Sveikata

Per praėjusią šventinę savaitę fiksuotas mažesnis sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimų takų infekcijomis (ŪVKT) ir COVID-19 liga, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutinę praėjusių metų savaitę, nuo pirmosios Kalėdų dienos iki Naujųjų metų išvakarių, bendras sergamumo rodiklis siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis buvo 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Savo riksmu pasveikinti Naujuosius metus mažyliai šiemet neskubėjo. Tiesa, Vilniuje pirmieji naujagimiai skirtingoms šeimoms gimė tuo pačiu metu – 3-ią valandą nakties. „Pirmieji 2024 01 01 kūdikiai Santaros klinikose gimė 3 val. 7 min.  Dviem šeimoms vienu metu gimė sūnelis ir dukrytė... Sveikiname su gimtadieniu!“, – rašoma VUL Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Ligoninės už operacijas gauna pinigus iš Ligonių kasų, bet nevengia papildomai pasipinigauti ir iš pacientų. Neseniai vienas vyras įveikė pusantrų metų trukusį teismų maratoną ir įrodė, kad Panevėžio ligoninė neteisėtai iš jo paėmė pusės tūkstančio eurų priemoką už kojų venų operaciją. Rokiškio rajono gyventoja priemoką už krūties operaciją atgavo be teismo, vos pasiskundusi ligoninės vadovybei. O kiek žmonių net nežino, kad be reikalo susimokėjo, Ligonių kasos net spėlioti nedrįsta.

Po per šventes nusidriekusios didžiulės eilės prie vienintelės mieste budinčios vaistinės, kurių iš viso tėra 6-ios, Seimo nariai socialdemokratai nusprendė paragini ministrą Arūną Dulkį išsiaiškinti tikrąją situaciją dėl tokių vaistinių poreikio. Ministerija sako, kad neturi teisinių svertų priversti vaistines dirbti savaitgaliais ir naktimis, tačiau sutinka, kad labiau prisidėti galėtų ir pačios savivaldybės.

Su Naujais metais laukia ir pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas lengvesnis kelias pas gydytojus ir daugiau reikalingų paslaugų, naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2024 m.  Lengvenis kelias sergantiems lėtinėmis ligomis Kaip vieną svarbių pakeitimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentuoja biurokratinės naštos gydytojams mažinimą ir kartu dėmesio pacientui didinimą.

Ne tik su dantų gydymo, bet ir jų atkūrimo problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Ką reikėtų žinoti prieš ruošiantis protezuoti dantis, paaiškino Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai. Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Zdanavičienė ir Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rasa Valinskaitė-Barščevičienė Kauno Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos fakulteto studentams atsakė į keletą svarbių klausimų.

Lietuvoje atlikta neeilinė operacija – prieš keletą savaičių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) neurochirurgai pacientui pakeitė dalį kaukolės, kuri buvo atspausdinta 3D spausdintuvu.  Tai – viena pirmųjų tokių operacijų Lietuvoje. Kaip organizmas priėmė kaukolę, atspausdintą 3D spausdintuvu ir kokios laukia medicinos galimybės ateityje, plačiau papasakojo šią operaciją atlikęs RVUL gydytojas neurochirurgas Artūras Tamulis.

Į poliklinikas besikreipiančių pacientų nuo kitų metų laukia naujovė. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, mažės eilės ir gerės paslaugų prieinamumas pacientams.

Pagal susirgimų erkiniu encefalitu mastą Lietuva jau ne vienus metus pirmauja Europoje. Vis tik nors skiepai nuo šios infekcijos gydytojų yra primygtinai rekomenduojami, valstybės nėra kompensuojami. Gera žinia kitiems metams – dalis žmonių nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Naujosios Akmenės ligoninė patinkant Naujuosius metus lieka be vadovo. Beveik pustrečių metų įstaigai vadovavęs Kęstutis Mazurkevičius pranešė iš pareigų pasitraukiantis savo noru. Apie pasitraukimą įstaigos vadovas vėlų ketvirtadienio vakarą K. Mazurkevičius paskelbė socialiniuose tinkluose. „Yra pradžia ir pabaiga, laikas pasakyti labas ir sudie.

Viešumoje ką tik pasirodė informacija, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dar gruodžio pradžioje mirė 6-metis. Gydymo įstaiga portalui tv3.lt patvirtino, kad iš tiesų vaiko mirtis buvo fiksuota, bet nei jo amžiaus, nei mirties priežasties nenurodė. Ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas pabrėžė, kad be raštiško tėvų leidimo jokios platesnės informacijos teikti neturi teisės.

Naujų metų pradžia – laikas, kai dažnas žmogus nori įgyvendinti tam tikrus pokyčius savo kasdienybėje: pradėti sportuoti, sveikai maitintis, stiprinti organizmą ar atsikratyti žalingų įpročių. Vaistinių tinklo „Camelia‘ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad sausį pacientai apie savo tikslus užsimena ir farmacijos specialistams, tačiau taip pat po kurio laiko vėl apsilankius vaistinėje prisipažįsta, kad užsispyrimas įgyvendinti pokyčius gana greitai išblėso.

Alerginis rinitas – dažna liga, kuria serga 10–20 proc. visos populiacijos žmonių. Šis susirgimas didina tokių ligų kaip astmos, nosies polipozės, sinusito išsivystymo riziką, taip pat yra susijęs su neigiama gyvenimo kokybe, miego ir dėmesio sutrikimais. „Įprasta manyti, kad alerginis rinitas – pavasario ir vasaros liga, tačiau tai nėra tiesa.

Gyventojai piktinasi, kad šventinėmis dienomis sostinėje dirba tik viena vaistinė. Skaitytoja užfiksavo, kaip Kalėdų dieną vienu metu eilėje prie vaistinės laukė 47 žmonės. Ji pridūrė, kad eilėje teko laukti pusantros valandos. O Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė teigia, kad taip yra dėl darbuotojų trūkumo bei saugumo reikalavimų. Skaitytoja, susisiekusi su naujienų portalu tv3.lt, teigia, kad Kalėdų dieną Vilniuje dirbo tik viena vaistinė.

Praėjusią parą nustatyti 656 nauji COVID-19 atvejai, keturi žmonės mirė, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vienas mirusiųjų tebuvo 30–39 metų amžiaus. Kaip rodo Atvirieji agentūros duomenys, vienam iš mirusiųjų, kuris nurodomas kaip Šilalės gyventojas, tebuvo 30–39 m. Tarp viruso aukų – ir 60–69 m. amžiaus grupei priklausiusi telšiškė.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie svarbiausius pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Teigiama, kad jie padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją ir gauti reikalingas paslaugas, gydytojams didės atlyginimai ir mažės administracinė našta. Taip pat gyventojams gerės antibiotikų ir kai kurių medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nors sergamumas kovidu Lietuvoje tik įsibėgėja, susirgusieji šia liga jau neberanda vaistų nuo COVID-19 – Vilniuje jie išpirkti, nėra nė vienoje vaistinėje, kituose miestuose šiek tiek dar likę.  O kada nauja vaistų partija pasieks Lietuvos vaistines – apie tai TV3 žinių reportaže.  Vaistinės aiškina, kad dėl tiekimo trikdžių kalta Sveikatos apsaugos ministerija. Pati ministerija teisinasi, kad vaistų užsakė gruodžio pradžioje, kai tik padidėjo sergamumas kovidu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad mažindama administracinę naštą gydytojams pratęsė siuntimų galiojimo laiką, suteikė daugiau įgaliojimų slaugytojams, supaprastino pacientų stebėjimo bei neįgalumo nustatymo ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką, atsisakė perteklinių dokumentų, pažymų ir siuntimų. Šios ir kitos priemonės leis gydytojams daugiau laiko skirti ne dokumentų pildymui, o pacientų apžiūrai ir konsultavimui.

Kol daug lietuvių šventines dienas leido artimųjų, bičiulių apsuptyje, gyvenimas ligoninių priėmimo skyriuose nestojo. Nors didžiosios šalies gydymo įstaigos teigia šiemet nestebėjusios neįprastai didelio pacientų skaičiaus, pažymima, kad tiek nedarbo dienų savaime sukelia daugiau iššūkių teikiant būtinąją medicinos pagalbą. Be to, pacientų pagausėjimo šiomis dienomis dar tik laukiama.

Kalėdos ir Naujieji metai daugeliui mūsų reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir nemažai įtampos. Dovanų ieškojimas, šventinių patiekalų ruošimas, svečių laukimas, miego trūkumas, dažnai geriama kava, kaloringas maistas, alkoholiniai gėrimai – visa tai gali lemti ir savijautos pokyčius. Šventiniu laikotarpiu nemažai žmonių skundžiasi padažnėjusiu pulsu, pakilusiu kraujospūdžiu, spaudimu širdies plote.

Praėjusią parą nustatyta 1085 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 350,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 27,6 procento. COVID-19 pikas COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Po šventinio Kalėdų savaitgalio į ligonines plūstelėjo maistu ir alkoholiu apsinuodiję tautiečiai. Darbo netrūko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams – jie sulaukė penktadaliu daugiau iškvietimų nei įprastu laikotarpiu. Tiesa, plušėjo ir traumatologai, mat dėl slidžių šaligatvių, traumų namuose per šventes į gydytojus kreipėsi daugiau žmonių nei įprastai.

Gruodžio 18–24 d. (51-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek sumažėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumas siekė 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Leidžiate žiemos atostogas kitose Europos šalyse, bet su savimi neturite Europos sveikatos draudimo kortelės? Ligonių kasų specialistai primena, kad svetur atostogaujantys Lietuvos gyventojai per kelias minutes gali savarankiškai susiformuoti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

Praėjusią parą nustatyta 90 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 356.7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 28,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,38 mln.

Šventiniam sezonui įsibėgėjus, kartu su juo pagreitį įgauna ir vakarėlių sezonas, kurį neretai lydi alkoholinių gėrimų vartojimas. Ir nors liaudies metodų, padėsiančių išvengti pagirių, netrūksta, „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė dalinasi mediciniškai patvirtintais patarimais ir įžvalgomis, kaip teisingai elgtis, jei teko apsinuodyti alkoholiu.

Paramedikams ir greitosios medicinos pagalbos paramedikams Seimas suteikė teisę nustatyti žmogaus mirties faktą. Už atitinkamų įstatymo pataisų priėmimą baigiantis rudens sesijai balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo du, aštuoni susilaikė.

Nors šaltasis sezonas tik prasidėjo, koronavirusas ir kiti virusai jau spėjo kaip reikiant įsišėlti. Tiesa, pajutus simptomus bandant namuose išsitirti, ar nesusirgote COVID-19, reikėtų kantrybės. Gydytojai įspėja, kad šiemet ši liga kaip reikiant „slapukauja“ ir gali būti klaidingai iš karto nenustatoma.

Sėdimas darbas, prastas mitybos režimas, stresas, nusilpęs imunitetas bei laikas tualete su mobiliuoju telefonu rankose – dažniausi rizikos faktoriai, vedantys į nemalonią ligą – hemorojų. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas ir chirurgas-proktologas Tomas Manelis papasakojo, kokie dažniausi šios ligos simptomai ir kaip jos išvengti. „Hemorojus – tai išsiplėtusi venos dalis.

Nors šiandien vis dažniau girdimi skundai, kad nemokama medicina tampa utopija, mat dėl didelių eilių viešosiose įstaigose žmonės stumiami kreiptis į privačias įstaigas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad išties Privalomąjį sveikatos draudimu (PSD) nedraustiems žmonėms tektų gerokai patuštinti kišenę.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Šventinis laikotarpis neatsiejamas nuo sočiais patiekalais gausiai nukrautų stalų. Vis tik gydytojai ragina neprarasti budrumo – riebus be saiko vartojamas maistas, ypač jei dar nevengiama ir alkoholio, gali sukelti įvairias pilvo bėdas. Viena jų – kasos uždegimas – itin pavojinga būklė, galinti pasibaigti ir mirtimi.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Ypač šventiniu laikotarpiu ne vienas leisime sau pasimėgauti ne visai sveikais maisto produktais – tarp jų gali atsidurti ir įvairūs vytinti, rūkyti mėsos gaminiai. Gydytojai dėl to labai barti nepuola, tačiau įspėja, kad taip vartojama mėsa skirta ne kasdienai.

Kad ir koks nemalonus būtų peršalimas, gera žinia, jog jis praeina savaime. Tiesa, norint pagyti greičiau, reikia laikytis kelių taisyklių – duoti organizmui ilsėtis ir šiltų skysčių. O ar gali sveikimą paspartinti pirkis ir tokios netradicinės medicinos priemonės kaip ant krūtinės dedami svogūnai? Plačiau apie tai papasakojęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad pirtis peršalus gali būti geras sprendimas, tik viską būtina daryti su saiku.

Gruodžio 20-ji buvo paskutinė Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filialo direktoriaus prof. dr. Jono Sąlygos darbo diena. Žinia apie 69 metų vadovo pasitraukimą iš pareigų trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus, nes atrodė, kad nuo pradžių kurta ligoninė ir Jonas Sąlyga – suaugę į viena. Kalbantis su ilgamečiu ligoninės vadovu aiškėja, kad sprendimas trauktis buvo priimtas gana seniai.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

Prieš šventes Lietuva neteko gardaus gydytojo Romualdo Jurgučio. Liūdna žinia apie tai pasidalino Klaipėdos universiteto ligoninė.  „Su liūdesiu pranešame, kad netekome mylimo savo kolegos ir mokytojo, gydytojo Romualdo Jurgučio. Romualdas Jurgutis gimė 1934 m. gruodžio 15 d. Palangoje ir pasaulį paliko 2023 m. gruodžio 23 d.“ – pranešė ligoninė.

Dar prieš kelias savaites Kinijoje užfiksavus neaiškių virusų, sukeliančių sunkius plaučių uždegimus, protrūkį, panašūs susirgimai registruoti ir JAV bei Europoje. Ar turėtų lietuvius gąsdinti „baltųjų plaučių“ sindromu arba „baltųjų plaučių“ pneumonija vadinama liga, pasiteiravome virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko. Kinijoje kilus neaiškių virusų, sukeliančių plaučių uždegimus, protrūkiui ir ligonines užgulus daugybei vaikų, nuogąstauta, kad galbūt atsirado kažkoks naujas virusas.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Per gausus cukraus ir druskos vartojimas – dažnai sveikatos specialistų pažymima lietuvių problema. Kiek druskos ir cukraus reikėtų suvartoti ir kokiuose produktuose yra didžiausi jų kiekiai?  VUL Santaros klinikų gydytojos dietologės Žanos Antonovos teigimu, šiandien Lietuvos gyventojai druskos kiekį viršija dvigubai, nei rekomenduojama. „Paros druskos kiekis yra iki 5 gramų per dieną.

Šventiniai stalai jau netrukus bus nukrauti ne visada lengvai virškinamais ar sveikais patiekalais. Prisėdęs prie tokio stalo retas kuris pagalvoja apie saiką ir pasijunta blogai.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Intervencinės radiologijos skyriuje pristatytas naujos kartos dvitaktis angiografas. Perkirpęs simbolinę juostą ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas pažymėjo – naujasis aparatas medikams leidžia žymiai greičiau priimti sprendimus dėl gydymo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sveikina medikų bendruomenę su didžiosiomis metų šventėmis: Kūčiomis, šv. Kalėdomis, Naujausiais metais ir linki, kad sveikatos darbuotojus ir jų šeimas aplankytų santarvė ir ramybės dvasia.    „Sveikatos sistemoje nebūna lengvų metų. Žmonės visada serga, žmonės visada ieško pagalbos, žmonės klausia sunkių klausimų ir tikisi lengvų atsakymų. Pastarieji metai sveikatos apsaugos sistemoje buvo ypatingi.