Komentarai ir analizė

Beveik du dešimtmečius egzistuojantis, anksčiau už pirmąjį „iPhone“ sukurtas socialinis tinklas, pirmasis iš visų savo rūšies tinklalapių perkopęs 1 mlrd. vartotojų ribą, dar niekada nebuvo užleidęs lyderio pozicijos. Mėnesinis šios platformos vartotojų skaičius šiandien siekia 2,9 milijardo. Artimiausias konkurentas, „Youtube“, atsilieka bent 0,5 mlrd. aktyvių vartotojų per mėnesį.

Tris dešimtmečius nuo 1991-ųjų europiečiai ignoravo Rusijos ir Kinijos grėsmę, taupė gynybai ir laikė Jungtinių Valstijų pagalbą savaime suprantamu dalyku. Dabar jie daugiau išleidžia gynybai, baiminasi Rusijos ir nerimauja dėl Kinijos. Tačiau jie dar iki galo nesuvokia savo priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų ir to keliamo pavojaus. Jie buvo nepasirengę pirmajai Donaldo Trumpo kadencijai.

Nuotraukos kairėje pusėje – akimirka iš filmo „Simona“ (angl. „S1m0ne“). 2002 m. pasirodęs filmas pasakoja istoriją apie Holivudo režisierių Viktorą Taransky, kurį vaidina Al Pacino, ir aktorę Simoną. Viktoras planuoja filmuoti naują filmą, tačiau pagrindinė aktorė atsisako vaidmens. Norėdamas išspręsti netikėtą problemą, kompiuterine programa jis sukuria aktorę Simoną, kuri ir atlieka pagrindinį vaidmenį.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.

2016 m. rugsėjį pristatyta nemokama, trumpų vaizdo įrašų dalijimosi platforma „TikTok“ šiuo metu turi jau daugiau nei 1 mlrd. aktyvių vartotojų, o 2022 m. ji buvo pripažinta daugiausia kartų atsisiųsta (879 mln.) programėle. „TikTok“ tapus vienu iš populiariausių socialinių tinklų, daugėja ir prekės ženklų, kurie domisi šios platformos veikimu bei joje veikiančiais reklamos principais.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų? Euro zonos ekonomika pastarąjį pusmetį buvo stagnacijoje, o gilesnio nuosmukio išvengė dėka didesnių viešojo sektoriaus investicijų bei po pandemijos klestėjusių paslaugų sektorių.

Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų ir šis skaičius tik augs šaliai turtėjant. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų. Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną.

Visai neseniai Vilniuje praūžė didelis renginys, kuriame kalbėjo įvairūs sėkmingais mūsų visuomenėje laikomi žmonės. Tarp jų buvo pakviestas eutanazijos kapsulės kūrėjas, o jo veidas nuolat mirgėjo medijose, siūlant pirkti bilietus į renginį.

Kol visi buvo užsiėmę NATO viršūnių susitikimu, jo dalyvių pasisakymais ir analizėmis, Vyriausybė patyliukais, skyrusi tam „net kokias 10 minučių“ paėmė ir priėmė nutarimą, kuriuo neva tai suformavo stacionarinių gydymo įstaigų tinklą. Kolegijų reforma buvo pristatyta su konkrečiomis įstaigomis, kaip tai jas palies, kas su kuo jungiasi ir pan. Ir tam buvo skirta trigubai daugiau nei gydymo įstaigų tinklui.

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?  Apie tai – Justinos Bagdanavičiūtės, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė, komentaras.

NATO lyderiams šią savaitę susirinkus Lietuvos sostinėje, nuotaika bus pakili. Aljanso jau nebeištikusi smegenų mirtis, kaip 2019-aisiais sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir jis nebėra atgyvenęs, kaip kad 2016-aisiais pareiškė Donaldas Trumpas. Jo karinės pratybos nebėra žvanginimas ginklais, kaip 2016 metais pasakė tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras, o dabar – prezidentas, Frankas-Walteris Steinmeieris.

Ne paslaptis, kad aukštasis išsilavinimas atveria kelius. Pabaigus paklausias, įvairiapusiškas studijas, kaip antai ekonomikos, vadybos, informacinių technologijų ar kitas, galima dirbti daugelyje sričių. Pavyzdžiui, Gintarė Alaburdaitė-Žemaitė pabaigusi mokyklą įgijo ekonomikos ir politikos bakalaurą bei vadybos magistrą ir šiuo metu dirba vyresniąja projektų vadove technologijų įmonėje „Adform“. „Norėjau dirbti prasmingą darbą, padėti kitiems.

Negali apsispręsti tarp informacinių technologijų ir dizaino? Patinka ir skaičiuoti, ir kurti? Visuomet nori būti naujovių centre? Kaip manai, gal tuomet vertėtų rinktis produkto dizaino studijas? Produkto dizainerė Justina Ramanauskaitė, taip pat, kaip ir įprasti dizaineriai kuria įvairius produktus. Tiesa, jos kuriamo produkto negalima paliesti ranka, nes šis veikia skaitmeninėje erdvėje.

„Android“ inžinierės Beatričės Farias darbo diena atrodo kitaip nei daugelio lietuvių. Moteris dirba amerikiečių įmonėje „Shift4 Payments“, tad nemažai darbų jai tenka nuveikti jau po pietų. Nors Beatričės darbas dažnam gali pasirodyti tarsi svajonė, ji įsitikinusi – tai gali pasiekti kone kiekvienas. Tereikia būti smalsiam, mėgti naujoves, mokėti bendrauti  ir mokytis.

Produkto vadovas dažnam skamba lyg sudėtinga, ne kiekvienam perprantama profesija. Vis dėlto, šios specialybės atstovas Lukas Jablonskas sako, jog jo darbas yra labai įdomus ir skatinantis bendrauti, aktyviai domėtis bei suprasti aplinkinius. L. Jablonskas dirba lietuvių įkurtoje įmonėje „Vinted“. Kaip pasakoja Lukas, jo darbo dieną apibūdinti sudėtinga – kiekviena diena darbe yra vis kitokia.

2023 m. liepos pradžioje veiklą stabdo plačiai naudojamas įrankis „Google Universal Analytics“, kuris teikė išsamią informaciją apie internetinių puslapių lankytojų srautą. Šį įrankį pakeičia naujoji „Google Analytics 4“ versija apie kurią kalbama jau daugiau nei metus. O ar skaičiuojant paskutines valandas vis dar galima suspėti į nuvažiuojantį traukinį? Daugelis verslų, kurie tokį įrankį naudojo iki šiol neskubėjo pereiti iš vienos versijos į kitą.

Dirbtinis intelektas – kaip greičiausias lenktyninis automobilis. Taip sparčiai skinasi kelią į priekį, kad tik spėk jį vytis. Sparčiai dygsta ir nauji dirbtinio intelekto įrankiai, o mums tereikia rinktis, kurį iš jų kasdienėje praktikoje pavyktų pritaikyti geriausiai. Viena iš dirbtinio intelekto ženkliai paveiktų sričių – marketingas, kuriame galima pritaikyti dešimtis skirtingų dirbtinio intelekto įrankių.

Įsivaizduokite puikių ryšių turintį, grubiai kalbantį virtuvės šefą – galbūt Gordoną Ramsay – kurio veikla driekiasi nuo restoranų apsaugos iki vyriausybinių sutarčių. Šios pelningos šalutinės veiklos sritys prasideda nuo asmens sargybinių, išsiplečia iki nešvarių triukų paslaugų ir galiausiai apima visą samdinių legioną. Iš pradžių vyriausybė mano, kad šis valgiaraštis yra patrauklus, bet vėliau santykiai apkarsta.

Dažnas komunikacijos ir rinkodaros specialistas yra sulaukęs grįžtamojo ryšio: „Tai – drąsus sprendimas“. Drąsus, nes tai akistata su žmogaus baimėmis. Baimių turime visi, ir jos gali sustabdyti – netgi nuo idėjų lyderystės. Baimę gali būti sunku atpažinti ir pripažinti. O atsiskleisti ji gali visai netikėtai, pavyzdžiui, kai norime pasidalyti savo mintimis socialiniuose tinkluose. Šis nerimas kyla iš patirties ir pavyzdžių.

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė – viena garsiausių mokslininkių Lietuvoje. Vilniaus universitete moteris apsigynė biochemijos bakalauro ir magistro laipsnius. Biochemijos mokslų daktaro laipsnį ji įgijo Jungtinėje Karalystėje, garsiajame Kembridžo universitete. Neuromokslininkai tiria biologinės nervų sistemos sandarą, atskiras ląsteles, jų junginius, audinius, smegenis. Šiuo metu U. Neniškytė yra Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja.

Kad ir kas nutiks mūšio lauke artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, aišku, kad Rusijai nepavyko pasiekti pagrindinio savo karo tikslo – sugniuždyti Ukrainą ir priversti ją geopolitiškai vergauti. Tačiau klausimas, ar, kai kovos liausis, už ukrainiečių pasiaukojimą bus atlyginta jų trokštamais saugumu, klestėjimu ir laisve, vis dar atviras. Yra du pavojai. Vienas – būsima Rusijos agresija.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, skirta kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.  2011 m. priimta Stambulo konvencija kol kas neratifikuota Lietuvoje, nors birželio 7 d. suėjo lygiai dešimt metų nuo Lietuvos pasirašymo datos.

Energetikos tema kalbame daug, tačiau retai orientuojamės į patį vartotoją. Šiuo metu elektros tinkluose vyksta dideli pokyčiai, kurie palies kiekvieną vartotoją. Ką tai reiškia vartotojui ir su kokiomis naujovėmis jis susidurs? Vartotojai turi jau dabar pradėti modernizuoti savo vidaus elektros tinklus, kad jų vartojimas taptų lankstus. Esame elektros tinklo transformacijos liudininkai – iš centralizuoto tinklo pereinama į decentralizuotą.

Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, politikų ir visuomenės tarpe radosi dvi stovyklos, kuriose akivaizdžiai išsiskyrė požiūriai į esminius dalykus. Tik ar tikrai reiškiamos abejonės Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra pagrįstos? Pradėkime nuo to, kad Konstitucinis Teismas (sutrump.

„Būti ar nebūti“ – vienas iš tų klausimų, kurį neretai užduoda žmogus, panašiai kaip Viljamo Šekspyro sukurtas personažas Hamletas, siekdamas išspręsti jį kamuojančią dilemą. Pastarasiais metais Lietuvoje didžioji dalis dirbančiųjų dažnai kelia hamletišką klausimą – kaupti papildomai pensijai ar ne. Ši tema ypač aktuali kiekvienų metų pradžioje. Tada „Sodra“ automatiškai įtraukia į antros pakopos pensijų kaupimą tuos, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ar kuriems mažiau nei 40 metų.

Narystė NATO suteikia ne tik saugumą. Ji gerina standartus. Artėjant liepos viduryje Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui vis dažniau minima viena idėja. Vietoj narystės Aljanse Ukrainai turėtų būti pasiūlyta karinė parama ir stiprios saugumo garantijos – tokios, kokias Jungtinės Valstijos teikia Izraeliui. Vienas neįvardytas aukštas administracijos pareigūnas „The Wall Street Journal“ sakė, kad JAV svarsto dalykus, „laisvai“ grindžiamus šiuo modeliu.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų. Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities.

Kaip ir reikėjo tikėtis, konservatorių rengtas pirminių rinkimų spektaklis baigėsi. Baigėsi be antros ir trečios dalies, nes net per pirmo balsavimo laiptelį perkopti nepavyko. Teko greitai nuleist užuolaidas, įjungti šviesą salėje ir paprašyti svečių praeiti link išėjimo. Aš ir visa Laisvės partija dalyvauti spektaklyje nenorėjome ir vieningai balsavome prieš.

Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms. Tačiau vieno euro galia yra daug didesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl kokių kitų priežasčių naudinga investuoti po eurą kiekvieną mėnesį? Vienas euras – reali galimybė Gyventojai Lietuvoje neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti. Balandžio mėnesį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys buvo 7,5 proc. mažesnės nei prieš metus – tai mažesnis nuosmukis nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet vis dar rodo gerokai aptirpusią paklausą lietuviškoms prekėms.

Antradienį Seimas nedidele persvara po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Laukia dar vienas balsavimas – priėmimas. Po to Prezidentas spręs, ar įstatymą pasirašyti. Projektu siekiama pripažinti ir sureguliuoti teisinę padėtį tų asmenų, kurie kuria abipuse meile ir įsipareigojimais grindžiamus šeimos santykius, bet nėra susituokę. Nesusituokę, nes nenori atlikti santuokos procedūrų arba jiems formaliai neleidžiama to padaryti.

Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad „aš tikrai neisiu į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo“. Žinant, kad Seimo dauguma yra konservatoriai, toks pareiškimas gali reikšti tik du dalykus. Pirmas, kad premjerė ir toliau arogantiškai ignoruoja Lietuvos valdymo sistemą ir dar kartą Lietuvos žmonėms primena, kad prie konservatorių Lietuva tampa ne parlamentine, o klano valdoma valstybe.

Paskutinę savaitę „čekučių“ triukšmas užtvindė visą politikos realybę: nuo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atsistatydinimo iki priešlaikinių rinkimų pažadų ar visos vyriausybės griūties. Kelių tūkstančių čekučių neskaidrumo skandalas po truputėlį virsta artėjančių rinkimų viešųjų ryšių projektu – valdančiosios koalicijos bandymu nusimesti kaltę ir sustabdyti vis labiau byrantį rinkėjų pasitikėjimą.

Karas Ukrainoje patvirtino Rytų Europos šalių nerimą. Ar dabar joms pavyks įtikinti globaliuosius Pietus dėl Rusijos imperializmo? Kuo arčiau Rusijos atsiduriate, tuo aiškesnis vaizdas. Per praėjusį savaitgalį Taline vykusią Lennarto Meri konferenciją, kasmetinį saugumo renginį, pavadintą gerbiamo pirmojo šalies prezidento vardu, išryškėjo nesusipratimų ir įžvalgų. Ore tvyrojo atgailos dvelksmas. Vokiečių pareigūnai apgailestavo dėl savo šalies godumo ir naivumo pastaraisiais dešimtmečiais.

Užuot sprendusi realias problemas (vaistų trūkumas, medikų trūkumas, ilgos laukimo eilės, pasirengimas karo grėsmėms, vėl trumpėjanti gyventojų gyvenimo trukmė ir t.t.), Sveikatos apsaugos ministerija, kartu su Vyriausybe nusprendė sutvarkyti medikų, ir ne tik medikų, licencijavimą, akreditavimą ir perduoti viską „savivaldai“. Visai neseniai išgirdus ministro iš Seimo tribūnos rėžtas kalbas, kad mūsų medikai yra giriami Europos ir pasaulio mastu, natūraliai kyla klausimas kam prireikė keisti si...

Manau, dauguma supranta, kad įvairiose srityse, ypač ekonomikoje, konkurencija – geras dalykas. Dėl to gauname geresnių daiktų, paslaugų, geresnį gyvenimą, nes konkurencija yra pažangos požymis. Šią nuostatą perkeliame ir į kitas gyvenimo sritis, įskaitant švietimą. Vyrauja stereotipas, kad švietime konkurencija skatina dėti daugiau pastangų, kad mokiniai varžytųsi tarpusavyje, kuris geriau mokosi ar daugiau pasiekė, tik ar tai tikrai gerai? Švietimo srityje kyla dvi netinkamos prielaidos.

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokestinės reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo lygiagrečiai artėja balsuojančių apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo. Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc.

„Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ atsakymas į Seimo nario Lino Jonausko 2023 m. gegužės 9 d. viešą pareiškimą „Kodėl Lietuvos miškų negalima paversti šaudykla“, pateikiame visą tekstą. Didžioji Lietuvos piliečių dalis turi labai mažai žinių apie medžioklę, todėl iškyla rizika, kad klaidingai informuojant visuomenę, galima lengvai manipuliuoti vienokia ar kitokia nuomone apie medžioklę ir medžiotojus.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.

Nežinau, kaip turi jaustis teisėsauga, kai ji pati aiškiai pasako Seimui, kad narkotikų dekriminalizavimas pridarys žalos, o jis ima ir valdančiųjų pastangomis prabalsuoja taip, kaip reikia narkotikų platintojams. Tačiau patyčios iš teisėsaugos bei visuomenės tuo nesibaigia.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

Kyjivą ir Taibėjų skiria 8 000 kilometrų. Tačiau geopolitiniu požiūriu Ukraina ir Taivanas yra glaudžiai susiję. Jų didžiausia bendra problema yra legitimumas. Rusija nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Vladimiras Putinas 2008 metais pavadino ją tiesiog teritorijų rinkiniu. Jo 2021 metais paskelbtoje pseudoistorinėje esė kalbama apie „istorinę vienybę“ tarp Rusijos ir Ukrainos, grindžiamą sąmoningai klaidingu Kyjivo Rusios istorijos interpretavimu.

Dauguma gyventojų kol kas neskuba prisitaikyti prie neigiamų palūkanų normų virsmo į teigiamas. Būdami pasyvūs ir nereaguodami į permainas indėlių rinkoje, jie atsisako galimybių per metus gauti beveik 160 mln. eurų. Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas palūkanų normą didino dar neregėtu tempu – nuo – 0,5 proc. pernai liepą iki + 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos. Mūsų banke už dvylikos mėnesių terminuotąjį indėlį jos yra 3,5 procento.

Federalinis rezervų bankas (FED) greičiausiai artėja prie palūkanų didinimo ciklo pabaigos. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas kilstels dar 3 kartus ir jas aukštame lygyje išlaikys iki šių metų pabaigos. Todėl gerų žinių dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties investuotojams dar teks palaukti. Tai didina spaudimą akcijų kainoms, ypač JAV rinkoje, kurioje, įvertinus griežtą pinigų politiką ir prastėjančius įmonių rezultatus, akcijų kainos yra palyginti aukštame lygyje.

Šių metų pabaigoje įsigalioja reikalavimas skaičiuoti tam tikrų į ES importuojamų prekių grupių emisijas. Po kelerių metų šios prekių grupės bus apmokestintos, ir tai gali turėti reikšmingos įtakos statybų, pramonės ar žemės ūkio srityje veikiančioms įmonėms. Šiuo metu daugelis šalies verslų sprendžia kur kas artimesnės perspektyvos iššūkius, ir tai suprantama. Visgi neskiriant dėmesio tvarumui dabar, po kelerių metų jis gali tapti egzistenciniu verslo iššūkiu.

Nepaisydamas karo, NATO susitikimo, siaučiančios infliacijos ir kitų reikalų, atkeliauja rinkimų sezonas. Politikai ir politinės partijos nors nedrąsiai, bet jau matuojasi postus, derina strategijas ir „išsukinėja“ galimus kandidatus. Ir nors valdantieji apie rinkimus nenori nei kalbėti, nei galvoti yra tų, kurie jau gyvena būsimuoju laiku. Štai socialdemokratai jau matuojasi potencialių nugalėtų kepurėlę, skelbia apie galimus premjerus ir, pasak politologų, gudriai strateguoja būsimą sėkmę.

Vyriausybė nusprendė, kad reikia eliminuoti Kaimo reikalų komitetą sprendžiant žemdirbių dyzelino akcizo klausimą ir kailinių žvėrelių auginimo draudimą Lietuvoje. Savikontrolės mechanizmas, kai komitetas pateikia savo nepriklausomą nuomonę Vyriausybei yra apeinamas, nes norima labai greitai priimti sprendimus, kurie palies Lietuvos kaimus ir ten dirbančius.

Ar Britanija palaikys nervingus rytiečius, ar mieguistus vakariečius? Tokią dilemą kelia tarp mūsų sąjungininkų besiformuojantys nesutarimai dėl karo Ukrainoje. Daugumai Vakarų Europos šalių svarbiausias prioritetas – sulaikyti ir valdyti konfliktą. Rusijos kaimynėms tai yra egzistencinė kova, kurią reikia ryžtingai laimėti. Negali būti ir viena, ir kita.