Šį siūlymą, registruotą artėjant rinkimams ir konservatorių pedofilijos skandalo įkarštyje, peikia ne tik prekybininkai, bet ir profsąjungos.
Reikalaudami didinti pieno supirkimo kainas, Žemaitijos ūkininkai 16 tonų pieno pienovežį atsigabeno į Kauną prie prekybos miestelio „Urmas“. Perdirbėjams perpus sumažinus iš jų superkamo pieno kainas, ūkininkai toliau protestuoja jį dalindami žmonėms ir reikalauja sąžiningų ūkininkavimo sąlygų.
„Lietuvoj liko sporto šaka – žemės ūkis, kuris paliktas likimo valiai. Viską pardavė, dabar ir žemės ūkį“, – sakė ūkininkas Gintas Palekas.
„Išgyventi labai sunku, nežinau, kažkas turėtų keistis, valstybė ar perdirbėjai turi keisti požiūrį, ar mes mažinti karvių, mažiau ūkininkų“, – kalbėjo ūkininkas Rimantas Šerlinskas.
Parsinešti namo kaimiško pieno susirinko gausybė kauniečių:
„Prekybos centrai ima nesąmoningas kainas.“
„Kaimiškas pienas yra kaimiškas, o parduotuvėj skonio nesuprasi, kartais gerti neįmanoma. Jei normalesnis, tai kaina baisi.“
Žemės ūkio ministras jau žada susitikti su žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų atstovais tartis, kaip suvaldyti konfliktą pieno rinkoje. Ministras žada skatinti mažųjų pieno gamintojų kooperaciją.
Navickas taip pat kritiškai vertina Lietuvos banko atliktą maisto kainų infliacijos tyrimą, kuriame bankas žemė sūkio sektorių – tai yra žemės ūkio bendroves ir ūkininkus – įvardina kaip pernai gyvenusius geriau už perdirbėjus ir prekybininkus.
„Bendros išvados nėra visiškai teisingos. Yra klausimas perfrazuotas tikslumo ir preciziškumo“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
O maisto produktų kainas stebinčio Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojai tvirtina pastebėję, kad gruodį labai padidėjo prekybininkų nauda prekiaujant sviestu ir duona.
„Jei pažiūrėsime tamsios duonos mažmeninę kainą, virš 40 proc. tenka mažmenininkui, tik likusią dalį pasidalina duonos kepėjas“, – tvirtino Žemės ūkio informacijos centro atstovas Aleksandras Savilionis.
Susipažinę su Lietuvos banko tyrimu, priekaištus jam žeria ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariai. Jie reikalauja banko darbuotojus tyrimą tęsti ir detaliau atskleisti skirtingų žemdirbių situaciją, mat vieniems, pavyzdžiui, grūdų augintojams, praėję metai buvo geri, tačiau kitiems – skausmingi.
„Tikrai daug subjektyvumo Lietuvos banko analizėje, įnešė didesnę ne paniką, bet nedavė pilno atsakymo“, – sakė Seimo narys, demokratas Algirdas Butkevičius.
„Norisi tyrimo tęsinio, kad matytųsi visų grandžių tendencijos. Prekybos grandyje yra sąnaudomis pagrįstas kilimas, mažiau aiškumo yra pirminėje grandyje, augintojų, ūkininkų“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.
Žemdirbiams prekybininkus kaltinant godumu, konservatorius Andrius Kupčinkas Vokietijos ir Lenkijos pavyzdžiu siūlo uždrausti didžiosioms maisto parduotuvėms dirbti sekmadieniais ir per šventes. Konservatorius tvirtina užjaučiantis jų darbuotojus ir norįs padėti mažiesiems prekybininkams, tad registravo įstatymo pataisą, pagal kurią per šventes ir sekmadieniais turėtų teisę dirbti tik tos maisto prekių parduotuvės, kurių plotas neviršija 500 kvadratinių metrų, tai yra maždaug krepšinio aikštelės dydžio.
„Persiskirstys srautai, 500 kvadratų galiotų draudimas, tik didiesiems, smulkus ir vidutinis verslas dėl to išloštų“, – tikino A. Kupčinskas.
Pirkėjai tokį siūlymą vertina prieštaringai:
„Didieji daug uždirba, duokim mažiukams nors kiek. Viskas teisingai, reiktų pabandyti.“
„Neprapultumėm, jiems riekia išeiginių dienų.“
„Visai teisingai, galėtų ir mažos galėtų nedirbti.“
„Didieji daug uždirba, duokim mažiukams nors kiek. Viskas teisingai, reiktų pabandyti.“
„Teisingai, ten žmonės dirba, jūs norėtumėt sekmadieniais dirbti? Aš apsiperku darbo dienom, o sekmadienį žmonės tegu švenčia.“
Tačiau daug prekybininkų, tiek smulkių, tiek ir stambių, konservatoriaus projektą peikia.
„Pasiūlymas liečia daug parduotuvių ir laiko. Tai 15–20 darbo laiko. Turės labai dideles pasekmes, grandininę reakciją kitiems rinkos dalyviams, tiekimo grandinė, maisto švaistymas, darbuotojai“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.
„Kiekvienas kolektyvas prisitaikys prie pokyčio, bet sunku suvokti logiką. Žiūrim su lengvu sarkazmu“, – sakė prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė.
„Jei visas parduotuves uždaro, tegu ir mažas uždaro. Mums būtų didesnis krūvis, jei visi, tai visi. Mums nuo to atlyginimas nedidės, tiek pat gausim“, – kalbėjo „Aibės“ pardavėja Ligita.
Net ir prekybos darbuotojų profsąjungos vadovas, daugiau kaip dešimtmetį nesėkmingai reikalaujantis draudimo dirbti didiesiems prekybininkams sekmadieniais, abejoja konservatoriaus nuoširdumu ir projektą vadina priešrinkiminiu populizmu.
„Valdančiųjų partijoje skandalus žinome, reikia numesti kaulą visuomenei. Kaulas – mes padarysime šeštadienį, sekmadienį, švenčių dienomis, kad nedirbs, kad žmonės galėtų būti su šeimom. Pajudėjimo praktiškai nėra“, – tikino paslaugų darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.
Beje, konservatorius siūlo didžiosioms maisto parduotuvėms visgi leisti dirbti po du sekmadienius prieš Velykas ir Kalėdas, taip pat stotyse ir prekiauti festivaliuose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose.
