Šių metų pradžioje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pastarąjį pusmetį dėl aukštesnės infliacijos investavimu pradėjo domėtis 23 proc. šalies gyventojų, tad potencialių investuotojų gretos gerokai pasipildė.
Be to, bent 7 proc. respondentų planuoja pradėti investuoti artimiausiu metu, o dar 28 proc. svarstytų apie tokią galimybę ateityje. Maždaug kas trečias respondentas (29 proc.) teigia, kad šiuo metu jau investuoja.
Apklausa taip pat rodo, kad investavimas daugeliui gyventojų pirmiausia asocijuojasi su rizika (69 proc.), tačiau nemaža dalis gyventojų tame įžvelgia ir galimybių (64 proc.). Maždaug pusė (49 proc.) respondentų investavimą sieja su pelnu.
Vertinant tyrimo rezultatus bendrąja prasme, galima pasakyti, kad lietuvių požiūris į investavimą yra realistiškas ir teisingas. Investavimas iš tiesų yra susijęs ir su rizika, ir su galimybėmis. Tinkamai suvaldyta investavimo rizika gali padėti išnaudoti galimybes ir ilgainiui padėti uždirbti pelno.
Nors „investicijų rizikos valdymas“ gali skambėti sudėtingai, tačiau praktikoje tai reiškia dviejų taisyklių laikymąsi: reguliariai atsidėti tam tikrą lėšų sumą ir jas nukreipti į kuo platesnį įmonių, verslo sektorių ir pasaulio regionų spektrą. Kaip tai gali atrodyti pavertus į realius pradedančiojo investuotojo veiksmus?
Investavimo žingsniai
1 žingsnis: pinigų suma. Pradėti galima nuo 10, 30 ar 50 eurų, tai yra, nuo tokios sumos, kurią būtų galima skirti investavimui be didesnio neigiamo poveikio pajamų ir išlaidų srautams. Šiandien įsigyti investicinių fondų vienetų galima kad ir nuo 1 euro, tai gali tapti pirmuoju žingsniu, susipažįstant, kaip veikia investavimas praktikoje.
Jei turite investavimui sutaupę didesnę pinigų sumą, investuoti jos visos iš karto nevertėtų, nes galite pataikyti investuoti per patį rinkos piką arba jai dar nepasiekus žemiausio taško. Tad didesnę sumą geriau išskaidyti ir investuoti ją periodiškai.
2 žingsnis: fondo pasirinkimas. Iš pradžių pinigus patartina nukreipti į fondą, kuris yra susietas su pasaulio akcijų indeksu ir investuoja į įmones visame pasaulyje. Jei nesate tikri, kaip išsirinkti tokį fondą, pasitarkite su banko konsultantu.
Jei jums pasiūlė kelis panašius fondus, rinkitės pagal tai, kurie taiko mažesnį turto valdymo mokestį. Kuo mažiau sumokate fondo valdytojams, tuo daugiau uždirbtos grąžos liks jums. Šiuo metu galima rasti pakankamai platų fondų pasirinkimą, kurių mokesčiai neviršija 1 proc.
3 žingsnis: kantrybė. Išsirinkus konkretų fondą, pasiryžkite investuoti pasirinktą sumą periodiškai kartą mėnesį ir to laikykitės. Paprasčiausias būdas – nustatyti automatinį fondo vienetų pirkimą kas mėnesį.
Nevertinkite ir nekeiskite savo plano praėjus keliems mėnesiams, net jei matomas rezultatas netenkina jūsų pradinių lūkesčių. Investuodami į fondus ar akcijas visada galvokite bent apie 5 metų laikotarpį. Duokite pakankamai laiko ir finansų rinkos atliks savo darbą.
Klaidos, kurių reikėtų vengti
Pradėję domėtis investavimo galimybėmis, pastebėsite, kad daug kur pabrėžiama, jog istoriniai rodikliai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje. Šis įspėjimas neturėtų išgąsdinti tų, kurie nusiteikę investuoti ilgam. Tačiau jei investuojate į fondą ar kitą priemonę tik dėl to, kad per praėjusį pusmetį ji smarkiai pabrango, galite likti nusivylę, nes tai nebūtinai pasikartos.
Antroji klaida yra susižavėjimas viena įmone ar investicine priemone. Taip, kai kurių įmonių akcijų prieaugis kartais būna įspūdingas, tačiau net profesionalūs investuotojai dažnai nesugeba įvardinti tų įmonių, kurios galiausiai pademonstruoja didžiausią augimą.
Be to, ieškantys patrauklių investavimų galimybių gyventojai rizikuoja susidurti su sukčiais, kurie gali pasiūlyti „stebuklingas“ investicijas į vieną priemonę ar verslo sritį. Todėl visada saugiau pelno tikėtis uždirbti iš bendro ekonomikos augimo, tai yra, investuojant į skirtingus verslo sektorius, o ne konkrečią įmonę ar sritį.
Galiausiai, investavimui neskirkite pinigų, kurių jums reikės per ateinančius 1–2 metus. Pavyzdžiui, jei taupydami pradiniam būsto įnašui ar naujam automobiliui galvojate, kad santaupų sumą nesunkiai padidinsite, jas investavę − toks planas gali ir neišdegti. Jei pinigų prireiks, kai finansų rinkos bus nukritusios, investicijas gali tekti parduoti su nuostoliais ir susigrąžinti mažesnę sumą.
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
