie kaip nitroksolinas, Lietuvoje neparduodami, todėl pacientams jų tenka ieškoti kitur.
Dalį žmonių vilioja žemesnės kainos, mat vaistai su ta pačia veikliąją medžiaga svetur gali kainuoti kelis kartus pigiau nei Lietuvoje.
Paklausus, kodėl Lietuvoje vaistai dažnai brangesni nei užsienyje, VVKT nurodė neformuojanti vaistų kainodaros, bet pažymėjo, kad vaisto kainą lemia daugelis dalykų, tarp jų ir kompensavimo sistema, ir rinkos dydis ir konkurencingumas, t.y., ar rinkoje yra ir kiek yra kitų tai pačiai ligai gydyti skirtų vaistų ir pan.
Dar viena galima priežastis gabentis vaistus nelegaliai – noras įsigyti vaistinių preparatų nesikreipiant į gydytoją.
„Juk įsigyjant nelegalius vaistus niekas neprašo papasakoti ligos istorijos ar parodyti recepto“, – teigia VVKT atstovė Aistė Tautvydienė.
Įtakos turi ir mitai – kai kurie žmonės įsitikinę, neva rusiški ar baltarusiški vaistai yra „grynesni“, „stipriau veikia“. A. Tautvydienė pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai vaistų saugumui ir kokybei kelia aukštus reikalavimus. Registruojami tik tie vaistai, kurie juos atitinka, o ir šių reikalavimų atitiktis rinkoje atsiradus naujams vaistui yra nuolat prižiūrima.
„Taigi, jei toks įsitikinimas egzistuoja, tai yra dar vienas mitas, nepagrįstas jokiais faktais“, – pažymi A. Tautvydienė.
Antibiotikai vartojami tik gydytojo nurodymais
Kaip nurodė muitinė, tarp dažniausiai iš trečiųjų šalių gabenamų vaistų yra antibiotikai. Visgi dalis gyventojų juos nusipirkę naudoja ne pagal paskirtį ir ne taip, kaip reikia, o tai kelia pavojų sveikatai.
„Pasijutę nekaip ir nenorėdami rimtai susirgti, kai kurie žmonės pradeda gerti antibiotikus „profilaktiškai“, manydami, kad taip liga nesikomplikuos ar apskritai greičiau praeis. Štai toks savarankiško gydymosi elgesys yra labai neatsakingas“, – perspėja A. Tautvydienė.
Antibiotikai gali būti skiriami ir vartojami tik su gydytojo žinia, mat šie vaistai gydo tik bakterinės kilmės susirgimus. Virusinių ar grybelinių ligų antibiotikai negydo, todėl jei žmogus juos vartoja nežinodamas, kas yra ligos šaltinis, liga ne tik nėra gydoma – bakterijos organizme darosi atsparios, net ir tiems antibiotikams, kurie jas turėtų sunaikinti.
„Kas išprovokavo negalavimą – virusas ar bakterija, išsiaiškinti galima tik atlikus specialius kraujo tyrimus. Gydant virusinę infekciją antibiotikais ar vartojant juos „profilaktiškai“, tikrai sau nepadėsime. Atvirkščiai, kaip tik galime padidinti riziką išsivystyti atsparumui antibiotikams, kitaip tariant, kai jų jau tikrai reikės, šie vaistai neveiks“, – teigia specialistė.
Dėl šios priežasties antibiotikus būtina vartoti būtent tiek laiko, kiek nurodė gydytojas, o ne tada, kai atrodo, jog ligos simptomai praėjo.
„Vartojant nepilną antibiotikų kursą (2-3 dienas vietoj 5, 7 ar 10 dienų), tikėtina, kad infekcija „aprims“, bet bakterija gali ir nežūti. Ji gali tapti atspari (prisitaikyti) vartotam antibiotikui ir kitą kartą, kai tikrai reikės gydyti bakterinę infekciją, šios grupės antibiotikai jau bus neveiksmingi“, – tikina A. Tautvydienė.
Įspėja dėl pavojaus sveikatai ir falsifikatų
A. Tautvydienė primena, kad perkant vaistus nelegaliose prekybos vietose (turguje, socialiniuose tinkluose, nelegaliose interneto svetainėse ir kt.) ar vežantis iš trečiųjų šalių, rizikuojama įsigyti neaiškios kilmės preparatus.
„Vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų. Tai būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis“, – teigia VVKT atstovė.
Tarp nelegaliai prekiaujamų vaistų neretai būna ir falsifikatų. Net jei tokie preparatai šalutinio poveikio nesukels, žmogus išmes pinigus į balą, nes vietoje veiksmingos tabletės gaus... suspaustą krakmolą.
„Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus, miltai ar kita prieinama pigiausia medžiaga“, – komentuoja A. Tautvydienė.
Receptinius vaistus galima pirkti Latvijoje, Lenkijoje
Receptinių vaistų galima nusipirkti Lenkijoje arba Latvijoje, tik reikia turėti galiojantį popierinį arba elektroninį gydytojo receptą. Tai – šiemet įvesta naujovė, leidžianti pacientams įsigyti vaistų ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„Pacientas galės nuvykti į kitą ES valstybę, pateiks savo asmens kodą ir galės įsigyti vaistus pagal jam išrašytą el. receptą“, – anksčiau TV3 Žinioms teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Miglė Domeikienė.
„[Gyventojai] gali paprašyti ir būdami toje šalyje, kad gydytojas išrašytų, jeigu pasibaigė vaistai. Nes popierinį turi turėti su savimi“, – sakė pacientų atstovė Vida Augustinienė.
Žmonės kitose šalyse taip pat galės nusipirkti kompensuojamųjų vaistų. Tiesa, kaip ir dabar, turėdami popierinį receptą, iš pradžių vaistinėje turės susimokėti visą kainą.
„Tada, pasiėmęs čekį, dokumentus, jis grįžęs į Lietuvą per vienerius metus gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir atsiimti sumokėtą sumą. Bet ne visą, jam bus sumokėta faktinės išlaidos, patirtos toje šalyje“, – paaiškino Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė Jolanta Normantienė.
Pavyzdžiui, jei šimtu procentų Lietuvoje kompensuojamas vaistas kainuoja 10 eurų, o kitur – 12, Ligonių kasa pirkėjui grąžins 10 eurų.
V. Augustinienė svarstė, kad naujovė – į naudą, bet su viena sąlyga – kad elektroninis receptas tikrai veiks, ypač žinant „e-sveikatos“ trikdžius.
„Būtų tikslinga pasiskambinti, kad neliktų pacientai be vaistų. Jeigu yra trikdžių, paprašyti gydytojo, kad išrašytų popierinį. Bet tikimės, kad tikrai projektas startuos, pasimokysim iš klaidų, sistemos nuolat tobulinamos“, – tikino M. Domeikienė.
Ateityje gali pabrangti ar net pritrūkti vaistų
Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) įspėja, kad netrukus gali ne tik pabrangti vaistai, bet ir imti jų trūkti. Tai gali lemti įsigaliojusi nauja Europos Sąjungos (ES) Miesto nuotekų valymo direktyva, kuri labiausiai palies kosmetikos ir farmacijos sektorius.
„Direktyva siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir nuo biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų iš pramonės įmonių, taip pat ir farmacijos, poveikio. Tačiau direktyvos poveikio pastarajai, įskaitant vaistų prieinamumą ir jų kainodarą, vertinimas nebuvo atliktas visapusiškai, ypač atsižvelgiant į dabartinį vaistų trūkumą ir dedamas pastangas užtikrinti ES farmacijos pramonės savarankiškumą“, – pranešime žiniasklaidai cituojama VGA vadovė Genutė Voverienė.
Naujojoje direktyvoje nurodoma, kad farmacijos ir kosmetikos sektorių įmonės turės finansuoti kelių šimtų nuotekų valymo įrenginių visoje Europoje atnaujinimą. Šios Europoje veikiančios bendrovės taip pat turės padengti visas įrenginių ir kitas eksploatacines išlaidas.
Direktyvoje numatytos sistemos diegimo išlaidos sieks nuo 5 iki 11 mlrd. eurų per metus. Anot Europos asociacijos „Medicines for Europe“ ekspertų, tai sukeltų generinių vaistų (pigesnių originalių vaistų kopijų) trūkumo cunamį, taip pat katastrofiškas pasekmes pacientams negaunant vaistų ir kt.
Dar prieš priimant naująją direktyvą, 16 ES valstybių narių (tarp jų ir Lietuva) išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo. Šios šalys tvirtina, kad direktyva pakenks būtiniausių vaistų prieinamumui ir kad Europos Parlamentas nesiėmė visų pastangų apsaugoti pacientų prieigą prie vaistų.
Rizika prarasti būtiniausius vaistus
VGA duomenimis, iš būtiniausių medikamentų visoje ES net 9 iš 10 sudaro generiniai vaistai. Pasak asociacijos vadovės, dėl didelių gamybos apimčių, mažų maržų ir griežtai ribojamų kainų ši vaistų kategorija yra itin pažeidžiama naujosios direktyvos.
„Kai kurios šalys jau dabar yra įvertinusios, kad papildomi kaštai, teksiantys pigiausiems ir plačiausiai vartojamiems vaistams, gali būti didesni nei dabartinė šių vaistų pakuotės kaina. Padidėjusios išlaidos gali turėti pražūtingų padarinių vaistams, kurie parduodami vos po kelis centus už tabletę, pavyzdžiui, antibiotikams, vaistams nuo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio. Dalies vaistų gali tiesiog nelikti, nes jų neapsimokės pagaminti, o tai neigiamai atsilieps pacientams tiek finansiškai, tiek ir sveikatos būklės atžvilgiu“, – pabrėžia G. Voverienė.
Jau dabar Europoje trūksta tokių vaistų kaip vaistai nuo skausmo, aukšto kraujospūdžio, infekcijų ir vėžio, rodo „Medicines for Europe“ duomenys. Asociacijos ekspertų vertinimu, įsigaliojus naujajai direktyvai, ji paveiktų visas šias kategorijas ir smarkiai pablogintų situaciją bendrijoje.
Jei vaistų ims trūkti ir Lietuvoje, tikėtina, dar labiau didės jų kontrabanda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
