Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, pernai abi šalys apsikeitė prekėmis už 297,9 mlrd. eurų (318,9 mlrd. JAV dolerių), arba 20 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o tam nesutrukdė net tebesitęsęs koronaviruso pandemijos poveikis.
Vokietijos prekybos su Kinija deficitas – skirtumas tarp didesnės importo vertės ir mažesnio eksporto – pasiekė 84,3 mlrd. eurų.
Tai didžiausias skaičius nuo tada, kai pradėti rinkti duomenys 1950-aisiais.
Importas iš Kinijos 2022 metais išaugo iki 191,1 mlrd. eurų, arba 33 proc. daugiau nei 2021 metais.
Tuo tarpu eksporto vertė iš esmės stagnavo ir 2022 metais išaugo vos 3 proc. iki 106,8 mlrd. eurų.
Šis rodiklis lėmė, kad Kinija Vokietijos eksporto rinkų sąrašą nukrito dviem pozicijomis į ketvirtąją vietą.
Vokietijoje stiprėja nerimas dėl per didelio artumo su Kinija, vyraujant įtampai tarp Vakarų ir Pekino dėl pastarojo ryšių su Rusija ir žmogaus teisių problemų.
„Vokietijai skubiai reikia aktyvesnės diversifikacijos strategijos“ atsitraukiant nuo Kinijos, kad būtų užtikrintas pagrindinių žaliavų ir prekių, ypač elektronikos, tiekimas, trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigia Vokietijos ekonomikos ekspertų grupė „IfW Kiel“.
Jungtinės Valstijos, antros pagal svarbą Vokietijos prekybos partnerės, tapo svarbiausia Vokietijoje pagamintų prekių eksporto rinka.
Vokietija į šią šalį eksportavo prekių už 156 mlrd. eurų.
Apskritai, 2022 metais Vokietijos prekybos perteklius buvo mažiausias nuo 2000-ųjų.
„Destatis“ duomenimis, šis svarbus rodiklis per metus sumažėjo iki 79,7 mlrd. eurų dėl didėjančių energijos importo išlaidų.