Komentarai ir analizė

Neseniai dalyvavau vienoje iš Baltijos šalių vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Joje kalbėjo žymus rusų išeivis, aršus Vladimiro Putino režimo priešininkas, padaręs puikią kultūrinę karjerą. Konferencija nebuvo vieša, todėl vadinsiu jį Andrejumi.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai yra skirtingi. Daugiausiai Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo apie 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos.

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metu vertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo.

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Kaip prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB), siektiną maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zona turėtų pasiekti 2025 m. Kad taip nutiktų, ECB deklaruoja, jog palūkanų normos bus keliamos dar ne kartą. Todėl būsto paskolos arba automobilio lizingo sutartis pasirašiusiems gyventojams finansinis spaudimas gali išaugti dar labiau.

Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 procento, kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc.

Daugelis investuotojų nekantravo atsisveikinti su 2022-aisiais, vienais blogiausių metų biržose, ir 2023 metus pasitiko su viltimi, kad turbulencija finansų rinkose pagaliau stabilizuosis. Iš tiesų teigiamų požymių įžvelgti galima, tačiau ar jų užteks, kad investuotojai išliktų optimistiški? Nauja svyravimų realybė Finansų rinka be svyravimų neįsivaizduojama – visus didesnius pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas prasidėjo įmonių vadovų ir ekonomistų perspėjimais apie šiemet laukiantį nuosmukį. PwC vadovų apklausa parodė, kad 73 proc. iš 4,4 tūkst. verslo lyderių per artimiausius metus prognozuoja pasaulinio augimo sulėtėjimą. Tai prasčiausias rezultatas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistų apklausa rodo, kad maždaug du trečdaliai jų šįmet tikisi pasaulinio ekonomikos nuosmukio.

Dideli lūkesčiai ir nuviliantys rezultatai. Tokia yra čekų istorija nuo 1989-ųjų Aksominės revoliucijos. Tas pasakiškas epizodas (kurio liudininku buvau kaip jaunas užsienio korespondentas) ne tik atvedė Vaclavą Havelą į Prahos pilį. Jis padėjo pamatus aktyviai pilietinei visuomenei ir šalies reintegracijai į Europos pagrindinę srovę.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams.  Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti.  Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas.

Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pateikiame neredaguotą I. Ruginienės komentarą: Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Metų pradžioje dažnai užsibrėžiame asmeninius tikslus: pasižadame daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, suplanuojame, kokias šalis aplankyti norėtume, ką pakeistume namuose ar ko naujo išmoktume. Planuojant metus, svarbu nepamiršti ir finansinių tikslų.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų.

Oligarchinis režimas, kilus gatvės protestams, dreba, o vėliau, remiamas Maskvos, žiauriai susidoroja su protestuotojais. Tokį scenarijų jau matėme: po 2020 metų rinkimų klastojimo Baltarusijoje ir Kyjive per 2014 metų Maidano sukilimą prieš korumpuotą ir išdavikišką Viktoro Janukovyčiaus valdymą.  Tačiau naujausias to variantas įvyko Kazachstane prieš metus.

Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.

Greičiausiai sunkiai surastume žmogų, kuris manytų, kad efektyvesnis finansų valdymas yra nereikalingas gebėjimas. Dažnas siekiame uždirbti ir turėti daugiau pinigų, o turimus − norėtume leisti protingai. Tačiau neretai sau duoti pažadai taupyti ar keisti finansinę elgseną gana greitai pasimiršta, kaip ir daugelis kitų Naujųjų metų rezoliucijų.

Pradedančiajam investuotojui, kuris ryžtasi dėti pirmuosius žingsnius investavimo srityje, dažnai būna nedrąsu, nes koją gali pakišti nepamatuoti užmojai, kantrybės stoka ir žinių trūkumas. Kita vertus, kad ir kiek investuotojas būtų sukaupęs teorinių žinių, tikroji patirtis ateina tik su praktika jau pradėjus investuoti.

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus rodo, kad gruodį gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms liko gerokai didesnės negu prieš metus, bet augimą lėmė infliacija, o ne realaus vartojimo didėjimas. Atsiskaitymų vertė gruodį buvo 17 proc. didesnė negu prieš metus, kai lapkritį metinis pokytis buvo 22 procentai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais žmonės vis dar gerokai daugiau negu prieš metus išleido paslaugoms, o išlaidos prekėms augo tik dėl infliacijos.

Prognozuodami naujuosius metus, pirmiausia turėtume įvertinti, ko išmokome per praėjusius. Viena iš svarbiausių pamokų yra ta, kad Kremlius yra silpnesnis, nei manėme. Jo karo mašina palūžo mūšio lauke. Jo propagandos aparatas negali paaiškinti, kodėl. Jo sprendimų priėmėjai negali ištaisyti klaidų.

Pilietinė visuomenė ir pilietiškumas — pastarųjų metų krizių fone vis dažniau girdimos sąvokos. Sunkiausiais valstybei momentais būtent piliečiai sugebėjo susitelkti bei nustebinti visą pasaulį savo solidarumu ir pagalba tiek COVID-19 pandemijos metu, tiek ir besitęsiančio Ukrainos karo akivaizdoje. Visi šie pasiekimai prasidėjo ir baigėsi piliečių iniciatyva, vedami didelio noro keisti susiklosčiusią situaciją.

Reikšmingi įvykiai ir krizės yra svarbūs ne tik dėl tiesioginio poveikio visuomenei bei keliamos grėsmės jos vertybėms. Jie gali būti išnaudoti kaip galimybės peržiūrėti egzistuojančias taisykles ir rutinas bei keisti jas taip, kad taptume atsparesniais ateities krizėms. Tačiau tokiems pokyčiams reikia lyderystės ir kitų tinkamų sąlygų. Kiekvienų metų sandūroje įprasta apibendrinti svarbiausius besibaigiančių metų įvykius ir prognozuoti ateities tendencijas.

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.

Prezidento Volodymyro Zelenskio prieššventinė kelionė į Vašingtoną žymi naują etapą kantriame, varginančiame ir vis dar nebaigtame Ukrainos išorinio pasaulio mokyme. Šiais metais ukrainiečiai vieną po kito griovė nusistovėjusius įsitikinimus. Šalis, padalinta į „ukrainakalbius“ ir „rusakalbius“? Nebėra. Korumpuota, oligarchinė valstybė, valdanti apatiškus gyventojus? Nebėra. Nacių nostalgijos bastionas? Nebėra. Kareiviai mėgėjai, nemokantys naudotis šiuolaikiniais ginklais? Nebėra.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Kasmet prasidėjus pirmosioms pūgoms su šypsena prisimename antraštes, teigiančias, kad štai žiema ir mus, ir kelininkus vėl užklupo netikėtai. Vis dėlto, galvojant apie verslo pasirengimą ekonominėms ir finansinėms pūgoms, šypsenos lieka kiek mažiau. Audrų, drebinusių ir tebedrebinančių viso pasaulio ekonomiką, šiemet buvo itin gausu.

Visai neseniai Lietuvos Respublikos prokuratūra savo socialinio tinklo paskyroje pateikė poziciją, kurioje nepalankiai vertina sutikimo koncepcijos įtraukimą į teisinę bazę. Pasisakyme prokuratūra modeliuoja ir sukuria hipotetinę situaciją, kurioje dėl lytinių santykių „persigalvoja“, savo poelgio moralumu abejoja ar meluoja ne modeliuojamo nusikaltimo vykdytojas/a, bet auka. Kodėl prokuratūrai nekyla klausimų dėl nusikaltimą vykdžiusiojo ir jo/s elgesio modeliavimo – neaišku.

Artėjant Kalėdoms pamatykite šiuolaikinį stebuklą. Šventės scena – tai pažangi šalis, kur susiklostė sąlygos, kurios mūsų seneliams atrodytų nepakeliamai primityvios. Geriausiu atveju elektros, šilumos, vandens ir kanalizacijos nebuvimas vargina ir žemina. Blogiausiu atveju – tai mirtina. Seni, ligoti, neįgalūs ir kiti pažeidžiami žmonės tyliai miršta nuo šalčio, streso ir sveikatos priežiūros sistemos sutrikimų. Tačiau kol kas kovinė dvasia stebuklingai nesumažėjo. Ukraina kovoja toliau.

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.

Panašu, kad šių metų pradžioje skambėję nuogąstavimai, esą Rusijos karas Ukrainoje, pasikeitusi teisinė aplinka ir lėtėjanti pasaulio bei Europos ekonomika Lietuvos vežėjams suduos stiprų smūgį, nepasitvirtino. Daugelis transporto ir logistikos įmonių sėkmingai prisitaikė prie kintančių sąlygų, tad šiemet veiklos rodikliai išlieka geri.

Turbūt ne vienas mūsų yra svajojęs apie prabangą. Daugelis apie ją svajoja kaip apie jiems nepasiekiamą dalyką. Tačiau kas iš tiesų yra ta prabanga? Kaip ją galima pasiekti? Žodynuose ieškodami žodžio „prabanga” reikšmės pamatysite tokius žodžius: tai materialinių patogumų gausa, perteklius arba, kitaip sakant, tai yra asmeninis komfortas.  Vos pora amžių atgal prabanga galėjo mėgautis tik kilmingieji asmenys. Tai perduodami iš kartos į kartą.

Latvijos elektroninių masinės informacijos priemonių nacionalinė taryba priėmė sprendimą nutraukti kanalo „Dožd“ veiklą Latvijoje, įvertinusi pastaruoju metu padarytus pažeidimus. Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų.

Kasmet vis sparčiau populiarėja investavimas į kriptovaliutas. Nepaisant to, ne visi, pasirinkdami investuoti į šią turto klasę, žino, kad, sėkmingai investavus ir gavus pajamų iš kriptovaliutų pirkimo ar pardavimo sandorių, gali tekti sumokėti mokesčius bei deklaruoti pajamas. Svarbu paminėti, kad kriptovaliutų gamyba pati savaime, jos nerealizuojant, nėra laikoma gautomis pajamomis.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Rusijos karinis žlugimas spartėja. Kas dabar? Šiluma spartina irimą. Tačiau kariuomenėje koroziją sukelia šaltis. Krintant temperatūrai, judėjimui reikia daugiau pastangų ir greičiau išalksti. Jei aprūpinimas neatitinka poreikių, krinta kovinė dvasia. Dezertyravimas, pasidavimas, plėšikavimas ir maištas tampa patrauklesni. Tikra kova – mažiau.  Anksčiau generolė Žiema būdavo didelis Rusijos sąjungininkas. Tačiau dabar šaltieji mėnesiai padeda Ukrainai.

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto – Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) – išbraukti dalį jos veikloje šiuo metu dalyvaujančių žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančių organizacijų. Nepaisant to, kad Seime yra registruota alternatyva, tačiau kol kas kelią į priekį skinasi Kultūros komiteto pateiktas projektas, pataisytas tik pagal vienos žiniasklaidos grupės – visuomeninio transliuotojo – pasiūlymus.

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. O gyventi juk norisi šiandien. Tačiau tik tas, kuris įgyja gebėjimą išleisti mažiau, negu uždirba, iš tiesų jaučiasi finansiškai saugus. Svarbiausia pradėti taupyti ir visai nesvarbu, kiek.

Dar vienas gyventojas atidavė santaupas sukčiams. Bankais apsimetantys verteivos žmones apgaudinėja siųsdami SMS žinutes ir apgaulingus elektroninius laiškus. Tyrimai rodo, kad penktadalis lietuvių vis dar nekaupia ateičiai. Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad Lietuvos gyventojams trūksta finansinių žinių ir įgūdžių, o šios problemos ištakos slypi dar mokykliniame amžiuje.

Lietuvos keliais rieda beveik 1,7 mln. lengvųjų automobilių. Tūkstančiui gyventojų šalyje atitenka apie 580 nekomercinės paskirties automobilių. Su tokiu rodikliu Lietuva taikosi tarp dešimties geriausiai motorizuotų valstybių Europos Sąjungoje. Tačiau net ir faktas, kad Lietuva yra automobilių šalis neeliminuoja rizikos faktorių renkantis naudotą automobilį.  Naudoto automobilio pirkimą sudaro grandinė veiksmų, kurių nevertėtų praleisti.

Lietuvos automobilių parkui 17 metų. Pagal šį rodiklį esame paskutiniai Europoje ir rikiuojamės šalia Rumunijos, Graikijos bei Estijos, kurių automobilių parkai yra šiek tiek jaunesni. Naujo automobilio įsigijimas – brangus malonumas, o paskolos iš bankų – ne visiems prieinamos. Visgi iš bankų gavusiems neigiamą atsakymą nereikėtų nusiminti  – yra išeitis.