Kylant lėktuvui, septynių valandų skrydyje iš Kopenhagos į Naująjį Delį su „Air India“ svarsčiau, ar tai geras sprendimas, nes kai paminėdavau, kad skrisiu su „Air India“, sulaukdavau komentaro: „Kodėl?“. Juk galėjau rinktis ir kitas, sakykim, prabangesnes oro linijas kaip „Swiss“ ar „Lufthansa“.
Visų nuostabai, nenusivyliau, aišku, dar yra kur tobulėti, bet su prancūzišku šampanu ir keletu gerų filmų nusileidau Naujajame Delyje be jokių problemų.
Lėktuve bandžiau prisiminti, kiek laiko praėjo nuo paskutinės kelionės į Indiją ir kiek kartų aš ten buvau. Skaičiavau ir galvojau, kad tai – ketvirta kelionė ir paskutinį kartą buvau prieš 7 metus, kur Naujajame Dalyje švenčiau tipiškas indiškas šešių dienų vestuves, kurios kainavo 2,5 mln. dolerių.
Tai buvo įspūdingas reginys, kaip ir gyvenimas mėnesį Goa – mažiausioje Indijos valstijoje. Šį kartą viskas kitaip ir Indija visai kitokia. Nežinau, ar į gerą, ar į blogą, bet ji kitokia. Daugiau civilizacijos, daugiau tvarkos, mažiau šiukšlių, bet tiek pat betvarkės.
Naujasis Delis pasirodė apsitvarkęs ir, jei ne naujas šiukšlių mokestis, turbūt viskas skęstų šiukšlėse. Stebėtinai daugiau švaros ir tvarkos, kaip ir prakutusio jaunimo, kurie uždirba daug pagal Indijos standartus, rengiasi nepadirbtais rūbų ženklais, bent taip atrodo, ir nori atrodyti labai civilizuotai.
Jų elgesys kartais nėra civilizuotas, o viešbučių darbuotojai juos laiko monstrais, ypač jų antrąsias puses, nes per 10 metų ta Z karta iš Naujojo Delio ir Mumbajaus uždirbo ir įgavo daug galių, pinigai jiems ne problema.
Jei prieš 10 metų 4 ar 5 žvaigždučių viešbučiuose indai sudarė 5 proc., tai dabar liukso kategorijos viešbučiuose jų yra apie 60 proc. ir man, gyvenant Naujajame Delyje ir Agroje, buvo galima pamatyti tą jų elgesį. Jis tikrai nėra adekvatus.
Ekonominė situacija Indijoje irgi stebėtinai gera, bet dėl karo Ukrainoje, galima sakyti, Indija tyliai lobsta, nes yra viena iš pagrindinių pigios rusiškos naftos pirkejų.
Apie karą Ukrainoje čia nelabai kas žino: rusų turistai, kaip ir Dubajuje, yra tikrai laukiami, nors jų nėra daug, bet galima pamatyti lankytinose vietose.
Mane nustebino, kad Naujasis Delis nėra toks pigus, kaip anksčiau ir tai, matyt, ekonominio augimo rezultatas.
Pirmas jausmas po oro uosto formalumų, kurie truko vos keturias minutes, kad viskas kažkaip neblogai ir tas jausmas niekur nedingo išskrendant iš Indijos. Nauji pojūčiai ir visiškai kitoks pasaulis: kelionė į Agrą ir vienas iš pasaulio septynių pasaulio stebuklų Tadžmahalas.
Pati kelionė buvo labai paprasta ir greita. Man siūlė imti automobilį su vairuotoju, bet aš išbandžiau express traukinį, kuris atitinka Europos standartus ir tiek savo švara, tiek aptarnavimu visai niekuo nesiskiria nuo greitųjų traukinių Europoje.
Keliauti juo nėra brangu – apie 25 eurai į abi puses iš Naujojo Delio į Agrą. Kelionė saugi ir trunka apie pusantros valandos. Agra pasitiko jau tradiciškai indiškai: su kvapais, netvarka ir dideliu triukšmu. Jei ne didysis fortas, keletas šventyklų, Šv. Jono koledžas su bažnyčių ansambliu, kuris įkurtas apie 1500 metus ir „ITC Mungal“ liukso kategorijos viešbučio kompleksas, tai reiktų skubėti tiktai į Tadžmahalą.
