„Prezidentas jau anksčiau yra pasisakęs ne kartą, kad matytų pagrįstumą tokiame sprendime, ypatingai kalbant apie gyvybiškai svarbius sektorius. Tačiau prezidentas išsako ir, jo nuomone, būtinas sąlygas. Jei valstybė nustato privalomumą skiepytis, ji lygiagrečiai turi sukurti ir žalos atlyginimo sistemą“, – ketvirtadienį LRT sakė I. Segalovičienė.
Anot prezidento patarėjos, „privalomas skiepijimas ir žalos atlyginimas turi veikti tandemu“.
„Tokią praktiką matome kitose valstybėse ir tokiu būdu valstybė prisiima atsakomybę už tokį įpareigojimą, galimas pasekmes ir papildomai didina pasitikėjimą vakcinomis“, – pažymėjo patarėja.
Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.
Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, kuris ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.
Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
