„Dėl Turniškių – aš manau, kad mes turime išspręsti klausimą dėl tokių įstatymų atitikimo Konstitucijai“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti prezidento rinkimams, žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Pažiūrėsime, pamatysime, kokia bus to projekto eiga. Klausimų yra daug“, – pridūrė jis, perklaustas, ar svarstys kreiptis į KT.
Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog Seime bręstanti įstatyminė iniciatyva tėra dar vienas jo politinių oponentų bandymas parodyti, jog prezidentas – nėra mėgstamas.
„Suprantu, kad atskiri Seimo nariai manęs gali nemėgti ir mėgina savo santykius arba požiūrį į mane perkelti į įstatymus. Na, daug minėti pavyzdžių nereikia – knygos rašomos mano garbei, komisijos kuriamos mano garbei, įstatymai kuriami mano garbei. Čia demokratinė visuomenė?“ – retoriškai klausė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario Mato Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
