Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rengia kovinės parengties pratybas dėl besitęsiančios „didėjančios“ įtampos, „taip pat ir prie vakarinių ir pietinių Baltarusijos Respublikos sienų“.
Pranešimas apie bendras karines pratybas pasirodė pastaraisiais mėnesiais tarp Vakarų ir Rusijos augant įtampai dėl Ukrainos saugumo. Ukraina, artima Vakarų sąjungininkė ir Baltarusijos kaimynė, jau kelerius metus kovoja su promaskvietiškais separatistais šalies rytuose.
Rusija prie savo sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir pareikalavo garantijų, kad ši jos kaimynė ir kitos buvusios sovietinės respublikos niekada nebus priimtos į NATO.
Pasak autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, planus dėl pratybų su Rusija jis parengė gruodį, drauge su savo sąjungininku, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tuo metu to nepaskelbė.
Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Valfovičius savo ruožtu pirmadienį sakė, kad Minskui nerimą kelia didėjantis NATO karinis aktyvumas netoli Baltarusijos sienų.
„Didinamos kaimyninių šalių kariuomenės, intensyvinami kariniai mokymai. Tai vyksta ne vien Lenkijoje ir Lietuvoje, kurios yra Aljanso narės – jų militarizacija yra nuspėjama. Tačiau siekdama įtikti savo kuratoriams Vakaruose nuo jų neatsilieka ir mūsų pietinė kaimynė Ukraina, – kalbėjo A. Valfovičius.
„Kaimyninių valstybių agresyvi ir destruktyvi politika nė kiek neskatina išsaugoti ir vystyti kaimyniškus santykius. Bet kuriuo metu gali įvykti provokacija ir įvyks nepataisomas dalykas“, – teigė jis ir pridūrė, kad susiklosčius tokiai padėčiai Baltarusija privalo būti pasiruošusi veikti „nedelsdama ir ryžtingai“, tiek savarankiškai, tiek kaip Maskvos vadovaujamos regiono pajėgų grupės narė.
A. Lukašenka nenurodė, kiek karių dalyvaus pratybose „Sąjungos ryžtas 2022“, bet sakė, kad jų metu didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas scenarijui, numatančiam situaciją, kai Baltarusijos kariuomenė yra priversta „priešintis iš Vakarų ateinančioms pajėgoms“.
Beveik tris dešimtmečius valdantis Baltarusijos lyderis pratybas teisino tuo, kad prie jo šalies sienų su Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybėmis esą telkiamos pajėgos.
Jis apkaltino Ukrainą telkiant tūkstančius karių, bet įrodymų nepateikė. A. Lukašenka taip pat sakė, kad Varšuva paprašė NATO dislokuoti „logistikos, tiekimo ir techninės paramos ešelonų tinklą“.
Rusija neigia, kad dislokuodama pajėgas prie Ukrainos ji rengiasi sausumos puolimui, ir kaltina NATO brovimusi prie jos sienų. Maskva pareikalavo, kad Vašingtono vadovaujamas Aljansas nebepriimtų naujų narių, ir konkrečiai paminėjo Ukrainą bei Sakartvelą. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
