Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, padrąsintas savo partijos triumfo praėjusią savaitę įvykusiuose vietos ir regiono rinkimuose Anglijoje, žada tesėti dažnai kartojamą savo pažadą „atstatyti geriau“ ir pristato daug įvairių politikos krypčių.
Tačiau jis susiduria su naujai keliamais klausimais dėl JK sanglaudos, nes per rinkimus į Škotijos parlamentą daugumą laimėjo regiono nepriklausomybę remiančios jėgos, žadančios dar vieną referendumą dėl pasitraukimo iš šimtmečių senumo sąjungos.
B. Johnsono vyriausybė, vykdanti sėkmingą vakcinavimo nuo COVID-19 programą, ketina vėl atverti ekonomiką ir nukreipti dėmesį į pažadus „sulyginti“ gerovę visoje Jungtinėje Karalystėje.
„Mano vyriausybės prioritetas yra užtikrinti šalies atsigavimą po pandemijos, kad Jungtinė Karalystė taptų stipresnė, sveikesnė ir labiau klestinti nei anksčiau“, – paskelbė 95 metų monarchė. Kalbą ji pasakė sėdėdama paauksuotame soste aukštuosiuose Lordų Rūmuose.
Sienų klausimas
Karalienė paskelbė, kad vyriausybė pristatys aplinkos įstatymą, kuriuo bus nustatyti teisiškai įpareigojantys tikslai dėl taršos mažinimo, Didžiajai Britanijai rengiantis šį lapkritį Glazge įvyksiančiam Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikimui klimato kaitos klausimais (COP26).
Tuo tarpu „kovos su grėsmėmis valstybei įstatymo projektu“ saugumo tarnyboms turi būti suteikta įrankių kovai su užsienio valstybių ir užsienio veikėjų priešiška veikla.
Naujomis priemonėmis taip pat bus siekiama stiprinti Britanijos sienas ir atgrasyti „nusikaltėlius, prisidedančius prie pavojingų ir neteisėtų kelionių“. Pastaruoju metu į JK laiveliais iš Prancūzijos atvyksta vis daugiau prieglobsčio prašytojų.
Imigracijos taisyklių griežtinimas ir sienų apsauga buvo daug balsų pelnę B. Johnsono kampanijos už išstojimą iš Europos Sąjungos, vykusios prieš Britanijos 2016 metų referendumą dėl „Brexito“, pažadai. Jie taip pat padėjo jam triuškinamai laimėti 2019 metų rinkimus.
Tačiau atskirdama legaliai atvykstančius prieglobsčio prašytojus nuo atvykėlių iš tokių „saugių“ vietų kaip Prancūzija, vyriausybė supykdė pabėgėlių organizacijas.
JT pabėgėlių agentūra UNHCR yra sakiusi, kad Britanijos pasiūlymais gali būti pažeista tarptautinė teisė, jie gali būti „brangūs ir sunkiai įgyvendinami“.
Tačiau B. Johnsono atstovas tvirtino, kad planai atitinka visus įstatymus.
Vyriausybė taip pat leis įstatymus rasinių ir etninių grupių padėties skirtumams spręsti, gėjų konversijos terapijai uždrausti, gyvūnų teisių apsaugai stiprinti, sieks, kad daugiau žmonių turėtų savo nuosavus namus.
Be to, vyriausybė sparčiausiai per visą istoriją didins valstybės finansavimą mokslo tyrimams ir plėtrai, įsteigs pažangių mokslo tyrimų agentūrą.
„Istorinė proga“
Monarcho kalba, kuria tęsiant penkių šimtmečių tradiciją pradedama parlamento sesija, paprastai sakoma kartą per metus ir būna iškilmingas renginys.
Tačiau praėjusį kartą ji buvo pasakyta 2019 metų pabaigoje, tvyrant politiniam pykčiui dėl „Brexito“. Be to, šiemet parlamento sesijos atidarymas dėl pandemijos buvo santūresnis, dalyvaujant mažiau žmonių.
Šįkart karalienė į Vestminsterį atvažiavo automobiliu, o ne tradicine žirgų traukiama karieta, vilkėjo melsvą dienos aprangą ir buvo užsidėjusi plunksnomis puoštą skrybėlę, nors paprastai tokiomis progomis pasirodo su iškilmėms skirtais drabužiais ir karūna.
Dėl socialinio atstumo taisyklių dalyvauti galėjo tik nedaugelis atrinktų parlamento abejų rūmų narių. Visi jie turėjo pasidaryti COVID-19 testą ir gauti neigiamą jo atsakymą.
Elžbietą II – ilgiausiai valdančią britų monarchę – atlydėjo jos 72 metų sūnus ir sosto įpėdinis princas Čarlzas.
Karalienė prie viešų pareigų vykdymo grįžo trys savaitės po Edinburgo kunigaikščio laidotuvių. Jis mirė praėjusį mėnesį, būdamas 99 metų amžiaus.
B. Johnsonas atskirai sakė, kad kova su pandeminiu koronavirusu išlieka „prioritetas numeris vienas“, bet tvirtino, kad atsigavimas suteikia „istorinę progą pakeisti padėtį į gera“.
„Jungtinei Karalystei vėl stojantis ant kojų, mes pastiprinsime savo ekonominį atsigavimą kiekviename mūsų šalies kampelyje, didindami ir skleisdami galimybes“, – pridūrė jis.
Unijos ateitis
Vyriausybės parašytoje karalienės kalboje taip pat buvo išdėstyti planai „stiprinti ekonominius ryšius visoje unijoje“, iš dalies gerinant nacionalinę infrastruktūrą.
Monarchė negali veltis į politines peštynes, bet ant kortos gali būti pastatyta jos karalystės ateitis, nes rinkimų rezultatai Škotijoje suteikė naują postūmį nepriklausomybę remiančiai Škotijos nacionalinei partijai (SNP).
Kai škotai praėjusį kartą – 2014-aisiais – balsavo pasitraukimo iš JK klausimu, Elžbieta II paskelbė atsargų paraginimą rinkėjams „labai gerai pagalvoti apie ateitį“. Tuomet Škotijos rinkėjai nubalsavo prieš nepriklausomybę.
B. Johnsonas kategoriškai atmeta SNP reikalavimus surengti naują referendumą ir tai gali sukelti naują konstitucinę krizę Elžbietos II karalystėje po „Brexito“.
SNP lyderė Nicola Sturgeon sekmadienį sakė, kad būtų „absurdiška ir absoliučiai piktinama“, jei JK Aukščiausiajam Teismui reiktų įsikišti ir spręsti dėl bet kokio referendumo teisėtumo.
