tradicijos

Lapkričio 2-oji – Vėlinių diena – Lietuvoje yra skirta mirusiųjų pagerbimui. Šią dieną žmonės keliauja į kapines, uždega žvakutes ant artimųjų kapų, prisimena mirusiuosius ir mintimis būna su tais, kurių nebėra šalia. Etnologės Eglės Valentės teigimu, Vėlinės yra šventė, per kurią žmonės nuoširdžiai išreiškia pagarbą ir meilę mirusiesiems bei dėkoja už visa tai, ką jie paliko, pagerbdami juos ir jų pasaulį.

Šiąnakt, birželio 24-ąją pasitiksime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Tai viena iš svarbiausių ir giliausių mūsų tradicinių švenčių. Etnologė Eglė Valentė pasakoja, kad ši šventė simbolizuoja augmens ir žydėjimo kulminaciją. Šiuo laikotarpiu gamta yra kupina gyvybingumo, o mes švenčiame dvasios pilnatvę ir visagalės gamtos magiją.  E. Valentė sako, kad Joninės yra jaunas šios šventės pavadinimas, kurį priėmė bažnyčia.

Gegužės 19 dieną – Sekminės. Tai šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po šv. Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip šv. Kalėdos ar šv. Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu.

Šiandien, gegužės 15 dieną, minimas šv. Izidorius, Sėjos pabaiga. Šią dieną nuo senovės lietuviai pabaigdavo sėjos darbus, o lauko pakraščiuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę. Tikėta, kad taip laukai bus apsaugoti nuo visų nemalonių. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena paskelbta Izidoriaus varduvėmis – šv. Izidorius laikomas artojų globėju. Tikėta, kad jis padeda dirbti laukų darbus.

Velykos yra viena iš labiausiai lauktų ir svarbiausių švenčių krikščionių kalendoriuje, švenčiama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši šventė asocijuojasi su pavasario atgimimu, viltimi ir atgijimu.  Etnologė Eglė Valentė pasakoja, kodėl kiaušinis yra laikomas šv. Velykų simboliu, kokios buvo senosios lietuvių šios dienos tradicijos bei ką padaryti per minėtąją šventę, kad laikas būtų palankus svajonių išsipildymui.  „Šv. Velykos yra ypatingos tuo, kad jos yra šv.

Šiandien, kovo 25-ą dieną Lietuvoje minimos Gandro ir apsireiškimo mergelei Marijai šventės.  Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto.

Operos solistė ir Vilniaus mero Valdo Benkunsko žmona Vismantė – moteris, kuri spinduliuoja elegancija ir moteriškumu. Scenoje ji žavi savo aksominiu balsu, o namuose geba nustebinti ir kulinariniais sugebėjimais.

Lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Profesorius, etnologas Libertas pasakoja, kad iki dabar Šv. Agotos duona „saugo nuo visko, kas nutvilko kaip ugnis“.  L. Klimka sako, kad Šventoji Agota buvo ugnimi kankinta. Ji – krikščionybės kankinė pirmaisiais eros amžiais.

Šalies katalikai mini vieną svarbiausių katalikiškų švenčių – Grabnyčias. Bažnyčiose šiandien šventinamos vaškinės žvakės. Pašventinta žvakutė buvo vadinama grabnyčia arba grauduline. Šių žvakių būdavo visuose namuose ir jos plačiai naudotos apeigoms ir buityje. Rūtomis ir baltu kaspinu papuoštą grabnyčių žvakę vaikai nešdavosi ir tebesineša eidami pirmosios Komunijos. O svarbiausia – Grabnyčių žvakė pasitarnaudavo mirus artimajam. Ir senovėje dažniausiai žmonės tokias žvakes liedavo patys.

„Jau kelias dienas niekaip iš galvos neiškrenta išklausytas interviu su Inga Valinskiene vienoje laidoje. Negaliu susilaikyti nepasisakiusi viešai, mano manymu, tai turi išgirsti visi ir įsisąmoninti iki kaulų smegenų“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vaida. O pakalbėti noriu apie tradicijas ir jų svarbą. Kalbu ne apie tas tradicijas, nuleistas iš kažkur aukščiau, o tas, kurias susikuriame patys su brangiausiais žmonėmis.

Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop. Sakoma, kad būtent šią dieną iš žiemos miego prabunda barsukas ir išlenda iš savo olos, o nuo jo elgesio ir priklauso, ar greit ateis taip laukiamas pavasaris.

Šimtmečių tradicijos tebėra gyvos Ispanijoje. Per miesto gatvėse liepsnojančius laužus šuoliuoja žirgai. Šokdami per ugnį, anot vietinių, gyvūnai iki kitų metų išsivalo ir sielą, ir kūną. Kad žirgai nesusižeistų, ceremonijai yra specialiai paruošiami. Akmenimis grįstoje miestelio gatvėje Vidurio Ispanijoje spragsi laužai iš pušų šakų, o per juos raiti ant žirgų pasileidžia vietiniai gyventojai. Tokia ceremonija šiose Ispanijos apylinkėse vyksta bent 300 metų.

Kaunietė Agnė Januškevičiūtė-Trikšienė šypsodamasi pristato save kaip laisvą menininkę ir žmogų, kuris svajoja atkurti lietuvišką kaimą. Tiesa, kaimelis kurtas Agnės rankomis yra miniatiūrinis, gamintas jos pačiomis rankomis, o detalės moters rankose vis atsiranda netikėtai, stebuklingu būdu. Kaip pati kūrėja sako, tai yra jos misija šioje žemėje, o visata jai kasdien padeda ir toliau siekti šios svajonės.

Rytoj pasitiksime sausio 6-ąją dieną, o būtent ji žymi, kad kalėdinis laikotarpis oficialiai pasiekė savo pabaigą. Per Trijų karalių dieną raginama nepamiršti atsisveikinti su kalėdiniais papuošimais ir, žinoma, iš namų išnešti eglę.  Etnologas Libertas Klimka teigia, kad tai labai svarbus laikotarpis, kai laukiama sugrįžtant saulės. „Yra sakoma, kad per Tris karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Vadinasi, galima sakyti, kad ji yra ilgesnė, negu buvo prieš Kūčias.

Aktorius Arnoldas Schwarzeneggeris (76 m.) turi tradiciją, kurios laikosi kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu. Pasirodo, žinomas vyras kiekvienais metais prieš šventes važiuoja į vietos centrą, kuriame dalina kalėdines dovanas.  76-erių aktorius  buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo socialiniuose tinkluose. Filmuke matyti, kaip aktorius bendrauja su šeimomis ir vaikais bei dalija kalėdinės dovanas Hollenbeck jaunimo centre.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus (97) šiais metais pirmą kartą šventes pasitinka be anapilin iškeliavusios  pirmosios šalies ponios ir savo mylimos žmonos Almos Adamkienės. Artima Adamkų šeimos draugė Birutė Vizgirdienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip Valdas ir Alma minėdavo šv. Kūčių bei šv. Kalėdų šventes ir atskleidė, kokios buvo jų šeimos vertybės.  Šv.

Kūčių rytą įprasmina tikėjimo, vilties ir netikėtų įžvalgų kupinas pokalbis su kunigu Ričardu Doveika. Dvasininkas pabrėžė svarbiausius šios šventės akcentus. Laidoje „Pasaulis pagal moteris“ kunigas Ričardas Doveika pasakojo, kad Kūčių dieną šviesa nugali tamsą net ir gamtoje. „Nuo gruodžo 13 dienos pati gamta ateina į labai įdomią tarnystę žmogui. Iki kalėdinės nakties saulė kyla ir leidžiasi tą pačią minutę. Reiškiasi, kad šviesa susilygina su tamsa.

Šv. Kūčių vakaras yra ypatingiausias laikas metuose, kada prie bendro šventinio stalo susirenka visi artimiausi žmonės bei visą savo dėmesį skiria vieni kitiems, prisimena tuos, kurie jau negali būti šalia. Kunigas Ričardas Doveika sako, kad šv. Kūčių vakarą labai svarbu ne tik skirti rūpestį bei dėmesį kitiems, tačiau reikia nepamiršti ir šio ypatingo meto tradicijų. Šv. Kūčios ir šv. Kalėdos mums primena šeimos gyvybės, šeimos narių ratą.

Jau netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir laužysime šventą duoną – kalėdaitį, arba dažno vadinamą paplotėlį. Tik štai retas žino, kokios yra dalijimosi kalėdaičiu tradicijos. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje šeimos turėjo unikalų paprotį – ne tik pasidalyt kalėdaičiu tarpusavyje, bet ir smulkiais gabaliukais puošti šventinius patiekalus. Taip jie esą būdavo pašventinti. O daugelyje šalies vietų žmonės lauždami kalėdaitį net ir pasiburti nevengdavo.

Visai neseniai į populiarios televizijos laidos „TV pagalba“ gelbėtojų gretas prisijungė nauja narė – Toma Arcišauskaitė-Lukošienė. Įveikusi galybę konkurentų, empatiška moteris, kuriai nėra svetimo skausmo, lapkričio 7 dieną debiutavo laidoje. Toma su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino, kokia ji yra išjungus televizijos kameras, kokios yra jos šeimos Kalėdų tradicijos bei šiltais prisiminimais, kaip vaikystėje su močiute sutikdavo šventes.

Žinomo dainininko, operos solisto Merūno Vitulskio darbotvarkė visuomet pilna ir retai joje rasite tuštesnį tarpą. Tačiau Kalėdos be jokios išimties yra laikas, kai visa šeima būna drauge ir prisimena tikrąją šių švenčių prasmę. Kalbėdamas apie gražiausias metų šventes, Merūnas pabrėžia – tai metas, kai daug dėmesio skiriama tradicijoms, kurias ne tik puoselėja kartu su žmona Erika, bet ir perduoda vaikams. „Jeigu savo vaikams to neperduosi, niekas už tave to nepadarys“, – sako dainininkas.

TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjos, floristikos dizainerės Kristinos Rimienės šeimoje Kalėdos yra triguba šventė – tiek dukra, tiek sūnus yra gimę šiuo šventiniu laikotarpiu: dukra Marija gimusi gruodžio 21 dieną, prieš pat Kalėdas, o sūnus Raigardas po Kalėdų, prieš Naujuosius metus – gruodžio 28 dieną.

Rytoj, lapkričio 22 dieną, Lietuvoje bus minima neeilinė, šventosios Cecilijos diena. Ji taip pat vadinama muzikantų diena, tad pasižymi tam tikrais papročiais, kuriuos ne vienas jau pamiršęs. Europoje šventoji Cecilija buvo laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja. Išskirtinė diena šv. Cecilijos garbei Lietuvoje, sprendžiant iš nebuvimo su šia bažnytinio kalendoriaus diena susijusių prietarų, tikėjimų, nebuvo liaudyje populiari.

Lapkričio 11-ąją, minint paskutinę rudens – šv. Martyno – šventę, galime numatyti, kokių orų tikėtis. Tad etnologas Libertas Klimka pasakoja, kodėl ši diena svarbi, kokios jos tradicijos ir kaip galime nuspręsti, kokie orai laukia. L. Klimka sako, kad norint sužinoti, kokie bus šaltojo laikotarpio orai, turėjome palaukti iki šv. Martyno dienos – paskutinės rudens šventės.

Lapkričio 11 dieną minima šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas.   Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.

Lapkričio 2-ą dieną minimos Vėlinės – ypatinga diena, kurią daugelis žmonių visame pasaulyje įprasmina atmindami savo mirusius artimuosius. Tai metas, kai žmonės gali prisiminti tuos, kurių jau nebėra. Apie tai, kuo ši diena ypatinga, tv3.lt naujienų portalui pasakoja etnologė Eglė Valentė.

Protėviai nuo seno tikėjo, kad ryšio su vėlėmis palaikymas yra be galo svarbus, jos – paguodos ir pagalbos šaltinis. Lapkričio 1-oji yra Visų šventųjų diena, tai bažnytinė šventė, kurios šaknys siekia Viduramžius. Apie tai, kaip ši diena atsirado bei kokios jos tradicijos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė. Visų šventųjų diena atsirado Viduramžiuose – iš pradžių ši šventė neturėjo konkrečios datos.

Penktadienį Nerijaus ir Agnės Juškų dukrelei Evai sukako 6-eri. Garsus baleto primarijus nuoširdžiai stebėjosi mergaitės gerosiomis charakterio savybėmis – kiek daug jos širdyje telpa meilės ir rūpesčio, užuojautos. Visgi pripažino, jog kartais išlenda ir maži „ožiukai“, dėl kurių Eva mėgsta apkaltinti vieną aplinkybę – zodiako ženklą! Be to, šiemet gimtadienio proga dukra paprašė tikrai nekuklios dovanos... Nerijus Juška su šeštuoju gimtadieniu savo dukrą Evą pasveikino jau anksti ryte.

Kol įvairiuose šalies kampeliuose lankytojus artėjant Helovinui vilioja šiurpinantys siaubo parkai, Ukmergės rajone verslininkai kviečia prisiminti Vėlinių tradicijas. Sako, kad eksperimento ėmėsi prisiklausę piktų tautiečių komentarų apie ramų mirusiųjų pagerbimą užgožiantį Heloviną. Atvykus į Taujėnų dvarą yra du keliai – sukti paskui vaiduoklius ir šmėklas arba rinktis ramybę, šilumą – Vėlinių kiemelį. O ten iškart pasitinka ugnies šviesa ir kepamo ėriuko kvapas.

Rugpjūčio 15 dieną lietuviai mini Žolinę, vėliau sutapatintą su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente. Ši vasaros ir rudens sandūrą žyminti šventė gyvuoja nuo neatmenamų laikų ir yra turtinga papročiais, kurie gyvuoja iki šiandien.  Etnologė Eglė Valentė sako, kad Žolinė šiemet itin vešli ir brandi, nes gamta apdovanojo ir saule, ir lietumi. Tai viena didžiausių, svarbiausių dienų, užbaigianti vieną ciklą ir žyminti žengimo į kitą ciklą pradžią.

Birželio 13 d. Lietuvoje Antaninės. Ypatingai Antanus ir Antaninas sveikina Pasvalio krašto, pasienio miestelio – Saločių bendruomenė. Pakinkytu vieninteliu miestelyje likusiu arkliu sveikintojų būrys su muzika ir dainomis aplanko ir pasveikina visus Antanus ir Antaninas. Tiesa, bendruomenė apgailestauja, kad kasmet vis mažėja lankomų kiemų, o ir mažų Antaniukų neskuba rastis. „Oi laukiam, laukiam, mes Antano laukiam“, – dainuodami sveikintojai vežimu darda pas Antaną.

Vilniaus rotušėje pirmadienį vyks 2022 metais patvirtintų Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į sąvadą iškilmės. Šventėje bus pristatomos šešios naujos sąvado vertybės ir viena nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veikla.

Gražiausios pavasario šventės Lietuvos miestai ir kaimai laukia išradingai pasipuošę. Pastaraisiais metais, lietuviai vis gausiau savo gyvenvietes dabina velykiniais atributais ir varžosi, kas originaliau pasipuoš. Reportaže – šventinai vaizdai iš įvairių šalies kraštų. O taip pat – ir kiaušinių ridenimo varžybos, kuriose dalyvavo robotai. Štai kokio dydžio pintinė su milžiniškais margučiais puikuojasi Šilutės rajone, prie įvažiavimo į Saugų kaimą.

Pasaulis margas, o margutis dar margesnis. Velykos tai viena svarbiausių krikščionių švenčių, kasmet minima visame pasaulyje, o tokie Velykų simboliai kaip kiaušinis, kiškutis ir šokoladas yra puikiai atpažįstami bene visur. Tačiau, skirtinguose pasaulio kampeliuose Velykų tradicijos skiriasi. Kelionių agentūra „Itaka“ kviečia pasidairyti po pasaulį ir pažiūrėti, kaip skirtingai gali būti švenčiama ši prisikėlimo ir pavasario atgimimo šventė.

Renginių organizatorė ir vedėja Laima Tamulytė-Stončė (43 m.), daugeliui žinoma kaip Mama Rock'n'Roll, šiemet Šv. Velykas pasitiks dirbdama. Tiesa, šventės jai svarbios, todėl sėsti prie Velykų stalo darbai nesutrukdys. Naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo apie šventės tradicijas šeimos namuose.  L. Tamulytė-Stončė apie gražiausią pavasario šventę pradeda galvoti dar gerokai prieš ją.

Pensininkė iš Kupiškio rajono lietuvybę puoselėja pindama įspūdingų formų ir dydžių šiaudinius sodus. Moteris namuose turi sukaupusi išskirtinę šiaudinių sodų kolekciją. Nuo tradicinių iki nematytų formų. Ir nė vieno vienodo. Su lietuvišku šiaudu susidraugavusi pensininkė sako taip randanti ramybę, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą. Pensininkė džiaugiasi, kad pindama sodus gali bent kažkiek paremti už visų laisvę kovojančią Ukrainą.

Šešių vaikų mama pažadėjo, kad šiemet bus labai organizuota, o pradžia ‒ puiki, nes iki Naujųjų metų ji jau nupirko ir supakavo aštuonias dovanas 2023 metų Kalėdoms. Daugumai žmonių vienas iš daugelio teigiamų dalykų, susijusių su Naujųjų metų pradžia, yra tai, kad maždaug 11 mėnesių nereikės rūpintis kalėdinėmis dovanomis. Tačiau kai kurie išradingi žmonės pasinaudoja galimybe anksti pradėti kalėdinius pirkinius, kol vyksta didžiuliai išpardavimai, rašo mirror.co.uk.

Romai garsėja įdomiomis, mums neįprastomis ir išskirtinėmis tradicijomis. TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ apsilankę romų teatro „Sare roma“ lyderiai Ištvanas Kvik ir Rožė Koldaras praskleidė šį paslaptingo romų gyvenimo šydą. Lyderiai pripažino, kad labiau už viską romai mėgsta šventes, o ypač – vestuves, į kurias susirenka visa bendruomenė!  „Vestuvės mums – pati didžiausia šventė, tad vos gimsta vaikas, tu iškart ruošiesi jam arba jai surasti geriausią vyrą ar moterį.

Štai ir atėjo gražiausios metų šventės. Jau visai netrukus išauš ir Kalėdų rytas, o vėliau šeimos ir draugai rinksis ir prie šventinio stalo. Tiesa, ne kiekvienas žino, kad pagal mūsų protėvių tradicijas ant Kalėdų stalo vieno dalyko šiukštu neturėtų būti. Apie tai TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ papasakojo žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė. Žinoma moteris patikino, kad iki gražiausių metų švenčių svarbiausia yra susitvarkyti ir išsinešti visas senas šiukšles.

Kūčios nenumaldomai artėja, o žmonės vis dar laksto parduotuvėse, stengdamiesi, kad šventinis stalas būtų kuo įmantresnis. Tačiau, pasak etnologės Ritos Balkutės, šią stebuklingą dieną svarbiausia ne dvylika patiekalų, o kūno ir sielos apvalymas bei susiliejimas su gamta. Pokalbis su etnologe – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaip iš tiesų derėtų ruoštis Kūčioms? Greičiausiai, reikėtų taip, kaip senovėje.

Pasak buvusio karališkojo liokajaus, karališkoji šeima, kaip ir mes visi, per Kalėdas mėgsta puošti savo namus šventinėmis dekoracijomis, tačiau kai ko jie beveik niekada nedaro rūmuose. Gyvenant rūmuose ar pilyje, dažnai manoma, kad Kalėdoms reikia įsigyti didžiausią medį, kokį tik galima rasti, ir begales šventinių lempučių bei vainikų.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau dvyliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kalbasi su mama, verslininke ir nuomonės formuotoja Inga Žuolyte bei dainininke, prodiusere ir TV laidų vedėja Rūta Lukoševičiūte-Daudiene apie vieną gražiausių metų švenčių – Kalėdas.

Prasidėjo keturias savaites truksiantis Kalėdų laukimo, ypatingo susikaupimo metas – Adventas. Dvasininkai ir etnologai ragina šį laiką praleisti ypatingai – nebūtinai atsisakius džiugesio ar labai griežtai pasninkaujant. Užtenka tiesiog sustoti skubėjus ir vakarais užsidegti vieną iš keturių Advento žvakučių. Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai ragina grožėtis žvakių šviesa itin atsakingai. Mat pernai dėl pamirštų Advento žvakelių šalyje kilo penki gaisrai.

Karališkosios šeimos Kalėdos yra apipintos daugybe tradicijų, karalius Karolis III kartu su savo artimaisiais šventinį laikotarpį turėtų praleisti Sandringamo dvare. Nors daugeliui pirmoji Kalėdų diena asocijuojasi su keitimusi dovanomis, tačiau karališkoji šeima dovanomis keičiasi per Kūčias. Kokia to priežastis? Tai susiję su velionės karalienės kilme. Ji vokiečių kilmės, o Vokietijoje Kalėdos pradedamos švęsti gruodžio 24 d., tada ir keičiamasi dovanomis.

Ant kapų vos spėjo užgesti Vėlinių žvakės, o prekyvietės jau pildosi pagrindiniu Kūčių simboliu – kūčiukais. Tiesa, gamintojai atskleidžia, kad dėl išaugusių sąnaudų – šoktelėjusių elektros, miltų ir pieno kainų, kūčiukus šiemet jau teko pabranginti maždaug 20-čia procentų. Tačiau nepaisant to, prekybininkai jau dabar kūčiukų pardavimus skaičiuoja tonomis. O etnologai pastebi, kad žmonės gerokai per anksti pasineria į šventinį laikotarpį, pamiršdami tikrąsias tradicijas ir jų prasmę.

Lapkričio 11 dieną minima Šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šv. Martyno diena yra paskutinė rudens šventė, paskutinioji rudens diena. Po jos prasideda priešžiemis, kuris dažniausiai tęsiasi iki Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios.

Kol visa Lietuva dega žvakutes ant artimųjų kapų, Dzūkijoje esantis Margionių kaimas stebina viena seniausių Lietuvoje tradicijų – per Vėlines vidury kapinių žmonės kūrena laužą, renkasi bendrai maldai, ir prisimena tais metais išėjusius bendruomenės narius. O degdami laužą sukūrena ir senus, supuvusius kryžius. Tiesa, jų kasmet, kaip sako margioniškiai – vis mažiau. „Jau nuo ketverių metų čia vaikščiojau. Atsivedė močiutės“, – sako 77 metus perkopusi Stanislava, Margionių gyventoja.

Panevėžyje vyrai turi išskirtinę tradiciją – kartą per mėnesį renkasi dainuoti. O traukia vyrai ne bet kokias dainas, o tas kurias dainuodavo protėviai. Po darbų susibėgę, kaip ir anuomet, apdainuoja ir džiaugsmus, ir karo siaubą. Dainuojančių vyrų gretos vis pildosi, tėvai atsiveda savo vaikus arba atvirkščiai, vaikai pasikviečia tėvus. Panevėžietis Tomas su būriu bendraminčių traukia dainas po dienos darbų.

Iš Zarasų kilusios Miglės Kapoor gyvenimas tikra nuotykių karuselė. Moteris meilę atrado ne tik Prancūzijos pietuose, tačiau ir visą save atidavė naujai kultūrai, jos papročiams. Daugiau nei po metų draugystės ji ištekėjo už indo, o ir vestuves šventė net du kartus – tradicines lietuviškas ir tradicines, tikru festivaliu tapusias indiškas. Baigusi mokslus Lietuvoje bei įstojusi studijuoti magistro, Miglė Kapoor studijų metais iškeliavo gyventi ir mokytis į Prancūziją.