Agra yra nutolusi nuo Naujojo Delio daugiau nei 200 kilometrų ir jei ne vienas iš septynių pasaulio stebuklų Tadžmahalas, turbūt būtų pamirštas visų. Bet meilės istorija ir iki šių dienų išlikęs mauzoliejus su aplinkiniais pastatais bei sodais laikomas meilės ir ištikimybės šventove.
Jausmas tikrai nuostabus matant balto marmuro rūmus, kuriais pagal saulės judėjimą keičiasi spalva nuo pilko, balto iki melsvo. Jis traukia minias žmonių. Kartais per dieną apsilanko iki 35 tūkstančių žmonių.
Užsieniečiams, kaip man, kaina yra tris kartus didesnė nei vietiniams, bet už 30 eurų – garantuotas įėjimas ir vidaus mauzoliejaus apžiūrėjimas.
Viduje galima vaikščioti tik su antbačiais dėl balto marmuro plokščių.
Labai daug didybės paties pastato išdėstyme, bet nėra jokio aukso ar blizgesio, tiesiog viskas balta ir todėl apima keistos mintys apie tikrus jausmus ir posakis „iki mirtis mus išskirs“ įgauna kitokią prasmę.
Tadžmahale galima būti tris valandas ir jų tikrai pakanka. Geriausias laikas yra anksti ryte. Kadangi darbo laiko nėra, atidaroma nuo aušros ir uždaroma saulei nusileidus.
Jis buvo statytas 22 metus, o prie jo dirbo apie 22 tūkst. samdinių. Tai visą kompleksą daro mistiškai patrauklų.
Tadžmahalas yra vienas iš labiausiai saugomų objektų, todėl saugumo patikra gali užtrukti dvigubai ilgiau nei Vilniaus oro uoste.
Agroje yra dar keletas vertų dėmesio objektų, tokių kaip Agros fortas ir panašiai, tad keletą dienų dar galima rasti ką veikti, tačiau ilgiau pasilikti nevertėtų.
Man teko galimybė apsilankyti Nr.1 Indijos Spa komplekse, kuris yra „ITG Mughal“ viešbučio dalis, ir suprasti, kodėl jis toks geras. Ir tikrai, po keturių valandų komplekse ir procedūrų, pasijaučiau kaip iš naujo gimęs.
Bet tai – indiškos kilmės procedūros ir, lyginant su Tailando procedūromis, jų technika yra visiškai skirtinga ir eiliškumas yra visai kitoks. Labai gera patirtis ir gerai žinoti, kaip naudojami aliejai ir kaip jie veikia kūną bei sielą.
Didelė naujiena išbandyti indiškus vynus. Man tiesiog buvo didelė nuostaba, kad jų kokybė tikrai gera ir vynuogių maišymo technologija jiems padeda išgauti tikrai gerus skonius.
Bet vynas nėra pigus, kaip atrodytų, ir pasirodo tai – augantis verslas. Nors Indija yra pirmaujanti stipraus alkoholio vartojime, kaip ir pirmaujanti pasaulyje pagal išvažiuojančių iš šalies žmonių kiekį.
Bene pagrindinė šalis, kuri priima Indijos piliečius yra JAV, antroje vietoje ilgą laiką buvo Australija, bet dabar yra Kanada. Tai rodo, kad ir koks būtų gerėjantis gyvenimas Indijoje, noras palikti šalį yra labai didelis.
Matant, kad Dubajus yra statomas Indijos piliečių rankomis tai tik patvirtina. Kaip ir faktą, kad Indijoje gaminamas viskis savo pardavimais susilygino su škotišku ar airišku, o tai – ženklas, kad tik laiko klausimas, kada Indijos galybė pradės atakuoti pasaulio rinkas.
Indijoje tradicijos yra labai gilios ir kastų reikšmė išlieka. Nors jau apie 10 metų jų reikšmė mažėja ir jaunimas jau nepaklūsta tradicijoms ir gyvena kaip jie nori: be sutartų vedybų ir keistų susitarimų.
Teko skaityti apie vienos lyties santuokas ir panašiai. Ir šis klausimas jau keliamas į parlamentines diskusijas, nes Indija turbūt nenori likti už paraščių.
Lieka paskutinė diena pailsėti prie baseino ir pasilepinti Indijos saule, nes ši kelionės dalis buvo pati keisčiausia mano plane. Nuo karališkos prabangos iki gatvės skurdo ir lenktynių su tuktukų vairuotojais.
Bet tai Indijos nepadarė mažiau patrauklesnės ar panašiai.
Kitas sustojimas – prabanga blizgantis Singapūras.
