Kitos ekonominio sunkmečio paveiktos įmonės elgiasi kukliau, samdo mažiau darbuotojų, mat ekspertai prognozuoja ekonomikos lėtėjimą, dėl ko sumažės ir atlyginimų augimas.
Šiauliuose jau pustrečių metų veikia susidėvinčias, dylančias detales kasybos įrenginiams gaminanti įmonė. Ten dirba 154 darbuotojai. Bendrovė nuolat ieško naujų žmonių.
„Šiauliai yra pramoninis miestas. Yra daug gamyklų, ta konkurencija jaučiasi. Daugiausia iššūkių, su kuriais susiduriame, tai yra specialistų paieška. Kas susiję su inžinerija, automatika, technika, tų pozicijų mes šiandien ir ieškome“, – teigia „Metso Outotec Lithuania“ personalo vadovė Jolanta Švedienė.
Darbuotojų aktyviai ieško ir Marijampolėje įsikūrusi bendrovė „Komota“, kuri 25-erius metus užsiima kompiuterių, išmaniųjų įrenginių ir kitos smulkios technikos remontu bei aptarnavimu.
„Turiu devynis darbuotojus. Dar trims darbuotojams galėčiau labai greitai duoti darbo vietas, nes yra jau paruoštos. Jeigu būtų didesni gebėjimai, šitose vietose atsirastų didesnės pajamos, galima būtų atlyginimą galvoti apie 1000 su viršum į rankas“, – sako „Komota“ savininkas Algis Padvelskis.
Tiesa, verslininkai darbuotojus vilioja kaip įmanydami ir žada ne tik didesnius atlyginimus.
„Vaisių dienos, papildomi draudimai. Sveikatos draudimai. Įmanoma susirasti, reikia mokėti susirasti“, – tikina J. Švedienė.
„Turime iniciatyvą „pasiūlyk draugą“ ir už tai gauk premiją. Kur sunkiau surandame, tai mes siūlome dovanų korteles 500 eurų. Atėjus dirbti, dalį pinigų gauna atėjus tiktai“, – aiškina „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Papildomos atostogų dienos. Papildomos laisvos dienos, pavyzdžiui, savanorystei“, – kalba „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Šių metų rugsėjo mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje svetainėje Lietuvos gyventojai galėjo rinktis iš beveik 37 tūkstančių darbo vietų. Pasiūlymų skaičius didesnis nei ankstesniais mėnesiais.
„Lietuvoje yra susiformavęs fundamentalus darbuotojų trūkumas, kurį pagrinde lemia demografiniai pokyčiai, nes jaunų žmonių įsiliejančių į darbo rinką kasmet mažėja, turėjome didžiulę duobę, nes gimstamumas Lietuvoje mažiausias buvo apie 2000 metus ir dabar tie gyventojai įsilieja į darbo rinką, ir jų skaičius nėra didelis“, – komentuoja „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O verslui reikia darbuotojų čia ir dabar. Dėl to dažnai bendrovių akys krypsta į užsienį.
„Įmonės yra priverstos tiesiog ieškoti darbuotojų už Lietuvos ribų. Aišku, Ukraina pagrindinė kryptis, Baltarusija kažkiek. Dabar ieškoma ir tolimesnėse valstybėse, nes prisivilioti darbuotojų nelabai pavyko Lietuvai po „Brexit‘o“. Į Lenkiją buvo didesnis grįžimas nei į Lietuvą“, – tvirtina Ž. Mauricas.
O kol vienos gamyklos ieško, kaip pastiprinti savo komandas, kitos dėl energetinių išteklių kainų sukeltos krizės savo ateitį prognozuoja kukliau. Dėl to darbo rinkos specialistai mato ir neigiamų tendencijų.
„Rugsėjį šiek tiek mažėjo darbo pasiūlymų kiekis lyginant su rugpjūčiu, spalį panašiai išsilaiko. Palyginus su rugpjūčiu, rugsėjį buvo 14 procentų mažiau darbo pasiūlymų. Lėtėjimas yra“, – sako R. Karavaitienė.
„Dabar kuomet matome, kad esame ties tam tikro verslo ciklo posūkiu. Laukiame vangesnės ekonominės raidos fazės. Matysime tam tikrų profesijų nedarbo padidėjimą, tam tikrose srityse“, – teigia „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Profesijų, kurių atstovams darbą susirasti sunkiausia, sąrašas netrumpas.
„Daugiausia kandidatų vienam skelbimui tenka žmogiškųjų išteklių, rinkodaros, viešųjų ryšių, teisės srities darbuotojams“, – kalba R. Karavaitienė.
Karjeros portalo „CV Online“ duomenys rodo, kad kas penktas dirbantis gyventojas aktyviai ieško naujos darbo vietos, likusių didžioji dauguma tą daro pasyviai – neskiria daug dėmesio. Pasyvieji kandidatai laukia, kol bus surasti, viliasi gauti patrauklų pasiūlymą.
Žmonės ieškodami darbo dažniausiai naudojasi karjeros portalais, socialiniais tinklais, kreipiasi į Užimtumo tarnybą.
„Be to, kad yra užtikrinamos geros darbo sąlygos, didesnis atlyginimas, žmonėms labai svarbu įmonės reputacija ir tikrai daug kandidatų, didžioji dauguma, vos 3 procentai netikrina informacijos apie įmonę“, – teigia R. Karavaitienė.
Nepaisant sunkmečio, šiemet dalis ekonomistų prognozuoja, kad atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai kils beveik 13 procentų, kitąmet algos esą augs kur kas lėčiau – 7, 8 procentais.
