Sveikata

Dalis vaistininkų skundžiasi – pradėjo viešinti schemas, kaip juos vaistinių tinklai verčia pardavinėti tuos vitaminus ir vaistus, kuriuos nori parduoti vaistinė, bet nebūtinai jų reikia ligoniui: daugiausia pardavusiems siūlo premijas, už kiekvieną iš sąrašo parduotą vitaminų pakuotę skaičiuoja taškus, nuo kurių priklauso vaistininko algos dydis. Esą net vaistus reikia parduoti iš tam tikro sąrašo.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 asmenims, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną asmenį. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9880. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Augant tokių grožio procedūrų kaip hialurono užpildų ir botulino toksino injekcijos poreikiui, bet kartu fiksuojant nelegaliai teikiamas paslaugas, svarstomi pokyčiai. Vis tik dermatovenerologai bei plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojai susiėmę už galvų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojų šias procedūras patikėti tik kelių mėnesių siauros medicinos praktikos kursą praėjusiems gydytojams.

Daugybė žmonių nieko neįtardami gali sirgti itin klastinga liga – hipertenzija, kuri negydoma stipriai žaloja organizmą. Ši per aukšto kraujo spaudimo liga nepagydoma, tačiau koreguojama. Gydytojai gi apgailestauja, kad daug pacientų į aukštą kraujospūdį numoja ranka, nenori vartoti vaistų arba tą daro netinkamai. VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Mildos Kovaitės aiškinimu, virš 90 proc.

Žiemos metu daugeliui žmonių trūksta vienokių ar kitokių vitaminų ir mineralų. Kaip atskirti, kada trūksta tam tikrų medžiagų, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo gydytojas Alvydas Unikauskas. Vitaminų trūkumas Kaip laidoje teigia ekspertai, trūkstant vitamino C dažniausiai atsiranda nuovargis, silpnumas, raumenų, sąnarių skausmas, gali patinti, kraujuoti dantenos, atsiranda mėlynės, sunkiau gija žaizdos.

Penktadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 193 asmenų, iš jų 45 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirusiųjų dėl koronoviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9877. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Pastaruoju metu ypač dažnai pasipiktinama, kad esant apsunkintam patekimui pas gydytojus dėl didelių eilių viešajame sektoriuje žmonės stumiami į privačias įstaigas ir tuštinti savo kišenę. Vis tik dar ne visi žino, kad ir privačiame sektoriuje sveikatos paslaugas galima gauti nemokamai.  Jau nėra neįprasta, kad pas šeimos gydytoją galima prisirašyti ne tik poliklinikoje ar pirminiame sveikatos priežiūros centre, bet ir privačioje įstaigoje.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia: „Liga X“ – tai žinia, kad rimtą tarptautinę epidemiją gali sukelti šiuo metu nežinomas žmonių ligas sukeliantis patogenas“. Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo pasiruošimo pandemijai sesija buvo neįprastai aktyvi dėl pastarosiomis savaitėmis internete išplitusio „Liga X“ pavadinimo, kuris pritraukė visų dėmesį.

Šiemet Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dengės karštligės atvejų dar nefiksuota. Pernai registruota daugiausia – dešimt – įvežtinės maliarijos atvejų per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma susirgusiųjų viešėjo Afrikos žemyno šalyse. Lietuvoje per dešimtmetį, 2013–2023 metais, užregistruoti 62 maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Kol meteorologai prognozuoja šalčius ir sniegą, tol medikai pranašauja: šalčio ir slidumo traumos ištiks dar ne vieną. Ypač traumų daugėja gatves ir šaligatvius padengus plikledžiui, kurį klastingai apklojo sniegas. Tai nutiko praėjusį penktadienį, kai plikledį dar padengė purus sniegas. Tris savaitgalio dienas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro traumatologų kabinetą ir stacionarą plūsta traumas patyrę žmonės.

Kai žiemą dangų nuolat aptraukusi pilka dargana, dažnai jaučiamės mieguisti, o tai trukdo kasdienei veiklai. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienes veiklas ir mitybą. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė nerekomenduoja gelbėtis vien tik kava – pasirūpinus miego kokybe, neignoruojant pasivaikščiojimų gryname ore bei apgalvojus ir subalansavus dienos racioną, galima jaustis kur kas darbingesniais.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja gyventojus nepasiduoti sukčių apgaulei ir neskubėti internete įsigyti reklamuojamų preparatų. Šįkart į tarnybos akiratį pateko neaiškios kilmės produktus siūlanti svetainė, kuri į savo melagystes įtraukė ir legaliai veikiančią vaistinę. VVKT įspėja, kad padėti įtartinas svetaines leidžia jose matomos loginės ir rašybos klaidos. „Būkite budrūs. Nauji metai – nauji sukčių triukai bei išmonė.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarimu pritarta kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis dvi inovatyvias medicinos pagalbos priemones, padėsiančias ligoninių gydytojams atlikti itin sudėtingas chirurgines operacijas, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Nuo 2024 m. vasario 1 d. ligonių kasos stacionarines tretines vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pag...

Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 196 asmenims, iš jų 45 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9873. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoją otorinolaringologą dėl ašarojančios akies besikreipusiai klaipėdietei prireikė kur kas rimtesnės operacijos, nei iš pradžių manyta. Pacientei buvo diagnozuota pasaulyje itin reta liga. Gydytojo profesionalumas padėjo nustatyti ligą ir preciziškai pašalinti nosies pertvaroje išaugusį gana didelį auglį.  62 metų klaipėdietė kreipėsi į Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinę-konsultacinę polikliniką dėl ašarojančios dešinės akies.

Neseniai paminėjęs 81-erių metų sukaktį gyvenimo kelią baigė buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas dermatovenerologas, Šiaulių odos ir veneros ligų ligoninės direktorius, Nusipelnęs Lietuvos gydytojas, profesijos riteris Vaclovas Vaitkevičius.  Telšių rajone Luokėje gimęs ir užaugęs Vaclovas Vaitkevičius 1960 metais baigė Luokės vidurinę mokyklą ir nusprendė tapti gydytoju.

Lietuvoje vis dar neprieinamas efektyvus, šiuolaikiškas medikamentinis gydymas metastazavusiu agresyvių formų krūties vėžiu sergančioms moterims. Kasmet krūties vėžiu mūsų šalyje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga. Moterų, sergančių šia liga, išgyvenamumas Lietuvoje vienas prasčiausių Europoje.

Vaistų gamintojų asociacijai, kuri vienija Lietuvoje veikiančias farmacijos kompanijas, nuo sausio vadovauja Genutė Voverienė. Ji pakeitė iki šiol laikinai asociacijos direktorės pareigas ėjusią Laisvidą Krušienę, kuri toliau tęs pradėtą darbą kaip asociacijos valdybos pirmininkė. Naują valdybą asociacija dvejų metų kadencijai išsirinko pernai.

Galvos skausmas – dažnas simptomas, jaučiamas sunegalavus, pavargus, patiriant stresą ar net paprasčiausiai kurį laiką pamiršus išgerti vandens. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad dažnas žmogus yra linkęs galvos skausmo nevertinti kaip įspėjamojo organizmo signalo, o paprasčiausiai išgerti greitai šį nemalonumą pašalinsiančią tabletę.

Skiepai nuo COVID-19 Europoje išgelbėjo mažiausiai 1,4 mln. gyvybių, antradienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tuo pačiu primindama, kad virusas niekur nedingo. PSO Europos regione, apimančiame 53 valstybes, įskaitant Centrinės Azijos šalis, užregistruota daugiau kaip 277,7 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau kaip 2,2 mln. mirties nuo šios ligos atvejų, rodo organizacijos 2023 metų gruodžio 19-osios – naujausi – duomenys. „Šiandien mūsų regione yra 1,4 mln.

Remiantis žurnale „The Lancet“ paskelbtais tyrimais, 2022 m. vasarą Jungtinėje Karalystėje būtų buvę galima išvengti daugiau nei 7 000 su COVID-19 susijusių hospitalizacijų, jei gyventojai būtų pasiskiepiję visomis rekomenduojamomis skiepų dozėmis. Pirmą kartą buvo išanalizuoti visų vyresnių nei penkerių metų JK gyventojų sveikatos įrašai. Dabar toks pat metodas galėtų būti taikomas ir kitoms ligoms suprasti. Apie 44 proc.

Nulūžo nagas, įdrėskė katė ar po depiliacijos paraudo oda – neįtikėtina, bet dėl tokių nusiskundimų žmonės kviečiasi greitąją pagalbą. O panašių skambučių būna net keturi iš dešimties. Medikų profsąjunga jau netenka kantrybės ir siūlo – jei žmonės nesupranta, kas yra greitoji pagalba, tokius betikslius iškvietimus reikėtų apmokestinti. Pavyzdžiui, latviai už sugaištą medikų laiką susimoka 70 eurų.

Gimdos kaklelio vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų moterų Lietuvoje. Nors mūsų šalyje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kasmet dėl šios ligos netenkame apie 200 moterų. O štai Suomijoje gimdos kaklelio vėžys jau įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą.

Ligonių kasos primena, kaip tinkamai naudotis Europos sveikatos draudimo kortele, norint nepatirti nereikalingų išlaidų, taip pat ko nepamiršti vairuotojams, kad dėl eismo įvykio sužalotam žmogui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų netektų padengti savo lėšomis.

Pernai veiklą pradėjusi Klaipėdos universiteto ligoninė, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, šiuo metu yra įsiskolinusi daugiau nei 11 mln. eurų, praneša naujienų portalas LRT. Audito metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo sparčiai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai – kai kuriais atvejais fiksuojamas 52 proc. augimas. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad jis buvo išteisintas pagrįstai. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst.

Rokiškio rajono ligoninėje beveik pusę metų darbuojasi trys nauji, jauni, skirtingų sričių specialistai. „Rokiškio Sirena“ jau rašė, kad vasaros viduryje darbą rajono gydymo įstaigoje pradėjo: vidaus ligų gydytojas, skyriaus vedėjas Justas Grušauskas, gydytojas geriatras, geriatrijos skyriaus vedėjas Vidas Šavinis bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Žygimantas Paliūnis.

Jau kone dvidešimt metų trečiasis sausio pirmadienis tituluojamas mėlynojo vardu, turint omenyje, jog anglų kalboje žodis mėlynas gali reikšti ir spalvą, ir liūdesio, slogučio emociją. Legenda byloja, jog ši diena – liūdniausia metuose. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis kviečia nenusiminti atskleisdamas, jog gerai žinomas vitaminas D gali prisidėti gerinant ir jūsų sveikatos būklę, ir ypač nuotaiką.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė apie pacientų antplūdį. Nurodoma, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių plūstelėjo traumas patyrę pacientai. „Šiandien iki 15 val. į ligoninę kreipėsi daugiau nei 50 žmonių, kurie dėl slidžios ir neprižiūrėtos kelio dangos patyrė įvairias traumas: nuo sumušimų, patempimų iki rankų, kojų ar šlaunikaulių lūžių. Apie 20 proc. pacientų hospitalizuoti ir gydomi ligoninės skyriuose“, – pranešė įstaiga.

Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC). Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Visuomenė vis dažniau renkasi regionų gydymo įstaigas – žmonės pastebi, kad mažesniuose šalies miestuose jie gali ne tik išvengti milžiniškų eilių, bet ir gauti itin aukšto lygio gydymą, įsitikinę medicinos specialistai. „Pastebime, jog pacientai ieško, kokiame rajone jie gali reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti greičiau.

Pastaruoju metu gydytojai stebi tendenciją, kad net ir, atrodo, turėdamas akivaizdžius peršalimo simptomus ir net aplinkiniams sergant COVID-19, vis tik atlikus greitąjį antigeno testą, šis nieko neparodo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas ragino nepasikliauti tokiu atsakymu. „Simptomai akivaizdūs, kontaktas irgi, tačiau greitasis COVID antigeno testas neigiamas. Tai, pasak JAV ligų kontrolės centro (CDC), labai dažna situacija. Lietuvoje – taip pat.

Trečiasis sausio pirmadienis jau kelis dešimtmečius yra simboliškai laikomas niūriausia metų diena (angl. Blue Monday). Manoma, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės po šventinio šurmulio dažniausiai būna priversti sugrįžti į kasdienę rutiną ir neretai ima abejoti savo naujametinių tikslų įgyvendinamumu.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Dar lapkričio pradžioje pradėjus augti sergamumui ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka – numatytais atvejais gydytojas jį gali išduoti nuotoliniu būdu. Vis tik patys medikai pataria nepiktnaudžiauti, mat pacientai gali būti iškviesti ir gyvai atvykti į gydymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Visuomenėje kilusias diskusijas dėl vaistinių tinklų daromo spaudimo darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertina teigiamai. Ministerija kviečia vaistinių darbuotojus pranešti apie tokius atvejus, kad būtų galima imtis veiksmų.

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Panevėžio ligoninėje neeilinė diena – įstaigos direktorius Arvydas Skorupskas ir medikai papasakojo apie išgelbėtą moters gyvybę po eismo įvykio. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir pati pacientė, kuri neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo Panevėžio ligoninės gydytojams už išgelbėtą gyvybę. Moteris į avariją pateko praėjusių metų rugsėjo 11-ąją ir, jei nesuteikta skubi pagalba, išgyventi ji beveik neturėjo galimybės.

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė dalijasi, kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.  „Oda yra didžiausias mūsų organas.

Daug įtampos sukėlusi COVID-19 pandemija paliko pasaulį nežinioje – nejaugi tai baigėsi? Tačiau, kaip rodo ekspertų atlikta tyrimai, koronaviruso atvejai vis dar rekordiškai kyla. Naujausioji JN.1 atmaina yra ta, kuri šaltaisiais mėnesiais dažniausiai siautėja žmonių organizmuose bei per mėnesį pasiglemžia apie 10 tūkst. gyvybių. Dėl to specialistai nuraminti negali – atmaina galimai siautės visą žiemą.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasinaudoja galimybe nemokamai pasiekti gydymo įstaigas. Skaičiuojant šeštąjį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomo bandomojo pacientų pavėžėjimo projekto mėnesį palaipsniui auga besikreipiančių dėl paslaugos srautai – iki šiol įvykdyta daugiau nei 3500 pavėžėjimų.

Atvykę į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių pora iš Pagėgių teigia likę ne tik be pagalbos, bet dar ir buvę gydytojo paliepimu išvaryti kaip esą agresyvūs pacientai. Nors dėl įvykio ir netinkamo konkretaus gydytojo elgesio buvo surašytas skundas, pati ligoninė kol kas išsamių komentarų neteikia, mat laukia komisijos išvadų. Žmonės sako, kad po kelių dienų kreipėsi pagalbos į Kauno klinikas, kur moteris operuota ir gydoma.

Ne paslaptis, kad mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru.

Praėjusiais metais užfiksuota keturis su puse karto daugiau skarlatinos atvejų nei metais prieš tai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, Lietuvoje 2023 metais užfiksuota 3 108 skarlatinos atvejai, kai 2022-aisiais užfiksuoti 679 ligos atvejai. Anot NVSC, didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, tad skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Tikimybė susirgti katarakta tik didės: operacija paprasta ir greita, tačiau atidėliojimas gali kainuoti regėjimą   Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus suserga katarakta – amžius. Vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o kataraktos išsivystymo tikimybė didėja. Gydytojas oftalmologas Vaidas Kilius sako, kad šiais laikais kataraktos operacija – paprasta ir greita, tačiau atidėlioti vizito pas gydytoją nereikėtų, nes laukimas didina regėjimo suprastėjimo ar net regos netekimo riziką.

Vakar vakare Vilniuje prasidėjęs plikledis lėmė smarkiai išaugusį pacientų srautą RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Iki šio ryto 7 val. skubios pagalbos jau kreipėsi daugiau nei 200 traumatologinių pacientų – dvigubai daugiau nei įprasta. Iš jų 174 patyrė įvairias galūnių traumas (lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus), ir 32 galvos bei kaklo traumas. Šalia jų papildomai į ligoninės priimamąjį atvyko dar 100 pacientų su kitais negalavimais.