„Ar įtampos lieka? Taip, įtampos lieka. Sprendžiant iš oficialių Baltarusijos ir Rusijos pareiškimų, galėčiau spėti, koks tolimesnis jų scenarijus. Jie pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų sumokėti, kad žmonės, kuriuos jie patys atsivežė, turėtų būti sugrąžinti į jų gimtąsias šalis.
Sprendžiant pagal viską, galima sakyti, kad jie pakeitė savo veiklos scenarijų, neleis jiems sklaidytis po visą Baltarusiją, atskridusius iš karto veš į lauko stacionarias stovyklas, kurias įrenginės ar patys, ar vers migrantus pasirinkti tokį gyvenimo būdą lauke.
Juos apgyvendins ir, mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis, nuolat šturmuos Europos Sąjungos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos sienas. Nepavykus, grįš atgal, pasipildys naujomis grupėmis ir taip toliau“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Pasak jo, Kremlius ir Minsko režimas tarptautinei bendruomenei tai bus pristatinėjama kaip humanitarinė krizė, nors jie patys, ministro teigimu, ją ir sukūrė.
„Tos įtampos, kaip buvo, taip ir yra – nemažėjančios“, – tvirtino A. Anušauskas.
Pasak A. Anušausko, režimo veiklos modelį gali keisti ir rengiamos naujos Europos Sąjungos sankcijos.
„Jeigu būtų sankcionuojami oro uostai, visi palaikantys su jais ryšius, nuomojantys lėktuvus, teikiantys bet kokią įrangą Vakarų valstybėse, nes tokių yra, to tiesiog negalėtų daryti.
Jei įjungtume kitus partnerius, turiu omenyje, Jungtines Amerikos Valstijas į tą sankcionavimą, manau, vienaip ar kitaip, jei Lukašenka ir nepakeis savo elgesio, kas mažai tikėtina, migrantų srautas neturės techninių galimybių patekti į Baltarusiją“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras pažymėjo, kad didesnio karinio aktyvumo prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos kol kas nepastebėta.
Įvesta nepaprastoji padėtis
Seimas antradienį nusprendė įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Nepaprastoji padėtis įvesta mėnesiui nuo lapkričio 10 dienos pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Įvedus nepaprastąją padėtį bus ribojamas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, galios draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galės tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia bus draudžiami susirinkimai.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Į Lietuvą šiemet taip pat pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
