Iki metų pabaigos planuojama paruošti 5 000 tokių paketų iš šiuo metu turimų rezervų ir organizuojant reikalingus viešuosius pirkimus. Humanitariniams paketams sukomplektuoti bus panaudota ir tarptautinė migracijos krizei valdyti gaunama parama. Pasienyje dirbantys pareigūnai ir iki šiol apgręžiamiems migrantams pagal poreikį duoda maisto, vandens, suteikia būtiną medicininę pagalbą, tačiau dabar humanitarinė pagalba bus sistemiška ir geriau organizuota.
„Negalime leisti neteisėtiems migrantams plūsti į mūsų šalį, tad ir toliau taikysime apgręžimo taktiką. Tačiau pagal išgales turime teikti pagalbą žmonėms, kuriuos į šią nedėkingą padėtį įstūmė Baltarusijos režimas. Labai tikimės pagalbos ir aktyvių veiksmų ir iš Baltarusijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pasirūpinant jų šalyje esančiais ir režimo įrankiais tapusiais migrantais“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Įvertinus prastėjančias oro sąlygas ir tai, jog pastaruoju metu vėl padaugėjo bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, pasienyje migrantams bus išduodami humanitariniai paketai su sausu daviniu, vandeniu ir būtiniausiais daiktais.
„Negalime likimo valioje palikti Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje įstrigusių migrantų. Sutelkę valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas turime jais pasirūpinti ir suteikti reikiamą humanitarinę pagalbą. Tarp migrantų gali būti ir pažeidžiamų asmenų, moterų su mažamečiais vaikais, nelydimų nepilnamečių ir neįgaliųjų, kuriems gali prireikti ir medikų pagalbos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Neteisėtos migracijos krizės metu humanitarinės pagalbos klausimus kassavaitiniuose susitikimuose sprendžia platus valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ratas – Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba, Raudonasis Kryžius, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Caritas, organizacija
„Gelbėkit vaikus“, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje, Pabėgėlių priėmimo centras, Tarptautinė migracijos organizacija.
Tarpinstituciniuose susitikimuose taip pat aptariama, kaip padėti į šalį jau patekusiems ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laukiantiems migrantams. Nevyriausybinės organizacijos pateikia rekomendacijas dėl buities, švietimo, maitinimo sąlygų gerinimo, o į jas nedelsdamos pagal kompetenciją reaguoja institucijos. Šiuo metu neteisėti migrantai apgyvendinti penkiuose centruose. Du iš jų, kuriuose gyvena socialiai pažeidžiamos migrantų grupės, priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai, kiti trys migrantų centrai administruojami Valstybinės sienos apsaugos tarnybos. Migrantais rūpinasi ir kitos institucijos bei organizacijos, tad dažnai pritrūksta koordinavimo, aiškaus atsakomybių padalijimo.
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir tarptautinę patirtį, Lietuvoje siūloma steigti Migracijos ir prieglobsčio agentūrą, kuri rūpintųsi visais su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais susijusiais procesais. Tokios agentūros veikia daugelyje Europos šalių – Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, Graikijoje, Kipre ir kitur, dažniausiai jos pavaldžios Vidaus reikalų ar Migracijos ministerijoms. Agentūra rūpintųsi migrantų priėmimu, registravimu, poreikių nustatymu, apgyvendinimu ir kitais praktiniais klausimais, iki jie savanoriškai sutiks būti grąžinami į kilmės šalį arba jiems bus suteiktas pabėgėlio statusas.
Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Lietuvą neįleista 5 008 migrantai, 156 įleisti dėl humanitarinių priežasčių.
Migracijos departamentas jau išnagrinėjo daugiau negu pusę prieglobsčių prašymų, kuriuos pateikė neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai – iš 3 148 gautų prašymų išnagrinėti 1 853, 6 iš jų Lietuvoje suteiktas prieglobstis.
