VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės dr. Mildos Kovaitės aiškinimu, virš 90 proc. padidinto kraujo spaudimo suaugusiems atvejų yra pirminės hipertenzijos atvejai.
„Kitaip sakant, nėra vienos ligos priežasties, yra įvairių aplinkos, genetinių, vidaus patofiziologinių veiksnių visuma, kuri ir veda į padidėjusio kraujospūdžio ligą. Kartais vos 5 proc. ir mažiau yra antrinės hipertenzijos atvejai, kai nustatome kažkokią ligą ir galime ją koreguoti“, – kalbėjo ji nuotolinės konferencijos metu.
Koks kraujo spaudimas normalus?
Paklausta, kokia kraujo spaudimo riba yra normali, gydytoja įvardijo kelis pagrindinius skaičius.
„Sakoma, kad nuo 115/75 mmHg didėjant kraujospūdžiui rizika pradeda augti, tad skiriamas optimalus spaudimas yra 120/80 mmHg. Tada yra normalus, kai viršutinė riba siekia 120–129, o diastolinis – mažiau nei 80 mmHg. Aukštas normalus kraujospūdis yra nuo 130–139 iki 85–89 mmHg. Toliau einant į viršų jau yra hipertenzija“, – dėstė M. Kovaitė.
Be to, gydytoja atkreipė dėmesį, kad yra skiriamas „kabinetinis“ ir namų sąlygomis išmatuojamas kraujospūdis.
„Dabar ateina pacientai ir sako, kad jo spaudimas kaip kosmonauto. Bet koks tas kosmonauto spaudimas, net aš nežinau (šypsosi). Riba hipertenzijai diagnozuoti yra 140 ir/ar 90 mmHg – gali būti padidėjęs tiek viršutinis (sistolinis), tiek apatinis (diastolinis). Vieno jų jau užtenka ligai diagnozuoti.
Bet yra niuansas tarp kraujo spaudimo registravimo namuose ir gydytojo kabinete. Čia kalbame apie kraujospūdžio registravimą kabinete – 140/90 mmHg yra taip vadinamas ofiso arba „kabinetinis“ kraujospūdis. Namų kraujospūdžio ribos yra iki 135/85 mmHg“, – nurodė medikė.
Tiesa, gauti tokius rodmenis reikėtų ne vieną kartą pasimatavus kraujospūdį – turi būti keli pamatavimai kelių savaičių laikotarpiu.
Kokį kraujo spaudimo matuoklį pasirinkti?
Ar kraujo spaudimas pasimatavimas turėtų būti kiekvieno žmogaus rutininė veikla? Pasak pašnekovės, sveikam žmogui tikrai nėra tai būtina daryti kasdien.
„Iš tikrųjų sakoma, kad spaudimas turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu ir turėtų būti ne rutininio, bet savimi besirūpinančio žmogaus veikla. Tai reiškia, kad jei 10 metų nesilankai pas gydytoją, tai niekas tau ir nematuoja spaudimo.
Savimi besirūpinantis žmogus bent kartą į metus apsilanko pas gydytoją ir tuo metu pamatuojamas spaudimas. Jei jis randamas padidėjęs, tada jau prasideda ta epopėja, kai reikia ir namuose nusipirkus tinkamą apartą matuoti kraujospūdį. Vėliau 4 savaičių laikotarpiu būtina pakartotinai apsilankyti pas gydytoją, kad dar kartą būtų pamatuotas kraujospūdis“, – kalbėjo M. Kovaitė.
Ji pabrėžė, kad kraujo spaudimą geriausia matuoti pasirinkus žasto matuoklį ir tą labai svarbu daryti pasirinkus tinkamo dydžio manžetę.
„Jei žmogaus apimtys labai didelės dėl nutukimo, kartais galima naudoti riešo matuoklį, kad duomenys būtų tikslesni. Bet šiaip riešo matuokliai, kaip sakau, tinka sveikiems kultūristams kontroliuoti kraujospūdį, mes gi orientuojamės pagal žasto matuoklį“, – pridūrė kardiologė.
Abejojantiems dėl to, ar jų turimas namų aparatas tiksliai matuoja kraujo spaudimą, gydytoja patarė nunešti aparatą patikrinti ir sukalibruoti į technika prekiaujančią parduotuvę. Šiaip tą, kalbant apie naminius aparatus, patariama daryti kas 5 metus.
Stebisi, kam gydyti, jei neskauda?
Nors pasitaiko žmonių, kurie yra įsitikinę, kad hipertenzijos gydyti nereikia ar jie gal tik retkarčiais išgeria tabletę pakilus kraujospūdžiui, M. Kovaitė įspėjo, kad toks elgesys yra itin rizikingas.
„Labai dažnai pacientai sako – kam man gydytis, jei nieko neskauda? Hipertenzija praktiškai 90 proc. nesukelia jokių simptomų, bet komplikacijos labai skaudžios. Ir visada kaip argumentą sakau – o dantis valote? Dėl ko jūs dantis valote, juk neskauda? Jie ir nesugedę būna, kai pradedame valyti. Tam ir valome, kad jie nesugestų, nereikėtų gręžti ir plombuoti, bet net ir valant dantis jie vis tiek genda.
„Pati didžiausia problema su hipertenzija, kaip ir daugeliu kitų lėtinių ligų, – žmonės nelinkę vartoti vaisų. Maždaug 50 proc. problemų yra dėl to, kad žmonės tiesiog teisingai nevartoja vaistų.“
Tad su hipertenzija lygiai tas pats – turime sąmoningai suprasti, kad tai yra tikrai labai pavojinga liga, kuri sąlygoja daugybę kardiologinių problemų ateityje. Tos problemos išlenda po 15, 20, 25 metų ir tikrai būna labai skausmingos. Taigi mes koreguojame kraujospūdį tam, kad ateityje būtų žymiai mažiau problemų su sveikata“, – kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė pabrėžė, kad vienodai blogai yra tiek vengti vartoti vaistus, tiek tą daryti protarpiais.
„Toks vaistų vartojimas, kai išgeriu, nukrenta, tai pakyla, čia laukiu, tada vėl nukrenta – kuo daugiau žaidžiama su vaistais, tuo greičiau prasidės problemos su sveikata ir tuo ateityje bus sunkiau sukontroliuoti hipertenziją, daugiau vaistų reikės vartoti ateityje. Pati didžiausia problema su hipertenzija, kaip ir daugeliu kitų lėtinių ligų, – žmonės nelinkę vartoti vaisų. Maždaug 50 proc. problemų yra dėl to, kad žmonės tiesiog teisingai nevartoja vaistų“, – konstatavo M. Kovaitė.
Prieš 50 metų hipertenzija buvo nuosprendis
Ji stebėjosi, kad žmonės bijo vartoti vaistus saugodami kepenis ir inkstus, tačiau nesuvokia, jog taip sau tik dar labiau pakenks.
„Kaip tik turėjau pacientą, kuris nevartoja vaistų, nes jam tūpi jo kepenys ir inkstai. Bet pas jį yra ir problemos su širdimi – pas kardiologą sėdima dėl problemų, kurios atsirado dėl daug metų nekoreguotos hipertenzijos. Ir visada sakau, kad mane stebina – jūs rūpinatės organais, kurie šiuo metu yra sveiki, bet neskiriate gydymo tam organui, kuris serga.
Tai tas požiūris, kad bijau sugadinti kepenis, inkstus, žinokite, hipertenzija gadina inkstus – tai yra viena dažniausių komplikacijų, pasibaigiančių dializėmis. Tai ne vaistai gadina inkstus, o hipertenzija“, – kalbėjo gydytoja.
Ji pridūrė, kad tokių vaistų, kokius turime dabar, prieš 50 metų nebuvo ir tada hipertenzija buvo nuosprendis: „Hipertenzija 50-mečiams baigdavosi hemoraginiais insultais – kraujo išsiliejimu į smegenis, širdies nepakankamumu. Dabar sąlygos daug geresnės.“
Sveikatos specialistai įspėja – vartodami tokius produktus rizikuojate sirgti vėžiu:
Kas gali padėti atitolinti vaistų vartojimą
Be to, ne mažiau svarbią dalį sudaro ir nemedikamentinis gydymas – aktyvus fizinis aktyvumas, sveika mityba, druskos atsisakymas. Vis tik tai gali nepakeisti vaistų vartojimo, o ir tinkamos gyvensenos įpročių reikia laikytis visą laiką.
„Visada sakau pacientams, kad jei iki infarkto darė, ką norėjo, po jo jau pradeda gyventi taip, kaip reikia. Su hipertenzija lygiai taip pat –duodame terminus, kada galima apsieiti be vaistų. Aišku, yra ribos. Jei matuojame spaudimą ir iškart matome, kad yra 180/110 mm Hg – tai yra 3 laipsnio hipertenzija. Tuomet nedelsiant skiriamas gydymas vaitais ir paraleliai pradedamas gydymas nemedikamentinėmis priemonėmis. Jei spaudimas leidžia atitolinti vaistus – dar yra iki 180/110 mm Hg, – tada paprastai duodami terminai.
Priklausomai nuo rizikos galime duoti mėnesį, tris, šešis ir atitolinti vaistų vartojimą. Jei pacientas yra labai nutukęs – rekomenduojame numeti 10 kg svorio – taip 10 mm/hg sumažės kraujospūdis“, – pastebėjo M. Kovaitė.
Pasak jos, nors dažnai žmonės baiminasi pradėti sportuoti, nes bijo, kad aukštas kraujospūdis dar užkils, to daryti nereikėtų: „Taip, sportuojant kraujo spaudimas kyla, bet tai yra ir gydymo priemonė. Galbūt neleidžiame iš karto pradėti intensyviai sportuoti, jei spaudimas yra apie 180–200 mm Hg. Tada šiek tiek koreguojame ir prašome pradėti intensyviai sportuoti kiek galima didinant fizinį aktyvumą.“
Vienas svarbiausių momentų koreguojant mitybą – druskos kiekio ribojimas. „Ką reiškia apriboti druską? Nieko nesūdyti, ką patys gaminame, nes viską, ką nusiperkama, jau yra pasūdyta Ji taip pat primygtinai patarė riboti alkoholį (geriausia – jo visai atsisakyti), didinti kalio vartojimą – tai yra daržovės ir vaisiai“, – patarė kardiologė.
Paklausta, kaip reikėtų elgtis su vaistais, jei žmogus vis tik pavartojo alkoholio, gydytoja akcentavo, kad labai svarbu nenutraukti jų vartojimo.
„Kaip minėjau, alkoholio išvis geriausia nevartoti ir nesivadovauti ta spekuliacija, kad štai išgėriau raudono vyno taurę ir pagerėjo spaudimas – gal tą vakarą iš pagerėjo, bet kitą rytą grįžta ir su trenksmu. Alkoholio reikėtų atsisakyti. Bet jei, kaip sakau, „čia ir dabar“ įvyksta gyvenimas, nėra labai paprasta atsisakyti tų įpročių, vaistus vis tiek vartojame, tik neužgerkite alkoholiu. Ryte suvartojate vaistus, vakare einate į balių. Jokių būdu nepropaguoju vartoti alkoholio, bet, jei kitaip neišeina, reikėtų nenutraukti vaistų vartojimo diena iš dienos, nesvarbu, vartojate alkoholį ar ne“, – komentavo M. Kovaitė.
Pasak pašnekovės, gyvensenos keitimas nebūtinai garantuoja, kad gydymo vaistais nereikės, tačiau gali padėti tai atitolinti keliems metams: „Bet tai nereiškia, kad po tų 3 mėnesių ir užbaigiama sveika gyvensena, tai yra visam gyvenimui.“
Pažiūrėjus tai matosi.
