Žilvinas Grigaitis jau apkeliavo keletą šalių. Jo prabangios kelionės tikslas – keturi žemynai.
Verslininkas jau buvo Indijoje ir Singapūre.
Savo įspūdžius jis iš pirmų lūpų pasakoja naujienų portalui tv3.lt.
Žilvino Grigaičio laikas Tailande:
Tailando karalystė nuo seno buvo turto, grožio ir išpuoselėto žmogaus grožio šalis.
Su nežmoniškomis, skirtingo gyvenimo spalvomis, nepasiekiamais karališkos šeimos ir kitais specialiais turtais bei tailandiečių paslaugumu ir paprastumu.
Bankokas pasitiko kaip visada užsiėmęs, judantis, bėgantis ir karštas, bet tai nėra naujiena. Taip pat kaip ir susirūpinimas dėl gyvenimo kokybės ir nuolatiniai klausimai, kaip daugiau uždirbti iš atvykstančių turistų.
Miestas toli gražu nėra pigus. Jei kalbame apie kokybę ir estetiką – šiuos dalykus galima lyginti su Singapūru, nors čia žymiai daugiau betvarkės ir chaoso bei, žinoma, žmonių.
Visi vietiniai sutinka, kad Bangokas labai išsiplėtė ir jis pats plyšta per siūles.
O kiek dar per pandemiją atvykusių ir pasilikusių – tiksliai niekas nežino. Bet aišku viena – miestas pilnas gyvybės ir betvarkės keliuose ir, aišku, gatvės maisto.
Gatvės maistas – tai kultūros dalis ir be jo – kaip, be rankų. O kur dar vakariniai gatvės žuvies restoranai po atviru dangumi...
Nors gal restoranais jų pavadinti negalima, bet maisto kokybe ir skanumu galėtų perlenkti ne vieną Vilniaus ar Lietuvos restoraną.
Kokia Tailando virtuvė – sunku pasakyti, nes čia susimaišiusios daug spalvų turinčios Malaizijos, Indonezijos virtuves. Tos šalys yra skurdesnės ir pagrindinis aptarnaujantis personalas, sakykim, viešbučiuose, yra iš tų šalių.
Nors pačiame Tailande yra daugiau nei 60 mln. gyventojų.
Esamas karalius jau soste apie 10 metų, oficialiai turi apie 10 vaiku, o kiek neoficialių – niekas nežino. Bet yra žinoma, kad keletas jų gyvena Europoje.
Šalis labai priklausoma nuo turizmo ir su nerimu žiuri į sumažėjusius srautus iš Kinijos. Kas keista, nesigirdi rusų, nors anksčiau buvo galima matyti ir girdėti. Prabangiuose viešbučiuose jų tikrai nėra. Tai daro poilsį žymiai ramesniu ir elegantišku.
Išragavau praktiškai šimtus patiekalų ir kartais net nežinojau, ką valgau, bet pavyko „neužsirauti“. Tad neteko gailėtis. Mano skrandžiui buvo viskas gerai.
Mane nustebinti yra pakankamai sunku, bet pirmą kartą valgiau Benedikto kiaušinį su krabų mėsa. Arba vietoje bandelės buvo sumalta krabų mėsa ir specialus mango padažas.
Tai nesuprantamai skanu ir gali būti ir kaip pusryčiai, pietūs ar vakaro desertas. Likau išsižiojęs, bet kaip jį pagaminti – man taip ir nepasakė.
Pati esmė – krabų mėsa, sumaišyta su kažkuo ir pakepta, bet ne iškepta. Na, valio, pasaulyje dar daug ką turbūt norėsis išbandyti.
Man buvo svarbu šios kelionės metu pamatyti ir pabūti tuose viešbučiuose, kurie ne tik skamba kaip pasaulio prabangiausi, bet ir kurie turi tam tikros istorijos.
Keletas, kas man užstrigo, tai „The Athenee Luxury collection“ ir, žinoma, „W Bangkok“. Paskutinis yra viso Bangkoko aukštuomenės jaunimo susitikimo vieta.
„W Hotels“ visame pasaulyje turi savo bruožą, tai vadinami „Jet set“ viešbučiai, kur galima sutikti „trendy people“, kur groja DJ nuo ryto, o per pusryčius kokteilių meniu didesnis nei sulčių pasirinkimas.
Daug spalvų, interjero detalių, muzikos ir, aišku, stilingų bei turtingų jaunų žmonių. Čia švenčiamas gyvenimas.
Gyvenimo linijos palaikymas be tradicinio Tailando masažo arba viso ritualo kojų bei kūno masažo būtų ne Tailandas.
Pabūti jau keletą metų Nr.1 Tailande išrinktame „Panpuri“ Spa centre – tikra kelionė per kūno ir sielos atstatymą ir sutvirtinimą.
Nuo pirmos minutės patekus ten jauti dėmesį savo kūnui ir sielai. Nepakartojama kelionė, kuri gali trukti visą dieną ir tik per dangoraižio langus supranti, kad apačioje vyksta greitas milijoninio gyvenimo tempas.
Čia tiesiog laikas sustoja ir esi priverstas pažiūrėti į save iš šalies.
Kad ir kaip būtų gerai, bet laikas greitai bėga ir laikas galvoti apie sekančio sustojimo iššūkius. Sekanti stotelė: Taipėjus, Taivanas.