Portalas tv3.lt primena, kad 2021 m. sausį Migracijos departamentas įtraukė F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Šis Rusijos atlikėjas garsėja prorusiška retorika, ne kartą yra viešai pateisinęs Krymo okupaciją.
Istorija turi polinkį kartotis. Tai ne déjà vu – šių metų spalį Vilniuje pasirodymą rengia prieštaringai vertinamas baleto šokėjas Sergejus Poluninas. Ekspertai skambina pavojaus varpais ir ragina šio veikėjo neįsileisti į šalį.
Kainos į baletą – iki 220 eurų už bilietą
Planuojama, kad baletas „Rasputinas“ vyks Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje. Kol kas numatyta tik viena renginio data, o bilietų kainos didžiulės. Pigiausias bilietas atsieis 50 eurų, o norintiems stebėti baletą iš parterio arba balkono gali tekti pakloti iki 220 eurų.
Baleto šokėjas S. Poluninas kilęs iš Ukrainos, bet teigia visada save laikęs rusu. Jo krūtinę puošia V. Putino veidas, šią tatuiruotę jis demonstruoja viešai. Interviu „The Guardian“ S. Poluninas prisipažįsta, kad V. Putinu žavisi nuo vaikystės: „Aš matau šviesą, kai matau jį.“
Taip pat S. Poluninas garsėja seksistiniais ir homofobiškais pasisakymais, dėl kurių neteko darbo Paryžiaus Operos ir baleto teatre. Šiuo metu S. Poluninas eina rektoriaus pareigas Sevastopolio „Choreografijos akademijoje“, Rusijos okupuotoje Krymo teritorijoje.
S. Poluninas pasirodo ir kino ekranuose – yra vaidinęs ne viename filme, tarp jų ir amerikiečių trileryje apie šnipus „Raudonasis žvirblis“ kartu su Oskaro laureate Jennifer Lawrence.
Menininkai – Kremliaus įrankis galiai parodyti?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius nerimauja, kad tokių veikėjų pasirodymai Lietuvoje gali paveikti žiūrovus.
Politologas įsitikinęs, kad Rusija, susiedama politiką ir kultūrą, prieš Lietuvą demonstruoja minkštąją galią.
„Tai švelniosios galios principas, kada kultūra panaudojama politiniams tikslams. Tarsi atvažiuoja šokti baletą, bet jo politinę darbotvarkę galime viešai lygiai taip pat matyti. <...> Apie tai jau buvo šnekėta su koncertų organizatoriais. Vieša pozicija buvo, kad į tai bus kreipiamas dėmesys. Bet panašu, kad nėra visai taip, kaip buvo deklaruota.
Matome tokius grandiozinius veikėjus toliau planuojančius savo koncertus, keliones. Tai yra nemaža problema. Tai savotiškas, tikslingas Kremliaus politikos tęsinys pas mus, kai pasirenkami kultūros veikėjai, kurie palaiko Kremliaus agresyvią politiką. Jie kartais netgi remiami, jų gastrolės skatinamos. Mūsų koncertų organizatoriai neturėtų prisidėti prie tokios pozicijos“, – tv3.lt komentavo N. Maliukevičius.
Pašnekovas kėlė klausimą, kodėl Kremliui prijaučiantys atlikėjai iš Lietuvos žiūrovų turi dar ir uždirbti. Jo nuomone, S. Polunino nereikėtų į Lietuvą įsileisti lygiai taip pat, kaip ir dainininko F. Kirkorovo.
„Yra neįsivaizduojama, kaip galima įsileisti pas save veikėjus, tuo labiau leisti jiems užsidirbti iš mūsų, kai jie viešai remia Putino vykdomą agresiją prieš Vakarus ir prieš Ukrainą. Atrodo toks visiškas neatsakingumas. Tuo pat metu tai yra individualus šio veikėjo pasirinkimas, jeigu jis pasirinko remti Rusijos agresiją, manau, lygiai taip pat turėtų atsisakyti vakarietiškų pinigų ir vakarietiško finansavimo savo kultūrinei veiklai. <...> Jeigu jie veidmainiauja, galime paprasčiausiai priminti jiems apie tai ir, žinoma, neįsileisti“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
V. Juozapaitis: toks menas turbūt yra pagrindinė „bolševikinė propaganda“
Portalas tv3.lt susisiekė su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, konservatoriumi Vytautu Juozapaičiu, kuris atviravo – V. Putiną palaikantiems menininkams Lietuvoje ne vieta.
„Nėra taip, kad jei žmogus iš Rusijos, tai būtinai priešas. Gink Dieve, ne. Bet jeigu tokio lygio menininkai yra sąmoningi Kremliaus palaikytojai, dirbantys, fiziškai esantys Krymo okupuotoje teritorijoje, tai aišku, kad jiems čia neturėtų būti sudaromos sąlygos atvažiuoti. Juo labiau rodyti tą savo meną, kas ir yra turbūt pagrindinė bolševikinė propaganda. <...> Jie labai gudriai suvynioja politiką į meno popierėlį ir pateikia žmonėms kaip nekaltą dovanėlę“, – teigė V. Juozapaitis.
Politikas žadėjo žadamu S. Polunino atvykimu pasidomėti plačiau. Šie duomenys turi pasiekti Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijas, portalui tv3.lt sakė jis.
Aukština vieną Rusijos mistiką: politologas įžvelgia provokaciją
N. Maliukevičius vis kartojo, kad tokie meniniai pasirodymai su paslėptomis nuorodomis į Rusijos politiką, gali provokuoti visuomenę.
„Tokios gastrolės skirtos ne kultūros plėtrai. Tokių veikėjų vizitai kelia įtampas ir susipriešinimą. Šito veikėjo renginio aprašymas labai tinkamas bendrai situacijos iliustracijai. „Dramatiškas“ baletas apie dramatišką Rasputiną ir taip pat veikėją su dramatiška tatuiruote ant krūtinės. Visa tai skirta sukelti tam tikram ažiotažui, susipriešinimui. Suprantant tokius tikslus, reikia iš principo vengti tokių provokacijų“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad baleto ašis sukasi apie kontroversišką istorinę asmenybę – Grigorijų Rasputiną. XIX a. jis darė reikšmingą įtaką caro Nikolajaus II šeimai, o kartu ir Rusijos imperijos valdymui.
„Apskritai Rasputinas yra Rusijos istorijos dramatiškas veikėjas, dalyvavęs politikoje ir aktyviai bandęs paveikti Rusijos imperatoriaus šeimą. Panašu, kad nėra bandoma nuslėpti tikslingo galbūt dramatizmo ir su šiuo baletu, ir su veikėju. Atrodo, kad tikslingai bandoma sukelti šoką mūsų visuomenėje“, – teigė N. Maliukevičius.
Propagandos tyrinėtojas uždavė klausimą, skirtą visai Lietuvai
Propagandos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Viktoras Denisenko apie artėjantį S. Polunino pasirodymą Lietuvoje atsiliepė kiek atsargiau nei kiti tv3.lt pašnekovai.
Jo teigimu, yra tikimybė, kad šio baleto šokėjo elgesys gali būti su propagandos prieskoniu. Pavyzdžiui, jei S. Poluninas būdamas Lietuvoje viešai išsakytų palaikymą V. Putinui arba pateisintų Krymo aneksiją. Tačiau kalbant apie visą meno kūrinį „Rasputinas“ – vargu ar jis yra politiškai angažuotas, sakė V. Denisenko.
„Nemažai diskutuojama, kaip žiūrėti į meną: ar jį visada atskirti nuo politikos, ar politika yra neatskiriama nuo meno. Atsakymo į šitą klausimą nėra. Žiūrint į šį baletą, ko gero, ten nėra jokių propagandinių intencijų. Šiuo atveju, galime kalbėti tik apie to vieno atlikėjo asmenines nuostatas. To baleto paties savaime aš negalėčiau pavadinti propagandiniu renginiu“, – svarstė V. Denisenko.
Anot mokslininko, labai sudėtinga iš anksto numatyti, ar už S. Polunino atvykimo į Lietuvą slypi kažkokie politiniai siekiai.
„Galima pafantazuoti. Jis turi Putino tatuiruotę, tai klausimas, kaip jis šoks: ar iki pusės apsinuoginęs, demonstruodamas tatuiruotę? Nors vargu bau. Turint mintyje, kad baletas vadinasi „Rasputinas“, tai yra apie istorinį veikėją, istorinius įvykius 20 a. pradžios. Tad prie ko čia Putinas?“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas tvirtino, kad Lietuvos valdžia turi pirmiausia atsakyti į vieną klausimą, o tik tada imtis veiksmų.
„Kalbame apie labai didelę pilkąją zoną. Klausiame, ar galima įžvelgti kokių nors pavojų? Ko gero, galima. Bet tuo pat metu galima ir neįžvelgti. Šiuo atveju, dėl įleidimo ar neįleidimo tokių meno atstovų, mes galime kalbėti tik apie tai, kokią politiką vykdo Lietuvos valstybė. <...> Čia moralės klausimas. Ar iš tikrųjų mes savo žemėje norime matyti žmones, kurie propaguoja Rusijos naują imperinį matymą? Ypač tuo metu, kai yra nemažai įtampų Europoje ir geopolitinių nesutarimų. Ar visgi mes to nedramatizuojame? Kiekvienas turėtų pats sau atsakyti į šitą klausimą“, – minėjo propagandos tyrinėtojas.
Kviečia suklusti renginių organizatorius: „pinigai labai dvokia kartais“
Portalas tv3.lt teiravosi V. Juozapaičio, ką jis pastebi, kaip dažnai Kremliui pataikaujantys menininkai siekia pasirodyti Lietuvoje. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas atsakė, kad šiuo metu politiškai angažuotų pasirodymų Lietuvoje mažiau, tačiau vis dar pasitaiko.
„Buvo laikas, kai jie apskritai čia buvo užplūdę. Buvo tendencija, kai stengdavosi jie važiuoti būtent Lietuvos įvairių valstybinių švenčių laikotarpiu. Vasario 16, kovo 11 ir ypač sausio 13 dienomis. Pastaruoju metu to nepastebiu. <...> Bet taip, jie vis bando pakliūti į Lietuvą. Tai yra aktyvavimas rusakalbės mūsų populiacijos“, – kalbėjo jis.
Politikas neabejojo, kad už politiškai angažuotų personų kvietimą į Lietuvą pirmiausiai turi atsakyti renginio organizatoriai. Jo teigimu, noras pasipelnyti neturėtų prieštarauti nacionalinio saugumo interesams.
„Rusijoje labai daug nuostabių, sąžiningų menininkų, pilietiškų teigiama žodžio prasme kitų valstybių atžvilgiu. Bet neretai kažkodėl Lietuvos prodiuseriai kviečiasi tokius, kurie kelia abejonių. <...> Jeigu tai yra Lietuvos piliečių prodiuserinė kompanija, jie pirmiausia turi atsakyti, ar tai daro sąmoningai, ar nepagalvoję. Kaip sako versle, pinigai nekvepia. Tą etapą jau praėjome, pinigai tikrai kvepia ir labai dvokia kartais, kai kalbame apie mūsų nacionalinį saugumą ir žmonių savigarbą“, – sakė V. Juozapaitis.
Prorusiškai nusiteikusių atlikėjų pasirodymai gali paskatinti tokius reiškinius, kaip sausio 13-ąją aidėję protestai, neabejojo V. Juozapaitis.
„Tokie žmonės irgi yra užpumpuojami panašių koncertų. Atlikėjai atvažiuoja ir nostalgiją tai praeičiai [Rusijos sudėtyje – tv3.lt] bando įteigti. <...> Čia yra arba nesuvokimas, arba kažkas maišo pagaliu visą tą košę ir mūsų smegenis. Bando žmonėms, kurie neturi atsparumo, skiepo antibolševikinio, sumaišyti protus“, – minėjo jis.
Balerina atsakė atvirai – Poluninas karjerą jau baigė
Portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbusia ukrainiečių kilmės baleto šokėja, VU TSPMI studente Kateryna Kristol.
K. Kristol pripažįsta, kad S. Poluninas – meistriškas šokėjas, tačiau politiškai nėra toks reikšmingas, kaip gali pasirodyti. Jo karjera kaip baleto šokėjo jau eina į pabaigą.
Į klausimą, koks S. Polunino vaidmuo meno ir politikos pasaulyje, ji atsakė taip: „Poluninas nevertas tokio dėmesio. Rusijos-Ukrainos santykių kontekste jokios jo rolės nėra. Jis buvo geras šokėjas, tačiau savo baleto karjerą jau yra baigęs.“
Naujienų portalas tv3.lt uždavė klausimų renginio organizatoriams, tačiau jie neatsakė nei raštu, neatsiliepė ir į skambučius. Kai tik sulauksime organizatorių atsakymo, tekstą papildysime.
Baletą „Rasputinas“ planuojama rodyti ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Šių metų spalio 1 d. numatytas pasirodymas Vilniuje, jei niekas nepasikeis.
