Politologės Gabrielės Burbulytė-Tsiskarishvili vertinimu, I. Vėgėlei koją pakišti galėjo ir antros kadencijos siekiančio Gitano Nausėdos atakos.
„Intriga pradėjo blėsti tada, kai įsibėgėjo debatai. Turime pripažinti, kad jis debatuose nepasirodė labai gerai“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Konkurencinėje kovoje jis negebėjo atsispirti, ypač prezidento, „trolinimo“ strėlėms. Stebint nuosekliai visus debatus tai labai matėsi“, – pridūrė ji.
Anot jos, G. Nausėda tokią taktiką veikiausiai pasirinko neatsitiktinai. G. Burbulytė-Tsiskarishvili akcentuoja, kad I. Vėgėlė netinkamai sureagavo į bene kiekvienų debatų metu patirtą dabartinio prezidento puolimą.
„Jeigu nuosekliai žiūrėsime, tikrai labai mažai dėmesio G. Nausėda skyrė I. Šimonytei ir konfrontacijai su ja. Beveik nuo pat pirmųjų debatų buvo viskas nukreipta į I. Vėgėlę. Šioje vietoje jam patirties pritrūko. Tai jau įvyko pačių pirmų debatų metu, vadinasi, eigoje dar buvo galima su viešųjų ryšių specialistais pasitariant kažką pakeisti, bet pakeista nebuvo“, – pabrėžė ji.
I. Kalpoko kandidatų rokiruotė nenustebino: mano, jog I. Vėgėlė toliau žengs politinės karjeros keliu
Tuo metu Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas sako, jog pirmojo turo rezultatai ir kandidatams atitekę balsai pernelyg nenustebino. Visgi, jis pastebi, jog šalies vadovo posto siekęs eksparlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pranoko daugelio lūkesčius.
„Iš tiesų, pati rikiuotė galbūt iki galo ir nenustebino, bet belieka prisidėti prie kitų kurie sako, kad, vis dėlto, Remigijaus Žemaitaičio pasirodymas tikrai pranoko (lūkesčius – ELTA) – bent jau kol kas“, – LRT televizijai sakė I. Kalpokas.
Tuo metu vertindamas Laisvės partijos kandidato Dainiaus Žalimo rezultatą, I. Kalpoko teigė manąs, jog buvusiam Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui nepavyko mobilizuoti jį iškėlusios politinės jėgos rinkėjų.
„Vis dėlto, aš nežinau, ar Dainius Žalimas sugebėjo suaktyvuoti tą pakankamai jauną, dinamišką partijos elektoratą. Kita vertus, yra ta klasikinė strateginio balsavimo problema: jeigu tau patinka vienas kandidatas, bet yra kitas, populiaresnis, kuris kažkiek irgi patinka, tai tu turbūt balsuosi už tą, kuris yra populiaresnis – vien tam, kad šiuo atveju užkirstum kelią Vėgėlei arba Žemaitaičiui“, – samprotavo jis.
Tuo metu klausiamas apie trečioje vietoje likusio teisininko Igno Vėgėlės ateities politinius planus, VDU docentas teigė manąs, jog į politiką pasukęs advokatas savo karjeros dar nebaigs.
„Pasižiūrėjusi apskirtai į tai, kaip jis komunikavo,(...) jis ilgai kartojo, kad iš pradžių nežino (ar kandidatuos – ELTA), paskui – nelabai mato galimybių nekandidatuoti. Ir galų gale jau kandidatavo“, – kalbėjo I. Kalpokas.
„Čia situacija bus labai panaši ir iš to, kaip kandidatas bent jau viešai trykšta optimizmu ir niekaip nenori pripažinti nė vienos savo klaidos – ko gero, jam norėsis tą savo neklystamumą dar kartą parodyti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas I. Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus ir eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
