Rostovo regione prie rytinės Ukrainos sienos švilpia kulkos. Čia rusų kariai vykdo karines pratybas. Tačiau Rusija savo pajėgas ima telkti ir iš vakarų pusės.
Minskas skelbia, kad į Baltarusią jau atvyko pirmieji rusų kariai, kurie vasario 10-20 dienomis dalyvaus pratybose „Sąjungos ryžtas“. Tačiau, tikėtina, ten pasiliks neribotam laikui.
Nei V. Putinas, nei A. Lukašenka neatskleidžia, kiek jose karių dalyvaus, tačiau pagrindinis pratybų scenarijus jau aiškus – Baltarusios kariuomenė mokosi priešintis iš Vakarų ateinančioms jėgoms.
Rusija su Baltarusija žinią apie karines pratybas Vakarams tėškė kaip tik tuo metu, kai įtampa dėl Ukrainos krizės ir taip didelė. Jos spręsti šiandien į Maskvą kaip tik atvyko naujoji Vokietijos diplomatijos vadovė Analena Bėrbok.
„Be paaiškinamos priežasties prie Ukrainos sienos sutelkta daugiau nei 100 tūkstančių rusų karių su tankais ir ginklais. Sunku nematyti to kaip grėsmės. Neturime kito pasirinkimo kaip tik ginti Europai bendrus įsitikinimus, net jei už tai tektų mokėti aukštą ekonominę kainą“, – teigia užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Susitikimo su S. Lavrovu išvakarėse A. Bėrbok viešėjo Kijeve, kur bendravo su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu. A. Bėrbok žadėjo daryti viską, kad užtikrintų Ukrainos ir Europos saugumą. Taip pat pareiškė, kad jei Rusija aštrins padėtį, Vokietija su partneriais imsis priemonių prieš „Nord Stream 2“ dujotiekį. Tai ji pakartojo ir S. Lavrovui šiandien.
„Jei energetika bus naudojama kaip ginklas, tai turės pasekmių šiam dujotiekiui“, – kalba A. Baerbock.
Tiesa, A. Bėrbok kartoja kad ginklų Ukrainai netieks, nes Vokietija esą laikosi pozicijos neaprūpinti ginklais šalių, dalyvaujančių teritoriniuose konfliktuose. Tačiau netylant kalboms, kad Rusija ieško preteksto užpulti Ukrainą, Kanada į Kijevą jau išsiuntė specialiųjų pajėgų karių, o britai – prieštankinių sistemų, kitų ginklų ir karių apmokymams. Visgi britai pabrėžia, kad jų siunčiama ginkluotė skirta ne puolimui, o gynybai. Į Kijevą susiruošė ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony’is Blinkenas, kur rytoj susitiks su Volodymiru Zelenskiu.
„Konflikto grėsmė yra tikra. Tad NATO sąjungininkai ragina Rusiją susilaikyti nuo tolimesnės agresijos, nes tai Maskvai brangiai kainuos“, – tikina NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Savo ruožtu nors ir neigia, kad ketina veržtis į Ukrainą, Rusija iš jos išsiunčia savo diplomatus ir jų artimuosius. Dešimtys jų ambasadą ir konsulatus paliko dar po Naujųjų. Tai paviešinęs amerikiečių leidinys „The New York Times“ įvardija tris galimus Kremliaus motyvus – galbūt tai tik propaganda. Psichologinis triukas arba rimtas pasirengimas invazijai.
