Apie situaciją pasienyje ir galimus ateities scenarijus viceministras pasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“.
Ramybė gali būti apgaulinga
„Tiksliai niekas nežino, kiek tų nelegalių migrantų yra Baltarusijos pusėje. Faktas yra, kad jų tikrai yra keli šimtai. Tas skaičius didėja, mažėja, priklausomai nuo to, kiek jų ateina prie sienos arba būna atvežti.
Dabar tikrai žinome, kad jų transportavime dalyvauja ir Baltarusijos jėgos struktūros. Bet tas migrantų skaičius kinta. Kiek jų iš tikrųjų yra – niekas nežino ir negali pasakyti tiksliai“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo K. Lančinskas.
Viceministras nenorėjo įvardinti, kiek papildomai pajėgų siunčiama į pasienį.
„Aukščiausia parengtis tiek sienos apsaugos tarnybos, tiek jiems talkinančių kariškių. Yra pakankamas kiekis šiuo metu pajėgų prie sienos tam, kad galėtume valdyti situaciją, jeigu ji staiga taptų kritine“, – teigė pašnekovas.
Anot K. Lančinsko, lyginant su situacija Lenkijoje, prie Lietuvos sienos situacija yra dar pakankamai rami.
„Tačiau ta ramybė gali būti apgaulinga ir iššauti kiekvieną minutę arba kiekvieną valandą“, – perspėjo K. Lančinskas.
Viceministro teigimu, Lietuvos tarnybų duomenimis, šalia sienos didelių migrantų sankaupų pasienio ruože nėra, miškuose aptiktos kelios grupės žmonių, kurias sudaro apie 10 žmonių.
„Matysime, kaip toliau vystysis situacija“, – teigė jis.
Kritikos iš Briuselio nėra
K. Lančinskas taip pat paneigė portale „EUobserver“ pasirodžiusią informaciją, kad Europos Komisija (EK) gali reikalauti, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Lietuva nėra gavusi nei reikalavimų, nei prašymų, nei pageidavimų. Aš suprantu, kad ten buvo paimtas vienas sakinys iš komisarės Johansson pasisakymų ir jis pacituotas, o vėliau gavosi tokia lavina neteisingos informacijos. Ta informacija šiandien yra paneigta“, – sakė viceministras.
Pasak jo, Lietuva nėra sulaukusi kritikos iš Briuselio dėl migrantų išstūmimo politikos.
Palaikymas didėja
K. Lančinsko tvirtinimu, Lietuvai partnerių palaikymas šioje sudėtingoje situacija stiprėja su kiekviena diena.
„Jeigu prieš kelis mėnesius, kai ši krizė prasidėjo, mums tikrai reikėjo labai įdėti daug darbo, kad įtikintume mūsų sąjungininkus, kad tai nėra paprastas migracijos procesas, o tai yra gerai organizuotas hibridinis reiškinys arba ataka, tai dabar mes turime, manau, pilną supratimą“, – dėstė viceministras.
Europos Sąjunga finansuos tvoros statybą?
Atrodo, kad Briuselio kabinetuose po truputį keičiasi ir nuomonė apie fizinio barjero statybų finansavimą. Spalio pabaigoje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Bendrija nefinansuos aštrių vielų ir sienų statybos.
Visgi šią savaitę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charle‘is Michelis Varšuvoje užsiminė, kad fizinio barjero statybų finansavimas ES lėšomis „teisiškai įmanomas“ ir artimiausiomis dienomis apie tai bus kalbamasi.
K. Lančinskas teigė, kad vaizdo stebėjimo sistemos, išankstinio perspėjimo sistemų diegimas pasienio ruože yra jau seniai finansuojama Europos Sąjungos ir tas finansavimas nėra nutrūkęs.
„Kalbant apie patį fizinį barjerą kaip tvorą ir koncertinos tiesimą, tai taip, tas klausimas vienu metu buvo sustojęs. Bet dabar tas klausimas vėl grįžo į dienotvarkę ir Charle‘is Michelis pasakė, kad tai yra įmanoma.
Tai galimas variantas ir konsultacijos vyksta. Tiek ir galiu pasakyti – konsultacijos vyksta, darbas nebaigtas, važiuojame į priekį“, – laidoje „Dienos pjūvis“ dėstė vidaus reikalų viceministras.
Jis nenorėjo spekuliuoti, kas galėjo pakeisti gana griežtą pirminę Briuselio reakciją į fizinio barjero statybų finansavimą.
„Faktas tas, kad Europos Sąjungos lyderiai ir Europos Sąjungos šalių lyderiai puikiai supranta, kas vyksta, jie ne maži vaikai, mato, kas darosi. Kad tai yra puikiai organizuota, matyt, dviejų valstybių susitarimu, kuriama humanitarinė krizė. Jie šitą supranta ir dėl to ta nuomonė keičiasi. Tai yra natūralu“, – pažymėjo K. Lančinskas.
Naujos sankcijos gali užbaigti migrantų krizę
Reaguodama į paaštrėjusią situaciją prie Lenkijos ir Lietuvos, Europos Sąjunga ėmė svarstyti naujas sankcijas Minsko režimui. Tarp planuojamų bausmių Baltarusijai – sankcijos šalies avialinijoms „Belavia“, svarstoma sankcionuoti ir Baltarusijos oro uostus bei nelegalių migrantų gabenime dalyvaujančias kitas oro bendroves.
Lietuvoje pasirodė samprotavimų, kad šis sankcijų paketas galėtų padėti tašką nelegalių migrantų gabenimo į Baltarusiją schemoje.
„Nežinau, ar pabaigą, bet gali duoti pozityvų poslinkį šios krizės sprendime, tai taip“, – konstatavo K. Lančinskas.
Nuspėti yra neįmanoma
„Visų įmanomų veiksmų mes jau esame ėmęsi. Situacija Lietuvos pasienyje yra stabili, bet ji tikrai nerami ir nenormali. Būtent dėl to buvo priimtas sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienio teritorijoje su Baltarusija. <...> Mes esame aukščiausioje parengtyje, visos tarnybos dirba pilnu režimu ir stebime situaciją“, – teigė K. Lančinskas.
Pasak jo, atsakyti į klausimą, ar Baltarusija gali šią savaitę aštrinti situaciją pasienyje, yra tas pats, kas burti iš kavos tirščių.
„Situacija yra labai kintanti. Bandyti kažką spėlioti yra neįmanoma“, – tvirtino K. Lančinskas.
Laidoje „Dienos pjūvis“ svečiavosi ir politikos analitikas Marius Laurinavičius, kuris pasidalijo įžvalgomis, koks gali būti kitas A. Lukašenkos ir V. Putino žingsnis. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
