Prezidento rinkimai 2024

Perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture tikisi surinkti papildomų rinkėjų balsų. Anot jo, dvikovoje su premjere Ingrida Šimonyte geras rezultatas būtų 25 ir 75 procentų santykis. „Manau, kad tikrai turėtume dar gana daug balsų gauti papildomai. Aš galbūt labiau referuočiau į pasitikėjimo rodiklius, kurie reguliariai yra skelbiami ir pagal kuriuos matyti, kad mane palaiko arba teigiamai vertina apie 75 proc.

Iš didelio debesies – mažai lietaus. Buvęs užtikrintas savo patekimu į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą, Ignas Vėgėlė pripažino savo pralaimėjimą. Iš jo lūpų – įvairios versijos, kas kaltas dėl tokio jam netikėto rezultato: teisininkas žada net teismo procesus. Paklaustas apie tolesnį kelią politikoje, I. Vėgėlė tvirtina, kad į politiką eina „ne dėl naudos sau“, o jau vasarą praneš, kas laukia ateityje.

2024 metų prezidento rinkimų fenomenas – gydytojas Eduardas Vaitkus, neslepiantis savo meilės Rusijai ir kartojantis prokremlišką naratyvą, susilaukė daugiau kaip 100 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių balsų. Šio kandidato rinkėjų portretas, pasak ekspertų, gana aiškus – užsimerkia prieš teroristinės valstybės vykdomus nusikaltimus Ukrainoje, ilgisi sovietmečio ir palaiko Vladimiro Putino idėjas.

Premjerei Ingridai Šimonytei patekus į antrąjį turą šansai laimėti prieš Gitaną Nausėdą beveik neįmanomi, teigia politologai. Tą rodo ir stipriai sumažėjęs jos palaikymas, lyginant su 2019 metų prezidento rinkimų pirmuoju turu – prarasta virš 160 tūkst. balsų. Rezultatai rodo, kad didžiuosiuose miestuose I. Šimonytę palaikė mažiau žmonių nei per praeitus prezidento rinkimus, o mažesnėse savivaldybėse palaikymas kritęs dar labiau.

Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, Kaune neblaivus vyras norėjo balsuoti antrą kartą. „Baltijos gatvėje esančioje rinkimų apylinkėje vyras, gimęs 1988 metais, konfliktavo su rinkimų apylinkės darbuotojais, norėjo baltuoti antrą kartą, buvo neblaivus viešoje vietoje. Jam surašytas protokolas dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje“, – Eltai sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad šų ir 2014 m. prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai yra neįtikėtinai panašūs. Kodėl? Primename, kad į antrą rinkimų turą pateko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors dauguma ekspertų šių metų rinkimus lygina su 2019-ųjų, kai į antrą turą irgi pateko G. Nausėda, su I. Šimonyte, anot M. Jastramskio, šie prezidento rinkimai yra stebėtinai panašūs į 2014-ųjų rinkimus dėl kelių priežasčių.

Į prezidentus kandidadatavęs Giedrimas Jeglinskas prakalbo apie rinkimų dieną įvykusią avariją ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame telefonu kalbėjo su savo jauniausiu sūnumi likus pusvalandžiui iki avarijos. Jautriu įrašu kandidatas pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Daugiau nei 19 tūkst. žmonių, kurie netgi matydami apklausas, atidavė balsą Prezidento rinkimuose už saugios Lietuvos viziją.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė atmeta viešoje erdvėje nuskambėjusius priekaištus dėl to, kad Lietuvos prezidento rinkimų nestebėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. Jos vertinimu, tai yra manipuliacija, nes jau nuo 1996 metų Lietuvoje nebuvo didesnės ESBO stebėtojų misijos. „Šiek tiek viešoje erdvėje matome abejonių dėl to, kad mažai buvo rinkimų stebėtojų, kad nebuvo tarptautinių stebėtojų.

Paaiškėjo ilgai laukti prezidento rinkimų rezultatai – antrame ture susitiks prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto, dėmesį patraukė ir kontroversiškais, prorusiškais pareiškimais pagarsėjusio Eduardo Vaitkaus rezultatas – jis laimėjo dviejose apylinkėse. Ekspertai sako, jog tai rodo tiek nesėkmingą rusakalbių integraciją rytuose, tiek kitų kandidatų apsileidimą, kurie šiuose regionuose neagitavo. Iš viso už Eduardą Vaitkų balsavo apie 104 tūkst.

Komentuodama pirmąjį prezidento rinkimų turą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad rinkėjai parodė norintys kuriančios, o ne arogantiškos valdžios. Kairioji politinė jėga rinkimuose palaikė perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Jis surinko daugiau nei 44 proc. balsų ir antrajame ture susirungs su beveik 20 proc. rinkėjų paramos sulaukusia premjere Ingrida Šimonytė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje. VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų. „Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako teisininko Dainiaus Žalimo rezultato prezidento rinkimuose nedramatizuojanti ir priduria, kad politinė jėga potencialą žada parodyti artėjančiuose rinkimuose. „Visiškai nesutinku, nes tai yra skirtingi rinkimai ir virš 50 tūkst.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė konstatuoja – nors konservatorių keliama kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, dešiniųjų pažiūrų politinė jėga patyrė pralaimėjimą. „Visgi, konservatoriai patyrė pralaimėjimą. Kaip nebūtų sakoma, kad labai gerai antras turas, bet pasižiūrėkime – Ingrida Šimonytė prarado 160 tūkst. ar dar daugiau balsų lyginant su praeitais rinkimais.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine iš Šalčininkuose. Pasak jo, tai, kad šiose savivaldybėse laimėjo prokremlišką retoriką skleidžiantis Eduardas Vaitkus, rodo ne nacionalinio saugumo požiūriu opias problemas, bet gyventojų nepasitenkinimą esama valdžia. „Aš manau, kad tai yra pavojus mūsų valdžiai.

Užsienyje per prezidento rinkimus balsavo 37,7 tūkst. Lietuvos piliečių, didesnė dalis jų palaikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Anot jų, rinkėjų sąrašuose balsuoti užsienyje buvo įrašyti 65,6 tūkst. rinkėjų. Iš jų savo valią pareiškė 37,7 tūkst. arba 57,52 procento. Už I. Šimonytę balsavo 39,2 proc. piliečių, už antros kadencijos prezidento poste siekiantį Gitaną Nausėdą – 28,37 procento.

Visagino gyventojams prezidento rinkimuose išreiškus palaikymą prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, rajono meras Erlandas Galaguz neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. Nors, kaip pažymi savivaldybės vadovas, yra akivaidzdžių priežasčių, kodėl didesnė dalis gyventojų galėjo pasirinkti šį kandidatą. „Esu šiek tiek nusivylęs balsavimo rezultatais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad pirmasis prezidento rinkimų turas įrodo, jog konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė išlaikė ir subūrė savo rinkėją.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) praneša savaitgalį nefiksavęs su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų. „Sekmadienį fiksavome kelis nereikšmingus incidentus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo susijęs su rinkimų procesu“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas NKSC direktoriaus pavaduotojas Antanas Aleknavičius.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltam kandidatui į prezidentus Giedrimui Jeglinskui rinkimuose užėmus paskutinę vietą, partijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad jis oriai atstovavo „demokratų“ vertybėms, tačiau šiam pritrūko žinomumo. „Reikėjo tiesiog žinomumą didinti, nors tam reikalingi didžiuliai finansai, partija tokių finansų neturi, bet mūsų kandidatas tą aiškią žinią, partijos linijai oriai atstovavo ir perteikė“, – BNS pirmadienį teigė S. Skvernelis.

Paskutinis prezidento rinkimuose likęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas sako rinkimuose parodęs kokybišką užsienio ir saugumo politikos žinojimą. „Tikiu, kad visiems Lietuvos žmonėms labai aiškiai pasirodė, ką aš atnešu – labai kokybišką užsienio politikos, saugumo politikos žinojimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose žurnalistams sakė G. Jeglinskas.

Mažiausiai palaikymo prezidento rinkimuose sulaukęs Giedrimas Jeglinskas tikina, kad didžiausias laimėjimas yra asmeninių vertybių išsaugojimas. „Aš išlikau savimi, netapau populistu, neprižadėjau to, ko negalima išpildyti. Mano vizija visada buvo aiški – saugi Lietuva, nes padaryti Lietuvą saugią yra ir mano gyvenimo misija. Likau su savo vertybėmis ir tai vienas didžiausių laimėjimų, kokius galime pasiekti šiuose rinkimuose“, – pirmadienį vykusiose spaudos konferencijoje teigė G. Jeglinskas.

Pasibaigus prezidento rinkimams, šalies vadovo posto siekęs Eduardas Vaitkus tikina ir toliau liksiąs politikoje. Apie naujos partijos kūrimąsi prezidentinių debatų metu paskelbęs gydytojas akcentuoja, kad nauja politinė jėga bus steigiama siekiant „nušluoti“ dabartines parlamentines partijas. Pasak jo, būtina „sustabdyti beprotybę Lietuvoje“. „Nauja politinė jėga kuriasi ne iš viršaus nuleistu nurodymu, o patys žmonės (...) kuria iš apačios.

Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis tikina tikėjęsis geresnio rezultato šalies vadovo rinkimuose. Jis pripažino padaręs klaidų, tačiau konkrečiau jis įvardinti galės po surinktų duomenų analizės. „Ką čia sakyti, kai septinta vieta ir 1,3 proc. yra? Akivaizdu, kad tikėjomės šiek tiek geresnio rezultato.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, jau dabar galima iš anksto pasveikinti būsimą prezidento rinkimų nugalėtoją – perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. „Deja, aš, ko gero, galima pasakyti, kad jau galime iš anksto pasveikinti būsimą šių rinkimų nugalėtoją, tai yra dabartinė mūsų Lietuvos Respublikos prezidentą. Tai buvo iš anksto nuspėjama“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė D. Žalimas.

Šalies vadovo rinkimuose penktąją vietą užėmęs gydytojas Eduardas Vaitkus dėkoja rinkėjams už pasitikėjimą ir balsavimo metu parodytą drąsą. Politikas neabejoja, kad pasiektu rezultatu viršijo, anot jo, supuvusios ir išdavikų valdžios lūkesčius. „Noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už palaikymą ir už mūsų pergalę, nes, manau, niekas, iš šios supuvusios ir išdavikų valdžios negalėjo pagalvoti, kad atsiras daugiau kaip 100 tūkst.

Šalies vadovo posto siekęs eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, jog pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai yra geras signalas jo vadovaujamai partijai „Nemuno aušra“. Anot politiko, balsavimas šalies vadovo rinkimuose rodo, jog naujai įkurta politinė jėga turi rinkėją visoje Lietuvoje. „Iš tikrųjų mes padarėme, kaip sakant, sunkiai vertinamą dalyką, nes mes per keletą mėnesių sugebėjome įkurti politinę partiją „Nemuno aušra“, suformuoti skyrius, toliau juos formuoti.

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. Anot jo, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės. „Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai.

Į Seimą grįžtant klausimui dėl įpareigojimo šalies vadovams privaloma tvarka persikelti į rezidenciją Turniškėse, perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda neatmeta, jog šiuo klausimu turėtų pasisakyti ir Konstitucinis Teismas (KT). „Dėl Turniškių – aš manau, kad mes turime išspręsti klausimą dėl tokių įstatymų atitikimo Konstitucijai“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti prezidento rinkimams, žurnalistams sakė G. Nausėda.

Į antrąjį turą nepatekęs savarankiškai išsikėlęs kandidatas Ignas Vėgėlė sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parama rinkimuose turėjo teigiamą įtaką jo rezultatams. „Manau, ji (įtaka rinkimų rezultatams – ELTA) buvo pozityvi. Mane parėmė (...) trys partijos, kiekviena iš jų savo indėlį įdėjo tokį, kokį galėjo, ir aš manau, kad rezultatas (...) yra geras. Per apklausas aš visada ir gaudavau po 12–13 proc.

Pirmajame prezidento rinkimų ture triumfavęs prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį spaudos konferencijoje elgėsi kaip tikras laimėtojas: dėkojo gyventojams, pabrėžė, kad jam rūpi visų regionų gyventojai, gynė buvusią patarėją, parėmusią jo kampaniją solidžia pinigų suma, nevengė aštriau pulti oponentus konservatorius. Galima pastebėti, kad šalies vadovo retorika konkurentų atžvilgiu paaštrėjo ir tai sutapo su pirmojo turo rezultatų paaiškėjimu.

Į antrą prezidento rinkimų turą nepatekęs teisininkas Ignas Vėgėlė teigia neremsiantis nei daugiausiai balsų surinkusio Gitano Nausėdos, nei antroje vietoje likusios Ingridos Šimonytės. Jis taip pat kartoja, neva žurnalistinis tyrimas apie jos šeimos verslus „buvo užsakytas“ ir turėjo įtakos rinkimų rezultatams. Teisininkas pakartojo rinkimų naktį išsakytą teiginį, esą antrame ture nemato prasmės remti į antrą turą patekusių kandidatų.

Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Pirmadienio rytą I. Šimonytė teigė, kad jai pavyko padaryti viską, ką ir norėjo, o šių metų rinkimų rezultatų su 2019 m. rinkimais lyginti buvo nelinkusi. Suskaičiavus visus rinkimų balsus paaiškėjo, kad G. Nausėda surinko 44,54 proc. visų balsų, o I. Šimonytė – 19,94 proc.

Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas. Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Į antrą Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, dabar I. Šimonytei reikia solidžiai pasirodyti debatuose, tačiau politologė nemano, kad tai galėtų turėti lemiamos reikšmės rinkimų baigčiai.

Sekmadienį pasirodę pirmojo prezidentinių rinkimų turo rezultatai politologų nenustebino. Pasak jų, intriga, kas pateks į antrąjį prezidentinių rinkimų turą, pradėjo blėsti po prasto Igno Vėgėlės pasirodymo debatų metu. Politologės Gabrielės Burbulytė-Tsiskarishvili vertinimu, I. Vėgėlei koją pakišti galėjo ir antros kadencijos siekiančio Gitano Nausėdos atakos. „Intriga pradėjo blėsti tada, kai įsibėgėjo debatai.

Pasirodymą prezidento rinkimuose baigęs Remigijus Žemaitaitis džiaugiasi pasiektais rezultatais. Anot jo, užsibrėžtas tikslas – užimti ketvirtą vietą ir surinkti apie 10 proc. gyventojų palaikymo buvo pasiektas.   „Iš tikrųjų, tai yra pergalė. Jeigu ir toliau išlaikome 10 proc. rinkėjų, tai 160 tūkst. balsavusių žmonių mus palaiko. Tai didžiulis pasiekimas“, – teigė R. Žemaitaitis.

Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą. „Aš manau, kad dabar tendencijos labai aiškios – aš lieku trečioje vietoje, ir akivaizdu, kad į antrą turą išeina Gitanas Nausėda ir ponia Šimonytė“, – rinkimų naktį Vilniuje jis sakė žurnalistams. „Turime tą pačią įsicementavusią politinę sistemą, kuri kaip ir negirdėjo žmonių, taip ir negirdės toliau“, – pridūrė jis.

Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą. Jis taip pat tikina, kad dėl „Laisvės TV“ ir „Sienos“ tyrimo apie jo šeimos verslą svarsto kreiptis į teisėsaugą. „Aš manau, kad dabar tendencijos labai aiškios – aš lieku trečioje vietoje, ir akivaizdu, kad į antrą turą išeina Gitanas Nausėda ir ponia Šimonytė“, – rinkimų naktį Vilniuje jis sakė žurnalistams.

Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus.  „Jūs, turbūt, prisimenate 2019 metų rezultatus? Aš tada startavau iš blogesnės pozicijos, bet pabaigiau sėkmingai.

Paaiškėjus, kad premjerė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, štabe – džiaugsmas ir aplodismentai bei skandavimas „ačiū“.  Paklausta, ar jau galime tvirtai sakyti, kad I. Šimonytė antrajame ture, ji atsakė, jog tai labai tikėtina. Kandidatė buvo palydėta plojimais ir džiaugsmingais šūksniais.

Pirmojo prezidento rinkimų turui artėjant link kulminacijos, europarlamentas Andrius Kubilius pasidalino neabejojęs nuo pat pradžių, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė bus antrajame ture. Specialioje „TV3 Žinios.

Kol kas dviejose apylinkėse pirmaujantis Eduardas Vaitkus atskleidė, jog planuoja dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Kandidatas taip pat teigė, jog jam nerūpi, kurią vietą užims prezidento rinkimuose. E. Vaitkus sakė, jog ateinančiuose Seimo rinkimuose kandidatuos kartu su nauja partija – tiesa sako, jog pats jos nesteigs. Mediko teigimu, dalyvauti Seimo rinkimuose jį skatina didelis prezidento rinkimų metu sukauptas aukų skaičius iš fizinių asmenų.

Kandidato į prezidentus, teisininko Igno Vėgėlės štabe – žinomi televizijos veidai, visuomenės veikėjai. I. Vėgėlės rinkiminiame štabe restorane „Grey“ rezultatų laukia atlikėjai Vilius ir Violeta Tarasovai, laidų vedėjas Dainius Martinaitis. Violeta Tarasovienė apie Igną Vėgėlę: „Tai žmogus, kuriuo mes žavimės“ Dainininkė Violeta Tarasovienė atskleidė, kodėl palaiko I. Vėgėlę. „Tai žmogus, kuriuo mes žavimės, kuris yra išsilavinęs, atstovauja žmonių teisę.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis belaukiant prezidento rinkimų rezultatų Ingridos Šimonytės štabe sekmadienio vakarė teigė, kad I. Šimonytė turėtų būti antrajame ture, o radikalių kandidatų balsų rinkimas kelia nerimą. Paklausus, kaip ministrui atrodė pirmųjų apylinkių balsai, šis atsakė nedaugžodžiaudamas. „Įprastai. Tol, kol sulaukiame iš didžiųjų miestų, tol panašiai taip atrodo visą laiką“, – sakė G. Landsbergis.

Kol kas dviejose apylinkėse pirmaujantis Eduardas Vaitkus atskleidė, jog trijose apylinkėse dalino laikraščius rusų kalba. Kandidatas sako, jog jam nerūpi, kurią vietą užims prezidento rinkimuose – jam svarbiausia jo paskleista žinia. Žurnalistams E. Vaitkus sakė, jog jam svarbiau ne vieta, kurią užims rinkimuose, bet paskleista žinia „Man visiškai nesvarbu“, – sakė E. Vaitkus. „Tai ką aš sakau, yra iš esmės baisu. Baisu išgirsti, kad esame atsidūrę tokioje padėtyje, kad yra keliai.

„O kur yra konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis? Jo nėra“, – po sekmadienį įvykusio prezidento rinkimų pirmojo turo balsavimo pastebėjimu dalinosi Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Politikę neramina tai, kad jo vadovaujamos partijos kandidatei Ingridai Šimonytei laukiant rezultatų, G. Landsbergis apsitvėrė tylos siena. „Jo partijos atstovė dalyvauja rinkimuose. Nėra jokios jo atsakomybės – jis kažkur pasislėpęs.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino sprendimas keisti gynybos ministrą Sergejų Šoigu yra daromas dėl to, kad būtų tęsiamas karas Ukrainoje. Lietuvos lyderio manymu, tai yra vidaus rinkai skirtas žingsnis. „Aš šituo režimu tiek netikiu, kad aš ir jų motyvacija, jų sprendimais netikiu.

Nors partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas prezidento rinkimuose palaiko Igną Vėgėlę, tačiau, anot jo, Gitanas Nausėda taip pat nebūtų „blogiausias variantas“ šalies vadovo poste. Tuo metu palaikantiems premjerę Ingridą Šimonytę buvęs Vilniaus meras „diagnozavo“ Stokholmo sindromą. „Manau, kad kaip ir prognozavome vyks labai artima, rimta kova tarp Igno Vėgėlės ir Ingridos Šimonytės.

Buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad teisininko, kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės retorika rinkiminės kampanijos metu jį nustebino ir nuvylė. Anot jo, kandidato kalbose gausu populizmo, iškraipytų faktų. „Aš tikėjausi daugiau iš Vėgėlės iki rinkiminės kampanijos pradžios. Visgi, man teko bendrauti su juo kaip su Advokatų tarybos pirmininku, su teisininku, su žmogumi.