Migrantų krizė

Lenkija neabejoja, kad humanitarinę krizę pasienyje organizuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.  Nuo vasaros Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka į savo šalį atskraidino tūkstančius Artimųjų Rytų migrantų ir privertė juos bandyti kirsti Lenkijos sieną į ES. Krizė paaštrėjo pirmadienį, kai maždaug 1500 migrantų grupė netoli Kuźnicos kaimo šiaurės rytų Lenkijoje išgriovė tvoras ir prapjovė spygliuotą vielą, rašo politico.eu.

Kai rimtas judėjimas artės prie Lietuvos, mes viską matysim, sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Lietuva yra pasiruošusi visiems scenarijams, tačiau bent jau kol kas nepanašu, kad mūsų laukia Lenkijos likimas. Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kokia situacija Lietuvos pasienyje? Kol kas kalbėti, kad turime panašią situaciją kaip Lenkija, nereikėtų, kol kas jokių palapinių miestelių šalia mūsų pasienio nėra.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Baltarusija ir Rusija netrukus pakeis strategiją, kaip didinti spaudimą tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų. Ministro nuomone, naujos sankcijos, kurios sankcionuotų Baltarusijos avialinijas ir šalies oro uostus, leistų sustabdyti prie išorinės Europos Sąjungos sienos plūstančius migrantų srautus. „Ar įtampos lieka? Taip, įtampos lieka.

Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje su Baltarusija – itin įtempta situacija dėl plūstančių migrantų srauto. Apie susiklosčiusią situaciją BBC televizijai komentavo ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri teigė, kad Lietuvos pareigūnai, saugojantys sieną, turi teisę panaudoti fizinę jėgą, jeigu jų gyvybei iškiltų pavojus.

Dabartinė situacija pasienyje gali tęstis apie 2 savaites, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus. Anot buvusio VSD vadovo, situacijai atslūgus pečius privalės suremti visa Europos Sąjunga ir pateikti visą šūsnį sankcijų, kurios Aliaksandrui Lukašenkai geruoju nesibaigs, o šiuo metu svarbiausia pasienyje išvengti aukų. Plačiau apie situaciją buvusį VSD vadovą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko nepaprastosios padėties įvedimą pasienio ruože. Šalies vadovo teigimu, tai gali padėti sustabdyti nelegalią migraciją, o Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms grėsmės šis režimas nesukels. „Šiandien susiduriame su nepaprasta padėtimi, situacija Baltarusijos pasienyje. Matome, kas visai neseniai įvyko Lenkijoje ir matome, kad padėtis vis labiau kaista mūsų ir Baltarusijos pasienyje. Režimas toliau tęsia savo hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kada pasienio ruože bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip greitai klausimą apsvarstys Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat paaiškino, kodėl nepaprastoji padėtis turėtų būti įvesta platesnėje teritorijoje.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad nepaprastoji padėtis pasienio ruože turėjo būti seniai įvesta, o šiuo metu galiojantys valdančiųjų sprendimai neretai prasilenkia su įstatymais. Visgi vienas opozicijos lyderių linkęs palaikyti Vyriausybės priimtą nutarimą. „Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai. Pirma – trukmė. Kaip girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra, teritorija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas jau antradienį gali imtis nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Parlamento vadovė tikisi, kad opozicijos atstovai supranta padėties rimtumą ir palaikys Vyriausybės priimtą sprendimą. „Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvos institucijos yra pasirengusios galimam migrantų antplūdžiui, tačiau ministerija siūlys Vyriausybei įvesti nepaprastąją padėtį. „Situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili ir kontroliuojama. Bet mes tikrai stebime, kas vyksta prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos.

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad praėjusią parą pasieniečiai neįleido nė vieno migranto. Visgi Seimo nario Tomo Tomilino istorija liudija kitus faktus. Kaip rašė T. Tomilinas savo socialinėje paskyroje, dėl neįleistos irakiečių šeimos jam teko važiuoti į Padvarionių užkardą.  Parlamentaras priduria, kad savanoriai ir patys bandė padėti pasienyje įstrigusiems irakiečiams, tačiau pasieniečiai to padaryti, pasak jo, neleido.

Praėjusią parą ties siena su Baltarusija pasieniečiai į Lietuvą neįleido 98 migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, įleistų migrantų dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Sekmadienį Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, rengiama protesto akcija dėl Vyriausybės vykdomos neteisėtų migrantų apgręžimo politikos. Protestą „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizuoja Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“, pranešė Lietuvos žaliųjų partija.

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 58 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį nebuvo, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Anot pranešimo, tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Per pastarąją parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 87 migrantų, bandžiusių patekti į šalį per sieną su Baltarusija. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių nebuvo, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Trečiadienį į Klaipėdos jūrų uostą iš Ispanijos Seutos uosto atplaukė krovininis laivas su Antigvos ir Barbudos vėliava.

Pirmieji penki migrantai sulaukė galutinių sprendimų nesuteikti prieglobsčio, institucijos toliau spręs dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos. Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

Per praėjusią parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 96 migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, tai rodo, jog nuo šeštadienio mažesnis buvęs migrantų skaičius vėl ima augti: pirmadienį jų neįleista 11, sekmadienį – 35, šeštadienį – 31, penktadienį – 111, ketvirtadienį – 186, trečiadienį – 113. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo.

Į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos bandančių patekti nelegalių migrantų srautai paskutiniu metu didėja. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nurodo, kad praėjusį šeštadienį į Lietuvą bandė patekti vienas didžiausių nuo rugpjūčio pradžios migrantų skaičius – 183. Be to, per spalį į Lietuvą bandė patekti dvigubai daugiau migrantų nei rugsėjį.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės susitikime su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais nuspręsta skubiai organizuoti humanitarinių pagalbos paketų dalijimą Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžiamiems neteisėtiems migrantams, rašoma pranešime spaudai. Iki metų pabaigos planuojama paruošti 5 000 tokių paketų iš šiuo metu turimų rezervų ir organizuojant reikalingus viešuosius pirkimus.

Lietuvos ir kitų Europos šalių prašymas skirti europinių lėšų fizinių barjerų pasienyje su Baltarusia įrengimui – liko neišgirstas. Po ilgas valandas trukusių derybų Briuselyje – Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad pjaunanti viela nebus finansuojama Bendrijos lėšomis. Nuo metų pradžios į Lietuvą iš Baltarusios pateko jau kone 4200 nelegalų. Su Lukašenkos kontrabanda šiuo metu kovoti priversta ir Latvija, ir Lenkija. Ir be fizinio barjero pasienyje ši kova neįsivaizduojama.

Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 76 neteisėtus migrantus. Įleistų į Lietuvą migrantų penktadienį nebuvo, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Ketvirtadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 57 migrantai, trečiadienį – 79, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49, praėjusį šeštadienį – 91. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 14 žmonių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 1 839 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles būtina keisti, nes Bendrija turi būti pasirengusi galimam dar didesniam neteisėtų migrantų antplūdžiui ties išorine siena su Baltarusija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Europos Vadovų Tarybai penktadienį pradedant diskusijas dėl Lietuvos pasiūlytų migracijos politikos pakeitimų, G. Nausėda pabrėžė, kad jų imtis būtina norint atremti neslopstančią Baltarusijos hibridinę ataką.

Per parą į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistas vienas neteisėtas migrantas iš Baltarusijos, 57 asmenys buvo apgręžti, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Trečiadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 79 migrantai, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49, šeštadienį – 91, penktadienį – 35. Pasieniečiai taip pat sulaikė du sieną neteisėtai Lazdijų rajone kirtusius asmenis, šis atvejis, pasak VSAT, nėra susijęs su migrantų antplūdžiu.

Per mėnesį, kai sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje, jų gauti du. „Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai“, – BNS informavo ministerija. Šie prašymai persiųsi nagrinėti Lietuvos Migracijos departamentui. Atsakydama į tai, kodėl, jų vertinimu, šių prašymų yra tiek mažai, ministerija nurodė, jog galimybės tam yra sudarytos: „Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu.

 Baltarusijos aviacijos pareigūnai kategoriškai neigia, kad valstybinė oro bendrovė „Belavia“ yra susijusi su nelegalių migrantų gabenimo per Minską į Europą organizavimu. „Reikia ypač pabrėžti, kad baltarusių oro bendrovė „Belavia“ niekada nedalyvavo organizuojant nelegalių migrantų gabenimą. 2021 metais „Belavia“ neatidarė naujų krypčių migrantų srautams aptarnauti.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 79 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusius patekti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, įleistų į Lietuvą neteisėtų migrantų trečiadienį nebuvo. VSAT teigimu, sutemus vakare ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje nuaidėjo šūvis, o po poros valandų ties tuo pačiu rajonu iššauta dar kartą.

Baltarusijos teritorijoje šalia išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos gali būti apie 6–7 tūkst. migrantų, bet šie skaičiai kinta, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Skaičiai yra labai skirtingi, Lenkijos tarnybos pateikia vienokius, mūsų tarnybos pateikia kitokius. Gali būti apie 6–7 tūkst.

Seimo kontrolierių ataskaita dėl migrantų apgyvendinimo sąlygų sukėlė diskusijų audrą viešojoje erdvėje. Kontrolierių įstaigos vadovas tikino, kad šiuo metu laukiama atsakingų institucijų veiksmų, kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti, tačiau jis neatmetė galimybės, kad kontrolieriai vyks ir į nuolatinio migrantų apgyvendinimo vietas. Vizito tikrai gali prireikti, nes kontrolieriai sulaukia naujų migrantų skundų.

Lenkijos pasieniečiai per praėjusią parą užfiksavo daugiau kaip 400 badymų neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. „Per praėjusią parą Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje užfiksuoti 424 mėginimai neteisėtai kirsti sieną.

Praėjusią parą pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti 55 migrantams, du užsieniečiai įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Kaip trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šis paskutinę parą neįleistų migrantų skaičius beveik tris kartus mažesnis nei buvęs pirmadienį, kuomet neleistinose vietose sieną bandė kirsti 149 migrantai.

Lenkija prie sienos su Baltarusija dislokavo 6 tūkst. karių migrantų srautui sustabdyti, antradienį pranešė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.  Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, kirto ar bandė kirsti Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienas iš Baltarusijos.   Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys įstatymo pataisas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais migrantų laisvę, pasibaigus sulaikymui, apriboti ir be teismo sprendimo. Pataisomis taip pat teisiškai atskiriami prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai, spartinamos skundų nagrinėjimo procedūros.

Į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekę ir į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes išvykę migrantai į Lietuvą grąžinami kasdien, sako vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas. „ES procedūros veikia, kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę tam tikras kiekis jų grįžta, grąžinami mums, į Lietuvą. Mes vykdome mūsų įsipareigojimus, jie yra priimami ir apgyvendinami tose pačiose apgyvendinimo vietose“, – lrt antradienį teigė K. Lančinskas.

Migracijos departamentas informuoja, kad jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį, rašoma pranešime spaudai. Pabėgėlio statusas suteiktas 2 Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Lietuvos pasieniečiai įtaria Baltarusijos pareigūną neteisėtai kirtus Lietuvos sieną – dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Be to, per praėjusią parą apgręžti 149 migrantai – tai didžiausias sieną neteisėtai bandžiusi kirsti asmenų skaičius nuo rugpjūčio pabaigos.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė pritariantis papildomoms sankcijoms Baltarusijai, bet pabrėžė, kad toks žingsnis pareikalautų visos Europos Sąjungos palaikymo. „Žinoma, reikalingos papildomos priemonės. Tačiau pažiūrėkime, ką nuspręs ES“, – Liuksemburge sakė jis žurnalistams, paklausiems, ar reikėtų griežčiau bausti Minską ir baltarusių oro bendrovę „BelAvia“. J. Borrellio teigimu, suformuoti vieningą poziciją Europos Sąjungoje ne visada yra lengva užduotis.

Lenkijos valdančiosios konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad jo šalis stato pasienio užtvarą, siekdama geriau apsaugoti savo ir Europos Sąjungos išorinę sieną su Baltarusija aštrėjant neteisėtos migracijos krizei, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nors migrantų srautai Europos Sąjungos (ES) pasienyje su Baltarusija yra valdomi, tačiau krizė nėra pasibaigusi, todėl Bendrija šiam klausimui turi skirti daugiau dėmesio. „Nors situacija atrodo kontroliuojama, tačiau srautai nemažėja. (...) Vykdoma nemažai naujų skrydžių į Baltarusiją.

Reaguojant į nemažėjantį spaudimą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje ir padažnėjusius migrantų mėginimus neteisėtai kirsti valstybės sieną, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nusprendė sustiprinti valstybės sienos apsaugą. Pasak ministrės, šiam tikslui bus pasitelktos papildomos kariuomenės pajėgos –  iki 64 karių per parą.

Pasieniečiai pirmadienį pranešė per pastarąją parą apgręžę 49 neteisėtus migrantus, bandžiusius patekti į Lietuvą pasienyje su Baltarusija. Į Lietuvą neleista patekti nė vienam asmeniui. Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), po vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį ties Varėnos rajonu prie pat sienos Baltarusijos pusėje buvo iššauta signalinė raketa. Pasieniečiai nenurodo, ar tai susiję su neteisėta migracija.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje sekmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš migrantų atstūmimą Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Protestuotojai surengė eitynes per Varšuvos centrą nešdamiesi plakatus su užrašais „Sustabdykite kankinimus pasienyje“ ir „Niekas nėra neteisėtas“. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, mėgino per Baltarusiją patekti į Europos Sąjungos šalis Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.

Latvijos pasieniečiai šeštadienį prie sienos su Baltarusija apgręžė 24 neteisėtai ją kirsti ketinusius žmones, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 1 750 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per praėjusią parą už neteisėtą sienos kirtimą nebuvo sulaikyta nė vieno asmens.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 91 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusį patekti migrantą, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Nė vienas migrantas praėjusią parą nebuvo įleistas į Lietuvą. Apie vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššautos keturios signalinės raketos.

Vidaus reikalų Agnė Bilotaitė teigia, kad Baltarusija ieško naujų būdų nelegaliais migrantais spausti Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES). Pasak ministrės, yra naujai atveriami oro uostai, per kuriuos galima atvykti į Minską. Užsienio politikos ekspertai sako, kad tai iš dalies yra geras ženklas, rodantis, kad Lietuvos taikomos priemonės yra veiksmingos ir nepatogios Baltarusijos režimui. Vis dėlto pripažįstama, kad Lietuva yra sunkioje padėtyje ir tikėtis dar galima visko.

Lenkijos policija ketvirtadienį pranešė, kad prie sienos su Baltarusija buvo rastas dar vienas negyvas migrantas – taigi, bendras Europos Sąjungos rytiniame pakraštyje pastaraisiais mėnesiais žuvusių atvykėlių skaičius išaugo iki septynių. Vyro kūną „lauke rado sraigtasparnio komanda, patruliavusi Baltarusijos pasienio teritorijoje, kur paskelbta nepaprastoji padėtis“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė policija.

Lenkija pranešė planuojanti statyti užtvarą, turinčią užkirsti kelią migrantams, bandantiems patekti į šalį per sieną su Baltarusija, sakoma įstatymo projekte, kuris trečiadienį turi būti svarstomas parlamente. Šios nuolatinės tvoros su judesio detektoriais statyba turėtų kainuoti 353 mln. eurų. Lenkijos ministrų kabinetas šiam įstatymui pritarė antradienį. Parlamentas dėl jo turėtų balsuoti vėliau trečiadienį arba ketvirtadienį.