Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ kunigas Ričardas Doveika pasakojo, kad Kūčių dieną šviesa nugali tamsą net ir gamtoje.
„Nuo gruodžo 13 dienos pati gamta ateina į labai įdomią tarnystę žmogui. Iki kalėdinės nakties saulė kyla ir leidžiasi tą pačią minutę. Reiškiasi, kad šviesa susilygina su tamsa. Nuo šios nakties šviesa pradės didėti. Tai – dar vienas pergalės prieš tamsą ženklas“, – kalbėjo kunigas.
Kaip atskleidė R. Doveika, adventas yra moters mėnuo.
„Bet ne bet kokios – o neščios, besilaukiančios moters. Būtent krikščioniška bendruomenė ir bažnyčia elgiasi taip, tarsi prisiliestų prie besilaukiančios moters ritmo.“
Ričardas Doveika asmeniškai pats visada iki Kūčių dienos lanko bendruomenes, žmones, įmones.
„Būdamas kunigu, kartu su žmonėmis keliauju į Kalėdų naktį. Tai – ypatingos ruošos diena. Dėmesys namams. Visada sakau žmonėms, kad išgeriant kavos, reiktų pasidžiaugti savo namais, suprasti, kad daiktai, kurie yra juose – yra nuostabūs, žmonės, kurie ten gyvena – taip pat. Buitis, kuriai visus metus atsiduodi, atsidėkoja tau, nes gali pasakyti, kad tai yra tavo namai. Ši diena yra sotumo diena. Nuo pat ryto yra dėmesys maistui, nes įgauna prasmę“, – sakė kunigas.
Anot jo, šią dieną visas dėmesys yra sutelktas į žmogiškumą, švarą. Pasirodo, parnešti į namus eglutę yra vyrų pareiga. O moterys tądien būna šeimininkėmis ir ruošia maistą šeimai.
Ričardo Doveikos Kūčių tradicijos
„Kūčių dieną visada po pietų susiburiame brolio šeimoje. Esame pasižadėję, kad Kūčių vakarienė, ne Kalėdų pietūs – ji turi būti kukli. Visuomet stengiamės išlaikyti sąsają su savo šeimomis ir ant stalo turėti tik tai, ką prisimename iš vaikystės“, – savo Kūčių tradicijomis dalijosi pašnekovas.
Šias tradicijas Ričardo brolis perduoda ir savo vaikams. Kaip ir įprasta, Kūčių vakarienę kunigas su artimaisiais pradeda nuo maldos ir Šventojo Rašto skaitymo.
„Turime labai gražią tradiciją – paimame kalėdaitį, ir pradėdami nuo vyriausio, kiekvienas pasakome kalbą. Visi paeiliui pasakome, už ką šiais metais norime vienas kito atsiprašyti, už ką atsidėkoti. Vos tik brolio vaikai pradėjo kalbėti, bent jau vieną sakinį visada turėdavo pasakyti. Geras žodis, malda ir stiklinė vandens yra labai gera Kūčių vakarienė“, – dalijosi R. Doveika.
Kunigo šeimoje dovanos taip pat turi gilią prasmę. Laidoje jis atskleidė, kokiais daiktais ar pramogomis mėgsta nustebinti sau brangiausius žmones, tačiau pabrėžė, kad gyvenimas kitiems, o ne sau, yra didžiausia Kalėdų dovana. Kunigas akcentavo kasdienę dėmesio, pagarbos, pagalbos bei rūpesčio artimiesiems svarbą.
„Kai turėjau problemų su kojomis, iš brolio ir jo žmonos gavau pačią didžiausią dovaną – jie pažadėjo visą žiemą nukasti sniegą mano kieme. Manęs laukė operacija ir aš tiesiog fiziškai negalėjau to padaryti“, – pasakojo kunigas.
Laidoje R. Doveika prisiminė ir vaikystę. Anot jo, tuo metu nebuvo įprasta gauti „užsakomųjų“ dovanų. Šventinį džiaugsmą vaikams suteikdavo paprasti, bet mieli siurprizai – saldainis ar mandarinas po eglute. Tačiau tuo metu net ir pats Kūčių minėjimas buvo kitoks – jo tikinti šeima patirdavo aplinkinių žeminimą dėl savo tikėjimo.
„Deja, bet pati didžiausia dovana man niekad ir nebuvo suteikta. Aš ir brolis svajojome, kad Kūčių vakarą tėčiui nereikėtų dirbti antrosios pamainos. Darbdaviai žinojo, kad jis yra tikintis ir mes švenčiame, todėl visuomet specialiai jam padarydavo naktinę pamainą. Kūčių vakarienę tekdavo valgyti dvyliktą ar net pirmą nakties, kai tėtis grįždavo iš darbo“, – vaikystės prisiminimais dalijosi dvasininkas.
O štai dabar kunigui R. Doveikai Kūčių diena būna itin įtempta. Nuo pat ryto jis skuba į mišias, bendrauja su žmonėmis ir rūpinasi, kad viskas būtų paruošta Kalėdų iškilmėms. Pašnekovas atskleidė, kokių tradicijų laikosi ir kodėl iš vakarinių mišių grįžta tik vidurnaktį.
„Tarpusavio sugyvenimas, pagalba ir dėmesys sukuria tokią unikalią šiandieną, kuri leidžia man suprasti, kad aš gyvenu, esu reikalingas, esu dovana“, – apie tikrąją švenčių prasmę pasakojo R. Doveika.
