Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.
„Oda yra didžiausias mūsų organas. Kraujo tėkmė priklauso proporcingai tam, kaip toli nuo širdies yra kūno dalis, todėl rankų ir kojų pirštai yra labiausiai pažeidžiami. Esant šaltam orui, organizmas padidina kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, sutraukia kraujagysles ir sumažina kraujo tekėjimą į galūnes“, – aiškina gydytoja E. Marciuškienė.
Kokioje temperatūroje gresia nušalimas?
Pasak E. Marciuškienės, nušalimas įvyksta, kai sušąla oda ir po ja esantys audiniai. Net ir viršutiniais žiemos drabužiais pridengta oda (pirštinėmis, skrybėle ir pan.) gali būti pažeidžiama. „Kai kalbame apie žemą temperatūrą, svarbu ne skaičius termometre, o jutiminė temperatūra, kuri priklauso nuo oro drėgmės ir vėjo greičio. Nacionalinės meteorologijos tarnybos (NWS) pateikta vėjo šalčio diagrama rodo, kad nušalimas gali įvykti vos per 30 minučių“, – įspėja specialistė ir priduria, kad atsiradus nušalimui, nevalia jo ignoruoti.
„Be tinkamos medicininės priežiūros, nušalimas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip jautrumas šalčiui, ilgalaikis tirpimas, sąnarių sustingimas, gangrena ir hipotermija. Jei pastebite nušalimą – nelaukite ir kreipkitės į gydytojus“, – pranešime spaudai pataria E. Marciuškienė.
Nušalimo simptomai
Medikė pasakoja, kad atpažinti nušalimą visai nesunku. Štai keletas simptomų:
- balta arba melsvai pilka oda,
- jutimo praradimas arba negalėjimas jausti šalčio,
- sąnarių ir raumenų veiklos sutrikimai,
- pūslės, atsirandančios praėjus 24–48 valandoms po pašildymo,
- pajuodę ir sukietėję audiniai.
Svarbiausia – tinkama apsauga
„Kai esate lauke šaltu oru, būtinai apsirenkite šiltai ir rūpestingai apsaugokite galūnes“, – aprangos svarbą pabrėžia E. Marciuškienė.
Norėdami apsaugoti odą nuo šalto oro ir nušalimo, naudokite drėkinamąjį kremą aliejaus pagrindu, nusiprauskite po šiltu vandeniu, namuose palaikykite pastovų drėgmės kiekį, kad išlaikytumėte hidratuotą viršutinį odos sluoksnį.
„Ypatingą dėmesį sau turėtų skirti vyresnio amžiaus žmonės, kadangi jiems hipotermiją gali sukelti net ir nestiprus, tačiau ilgalaikis šaltis. Išėjus į lauką, stebėkite požymius, o tai, kad kūnas blogai toleruoja šaltį, išduoda stingstantis kaklas, rankos ir kojos“, – įspėja „Antėja“ gydytoja E. Marciuškienė.
