Koronavirusas COVID-19

Pasikeitus izoliacijos bei nedarbingumų išdavimo tvarkai, nedarbingumo pažymėjimus izoliuotiems asmenims nuo šio pirmadienio išduos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol sąlytį su COVID-19 sergančiaisiais turėjusiems arba iš užsienio grįžusiems asmenims privalomos izoliacijos atveju nedarbingumo pažymėjimą išduodavo šeimos gydytojai po to, kai NVSC pateikdavo jiems pažymas apie privalomą izoliaciją.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus. Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo naujos COVID-19 valdymo priemonės.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kur suaugusiesiems bus privaloma skiepytis nuo COVID-19, sekmadienį pareiškė kancleris Karlas Nehammeris, visgi pripažindamas, kad tai yra „jautri tema“. Pasak gruodį pareigas pradėjusio eiti konservatoriaus K. Nehammerio, asmenų, kurie nepaklus tokiam reikalavimui, lauks didelės baudos. „Sprendimą dėl privalomo skiepijimo priimsime, kaip ir planuota.

Praėjusią parą nustatyti 2603 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 79 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 887 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 84 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 8,4 tūkst.

Šalyje sparčiai plintant omikron atmainai nuo pirmadienio, sausio 17 d., įsigalioja naujas pandemijos valdymo algoritmas, apimantis pokyčius tiek dėl izoliacijos tvarkos, tiek kaukių renginiuose dėvėjimo. Visų pirma nuo sausio 17 d. griežtinamos renginių taisyklės – visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Nors turimų COVID-19 vakcinų apsauga nuo užsikrėtimo omikron atmaina gerokai nukrito, skiepai vis dar gali efektyviai apsaugoti nuo sunkių ligos atvejų. Tokią žinutę bent kol kas siunčia šioje srityje nusimanantys specialistai. Visgi kas bus toliau – ar dar šiemet prireiks skiepytis papildoma sustiprinamąja vakcinos doze, o galbūt laukia atnaujintos vakcinos? Nors, pirminiais duomenimis, dabar turimi COVID-19 skiepai po pirminės vakcinacijos nuo užsikrėtimo tebeapsaugo tik apie 30 proc.

Per metus Lietuvoje išpilta 57,6 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vien per pernai gruodį išpilta 6,9 tūkst. dozių – keliais šimtais daugiau nei lapkritį. Iki šiol didžiausias utilizuotų vakcinų kiekis buvo liepą, tuomet išpilta 21,4 tūkst. dozių.

Tikėtina, kad tikrasis mirčių nuo COVID-19 pandemijos skaičius JAV neįvertinamas dėl ilgalaikio ir mažai suprantamo koronaviruso infekcijos poveikio ir kitų mirtinų komplikacijų, kurios išaugo per pastaruosius dvejus metus.  „Šiuo metu matome aukščiausią mirtingumo lygį per visą istoriją“, – gruodžio 30 d. žurnalistams sakė draudimo bendrovės „OneAmerica“ generalinis direktorius J. Scottas Davisonas, rašo guardian.com.  „Mirtingumas yra 40 proc.

Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti vilnietė Inga Krasuckienė pašiurpo išgirdusi žinią apie dar vieno karantino tikimybę. Nes dar vienas jos ir kitų Lietuvos vaikų uždarymas į namus prilygtų katastrofai.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.

Vilniaus apygardos teismas sprendžia, ar valstybė, 2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai nuspręsdama sudaryti sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, smarkiai permokėjo įsigydama pusę milijono greitųjų testų.

Praėjusią parą nustatyti 3368 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 18 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Septyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė po tris žmones, kuriems buvo nuo 70 iki 79 metų ir nuo 80 iki 89 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40-49, 60-69 ir 90-99 amžiaus grupei.

Darbą sekmadienį baigia vakcinacijos nuo koronaviruso centras sostinės „Litexpo“ rūmuose, nuo pirmadienio skiepijimas Vilniuje  perkeliamas į poliklinikas. Uždarius „Litexpo“ vakcinacijos centrą, gyventojai skiepams galės registruotis kreipdamiesi tiesiogiai į savo sveikatos priežiūros įstaigą, interneto tinklalapyje vakcina.vilnius.lt arba per Nacionalinę registracijos sistemą 1808.lt bei telefonu 1808. „Vieno didelio etapo pabaiga. 620 tūkst.

Jei norite pastoti, geriau venkite COVID-19. Besivystanti simptominė COVID-19 infekcija gali keliems mėnesiams sumažinti spermos kokybę ir spermatozoidų skaičių, rodo Belgijos komandos atliktas tyrimas. Žurnale „Fertility and Sterility“ paskelbtame tyrime buvo tiriami mėginiai iš 120 neskiepytų vyrų, kurių vidutinis amžius buvo 35 metai. Mėginiai buvo paimti vidutiniškai praėjus 52 dienoms po to, kai išnyko COVID-19 simptomai.

Neseniai visuomenės ir specialistų dėmesį patraukė žinutė iš Kipro, kai paskelbta apie kelias dešimtis užsikrėtimų vadinamąja „deltakron“ atmaina. Nors vėliau pranešta, kad toks dviejų virusų hibridas ir nauja atmaina neegzistuoja, vis tik abejomis infekcijomis vienu metu užsikrėsti įmanoma. Specialistai įspėja, kad rizika tam ypač didėja, jei žmogaus imunitetas yra nusilpęs.

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Migrantų krizę Lietuvai pavyko išspręsti, tačiau stovyklose iki šiol gerai yra ne viskas, sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. Pasak jos, migrantų stovyklose iki šiol trūksta užimtumo, nepakanka erdvių, kur užsiėmimus būtų galima vykdyti. Dėl to prastėja migrantų psichologinė būklė.

Valdžios sprendimas nebepripažinti teigiamo antikūnų testo kaip būdo gauti galimybių pasą paskiepytiems žmonėms papiktino ir klausimų paliko ne vienam. Kodėl būtinai turi skiepytis sustiprinamąja doze, jei turi daug antikūnų ir neoficialiai persirgo, stebėjosi ir žinomi šalies žmonės. Visgi ekspertai priminė, kad yra būdas, kaip pasiskiepijusiam žmogui patvirtinti buvusią besimptomę ligą.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad ankstesnę dieną šalies kariuomenė išbandė dvi nuo geležinkelio platformų paleidžiamas taktines valdomas raketas. Šis raketų bandymas buvo jau trečias šį mėnesį. Jis buvo surengtas Jungtinėms Valstijoms paskelbus naujų sankcijų Pchenjano režimui. Pietų Korėjos kariškiai nurodė penktadienio popietę užfiksavę dviejų trumpo nuotolio balistinių raketų paleidimą.

Atliekant pirmąją tokio pobūdžio lyginamąją analizę, naujasis tyrimas parodė dviejų didžiausių COVID-19 vakcinos gamintojų ir konkurentų – „Moderna“ ir „Pfizer“ – susidūrimą. Naudodami elektroninius JAV veteranų, kurie buvo paskiepyti viena iš šių dviejų vakcinų, duomenis, mokslininkai nustatė, kuri vakcina iškovojo pranašumą, kai reikėjo užkirsti kelią COVID-19 ir sumažinti hospitalizacijos ar mirties tikimybę.

320 tūkstančių antigenų testų nuo šiandien turėjo būti išdalinti Lietuvos moksleiviams, kad po savaitgalio savarankiškai prasitestavę, vaikai į klases grįžtų tik su neigiamu testo rezultatu. Sprendimą kiekvieną penktadienį vaikams dalinti testus priėmusi Vyriausybė tikisi, kad tai padės dar labiau valdyti Covid-19 protrūkius mokyklose.

Nuo pirmadienio, sausio 17 d., iki septynių dienų trumpinamas izoliacijos terminas gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Izoliacija bus taikoma tik kartu gyvenantiems bei didžiausios rizikos sąlytį darbe turėjusiems asmenims.

Siekiant suvaldyti itin greit plintančios koronaviruso atmainos Omikron plitimą, jau nuo ateinančio pirmadienio, sausio 17 d., visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Kitą savaitę, sausio 17–23 d., galios toks pat paveiktų šalių sąrašas, kaip šią savaitę. Tai reiškia, kad visos pasaulio šalys lieka raudonoje ir pilkoje zonoje, o iš užsienio atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems (arba sirgusiems anksčiau nei prieš 180 dienų) asmenims prieš pat kelionę būtina atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos, o atvykus į Lietuvą izoliuotis. Izoliacijos terminas nuo šiol bus ne 10 dienų, o 7 dienos nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką.

Koronaviruso atvejų skaičiai kasdien išlieka itin aukšti. Penktadienį vėl užfiksuota beveik 4 tūkst. naujų užsikrėtimų. Visgi, specialistai pastebi, kad tai nereiškia, jog situacija drastiškai blogėja. Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalijo savo mintimis „Facebook“ paskyroje. Anot jo, apie karantiną Lietuvoje kol kas net negalvojama.

Prieš 8 su puse mėnesio Vilniuje, parodų ir kongresų rūmuose LITEXPO duris atvėręs didžiausias vakcinavimo centras skaičiuoja paskutiniąsias dienas. Sausio 16 dieną duris užvėrus didžiausiam vakcinacijos centrui, gyventojai toliau galės skiepytis bent 60-yje Vilniuje veikiančių klinikų, vaistinių bei poliklinikų, kurių sąrašą patogiai galite rasti svetainėje vakcina.vilnius.lt.

Nuo pirmadienio, sausio 17 d., žmonės, kuriems bus nustatyta besimptomė COVID-19 liga, galės izoliuotis trumpiau – nebe 10 dienų, o 7 dienas. Pacientams, sirgusiems besimptomės formos COVID-19 liga, izoliacija galės būti nutraukiama po 7 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu ar atlikus antigeno testą buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos.

ES / EEE šalys į Naujuosius metus žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą.  Apie tai šį penktadienį pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), rašoma pranešime. Pasak ECDC, daugumoje šalių naujų COVID-19 ligos atvejų ir hospitalizavimo rodikliai buvo dideli ir didėjo, o mirties atvejų ir intensyviosios terapijos skyrių pacientų skaičius išliko stabilus.

Už suklastotą įrašą apie skiepą nuo COVID-19 Vilkaviškyje galbūt buvo imamas 300 eurų užmokestis, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą pradėjusi prokuratūra. Įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo fiktyviai skiepijant nuo koronavirusinės infekcijos pareikšti penkiems asmenims. Pasak prokuratūros, dvi įtariamosios – vienos Vilkaviškio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos. Jos įtariamos veikusios bendrininkų grupėje bei siekiant pasipelnyti.

Praėjusią parą nustatyti 3947 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1277 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 13,9 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1054 COVID-19 sergantys pacientai – keliasdešimt mažiau nei prieš parą, 88 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 21 tūkst.

Nepaisant išaugusio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus, skambinančiųjų 1808 karštąja linija kiek sumažėjo, sako šios linijos vadovė Greta Beinaravičiūtė. Anot jos, situacija, lyginant su praėjusia savaite, kiek geresnė ir mobiliuosiuose punktuose. „Per praėjusį pirmadienį padaryta 18 tūkst. registracijų, per savaitę jų mažėja ir savaitės pabaigoje lieka apie 10 tūkstančių.

Penktadienio vakarą dėl atnaujinimo darbų laikinai neveiks e.sveikatos sistema, nebus galima atsisiųsti ar atsinaujinti galimybių paso bei Europos Sąjungos skaitmeninio COVID-19 pažymėjimo, įspėja Registrų centras. E.sveikatos sistema neveiks nuo penktadienio 20 val. iki šeštadienio 8 valandos. Šiuo metu taip pat nebus galimybės pacientams ir sveikatos bei farmacijos specialistams prisijungti prie savo e.sveikatos sistemos paskyrų, gyventojams įsigyti medikamentų su e.receptu.

Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduoda galimybių paso, nors iki šio sprendimo ekspertai tikino, jog antikūnų kiekis yra svarbu. Anot biomedicinos mokslų daktaro, imunologo Ado Darinsko, antikūnų kiekis yra svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai.

Lietuvoje plintant omikron atmainai, valdžia ėmėsi naujų pandemijos valdymo priemonių. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių pasą vaikams iki kovo, operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. Kitą savaitę į Seimo posėdžių darbotvarkę grįžta ir privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams klausimas.

Dar trečiadienį užfiksavus visų laikų užsikrėtimų COVID-19 rekordą Lietuvoje, specialistai įspėja, kad tai – tik neįprastai didelių skaičių pradžia. Primenama, kad daugelyje šalių omikron atvejai jau muša rekordus, o pas mus ši koronaviruso banga maksimumą turėtų pasiekti mėnesio pabaigoje-vasario pradžioje. Tuo metu medicinos biologas Daniel Naumovas, pateikęs keturis pandemijos scenarijus, vylėsi, kad išsipildys optimistiškiausias jų.

Vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis jau akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą.  Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad dalis ekspertų įžvelgia trūkumų siūlyme įvesti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19. Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda ragina parlamentarus įsiklausyti į ekspertų nuomonę prieš priimant tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Praėjusią parą nustatytas 4051 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą per 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 14,2 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 92 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 21,5 tūkst.

Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anksčiau ministras vis kartojo, kad svarbus rodiklis yra reanimacijos lovų užpildymas iki 240 lovų,  o dabar jau prakalbo apie naują rodiklį – situacija organizacijose.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar. Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“. „Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50, 40 tūkst. iki 80 tūkst. viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

Lietuvoje dar nematytas naujų COVID-19 atvejų šuolis – per antradienio dieną susirgusiųjų skaičius pasiekė 4635. O ant Vyriausybės stalo gula strategija, kurioje valdžia žada peržiūrėti galimybių paso naudojimą. Ministras Arūnas Dulkys sako, kad galimybių pasas buvo laikinas sprendimas – jis stabdomas vaikams nuo 12 iki 16 metų.

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad omikron verčia galvoti apie galimybių pasą ir šios priemonės turinį. Visgi jis pažymėjo, kad kol kas sunku atsakyti, kada galimybių paso bus atsisakyta. „Galimybių paso turinys gali būti peržiūrėtas, priklausomai nuo situacijos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Dulkys.

Operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. „Labai tikėtina, kad visi jie bus baigti iki šio penktadienio. Arba penktadienio, arba iki šio pirmadienio“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė savaitei atidėti sprendimą atsisakyti dalies darbuotojų privalomo testavimo dėl koronaviruso. Nuo šiol testuotis privaloma sveikatos apsaugos ir socialines paslaugas teikiantiems bei įstaigas aptarnaujantiems darbuotojams. Kaip posėdžio pradžioje pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, klausimas atidedamas, siekiant jį suderinti su kitais teisės aktais, kad nebūtų skirtumų tarp paslaugų teikėjų ir jų gavėjų.

Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių paso įsigaliojimą vaikams nuo 12 metų. Iki kovo 1 d. galimybių pasas bus reikalingas sulaukusiems 16 metų. „Sparčiai plintant omikrono atmainai koncentruojame savo dėmesį į testavimo algoritmus ir testavimo pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pokyčiai dėl galimybių yra ant Vyriausybės stalo, konstatavo ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, keičiantis pandeminei situacijai reikia peržiūrėti ir šio įrankio veikimą. Tiesa, dar šiandien sprendimai dėl galimybių paso nebus priimami. Ministras pažymėjo, kad galimybių pasas buvo laikinas įrankis, tad, natūralu, galima sulaukti ir pokyčių dėl jo.   „Galimybių pasas, jei pažiūrėsime retrospektyviai, mes visada sakėme, kad tai yra laikina priemonė.

Siekiama peržiūrėti privalomo periodinio testavimo tvarką atsisakant dalies profesijų, pranešė ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymėjo, kad dabar būtina mobilizuotis ir testuoti tik prioritetinių sričių darbuotojus. „Peržiūrimi visi procesai, kur yra vienos ar kitos testavimo apimtys, šiandien yra pasiūlymas pasilikti tik tas, kurios yra pačios svarbiausios, kurios nukreiptos į didžiausios rizikos žmones, svarbiausias, kritines institucijas.

Privalomo skiepijimo klausimui persikėlus į Sveikatos reikalų komitetą užvirė diskusijos, ar šiuo metu pasirinktoms darbuotojų grupėms išties reikėtų nustatyti tokią prievolę. Medikų profsąjungos pažymi, kad šie ir taip noriai skiepijasi, tad įstatymas atrodo pavėluotas. Ministerija gi pažymi, jog ramūs būti negalėsime, kol nebus pasiektas 100 proc. apsaugos lygis. Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti pataisas dėl privalomo skiepijimo medicinos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams.