Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus. Geresnė žinia – kad infliacija algų augimo šiemet jau turėtų nebesuvalgyti, skirtingai nei pernai, kai algos kilo 13 procentų, o kainos didėjo daugiau nei 20 procentų.
Pačius mažiausius auklėtinius ugdanti Ina viename Panevėžio lopšelių-darželių dirba jau 32 metus. Kaip juokauja ji pati, ne tik prižiūri, moko vaikus, bet ir daro viską, ko tik prireikia lopšelio kasdienybėje.
„Ir galvojam visas užduotis, ir taisom tuos žaislus. Praktiškai viską – nuo mamos ir visus tėčio darbus atliekam“, – pasakoja lopšelio grupės auklėtoja Ina Visickienė.
Darbas auklėtoją džiugina, bet mažiau pozityvo lieka pagalvojus apie atlyginimą, nors sausį jis ir pakilo.
„Pagal darbo pobūdį, atsakomybę, kokią turim kiekvienam vaikui, tai ne. Apie 1000. Tikrai mažai, gyventi normaliai yra mažai“, – tvirtina Ina.
Pernai švietimo darbuotojų uždarbiai kilo 16 proc. ir vidutiniai pedagogų atlyginimai į rankas tik dabar perkopė tūkstantį eurų.
„Arčiau 2000 būtų smagu gauti“, – sako Ina.
2000 į rankas ir daugiau Lietuvoje uždirba apie dešimtadalis gyventojų. „Sodros“ duomenimis, vidutinė alga į rankas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė per 1100 eurų. Kadangi atlyginimai pernai kilo vidutiniškai 13 procentų, į rankas kas mėnesį žmonės gavo daugiau nei šimtu eurų didesnę sumą. Tačiau problemos išryškėja pažvelgus į Vilniaus ir regionų skaičius.
„Tas 14 proc. reiškia skirtingas pajamas Vilniuje, kur į rankas apie 150 eurų darbo pajamos padidėjo, o regionuose – apie 100 eurų“, – teigia „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
„Sodros“ skaičiavimais, skirtumas tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio uždirbančiųjų mažiausiai yra net 6,5 karto, kai Europos vidurkis – mažesnis nei penki kartai. Mažiausias algas mokančių regionų gyventojai už vilniečius uždirba net 400 eurų mažiau. O tai reiškia, kad praraja tarp vadinamųjų „dviejų Lietuvų“ toliau plečiasi.
„Jeigu 2020 m. Vilniaus mieste vidutinės darbo pajamos buvo apie 45 proc. didesnės, tai 2022 m. – jau apie 47 proc. Tas atotrūkis po truputį vėl didėja“, – aiškina K. Zitikytė.
Štai, ką sako Kuršėnų gyventojai:
„Čia ubagynas ir viskas. Kur Vilniuj, o kur čia moka. Čia moka minimalų ir viskas.“
„500–600. – To neužtenka? – Kaip užteks, jei už viską mokėt reikia.“
„Norėtųsi didesnį atlyginimą gauti, nes ir kainos kyla, ir šildymas brangsta.“
Dalis Kuršėnuose kalbintų žmonių visgi svarsto, kad ir išlaidos sostinėje būtų didesnės, tad jiems gerai ir savame miestelyje:
„Aš manyčiau, kad mes gyvenam pigesnėmis sąlygomis čia nei Vilniuje.“
„Gal ir normalu. Ten daugiau gauna, daugiau ir išleisti reikia. Ten ir mokesčiai kitokie butą išsinuomot.“
„Vilniuje tiesiog yra tokia didelė koncentracija didelius atlyginimus uždirbančių gyventojų, kad tas atotrūkis didėja. Bet jis didėja ne tik tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, bet ir pačiame Vilniuje“, – tvirtina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O uždirbančiųjų daugiau kaip 3000 eurų popieriuje sostinėje yra beveik kas ketvirtas. Skurdžiausiuose regionuose tokių – vos 5 procentai, tiek uždirba ir ne visi merai. Regionuose beveik kas ketvirtas uždirba mažiau nei 800 eurų popieriuje – 600 į rankas.
„Mes ant to paties grėblio gal dešimtą kartą atsistojam, gaunam į kaktą ir negalim pasimokyt. Čia yra skaudu. Pagrindinė problema yra mokesčių sistema, kad dalis pajamų nepakankamai diferencijuotai apmokestinama ir mes nemokam pasidalinti“, – aiškina Socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Pasak Socialinių tyrimų centro vadovo, padėtį pagerintų progresiniai mokesčiai. Tačiau visos ligšiolinės diskusijos baigdavosi niekuo argumentuojant, kad nukentėtų vidurinioji klasė. Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad regionuose algas pakeltų didesnės pramonės investicijos ar palankios sąlygos nuotoliniam darbui iš rajonų. Visgi padėtis esą ne tokia ir dramatiška.
„Lyginant su Latvija, mūsų situacija ženkliai geresnė, lyginant su Estija – geresnė, o lyginant centrinės Europos situaciją, mes esame stiprūs vidutiniokai“, – sako Ž. Mauricas.
„Toliau skatins išvykimus iš regionų. Aišku, didina ir socialinę įtampą. Kuo skurdas blogas – kad jis ardo socialinį audinį, mažėja mūsų solidarumas“, – tvirtina B. Gruževskis.
Pernai realios pajamos smuko maždaug 7 procentais, nes augimą suvalgė infliacija. Šiemet pajamos jau turėtų keliauti į pliusą.
„Infliacija jau bus vienaženklė ir labai tikėtina, kad ji bus mažesnė nei vidutinio darbo užmokesčio augimas“, – teigia Ž. Mauricas.
Nepaisant atotrūkio, Lietuvoje mažėja uždirbančiųjų menkiausias pajamas. Jei pernai tokių buvo maždaug kas ketvirtas, dabar – jau kas penktas.
Be rupesciu Lietuvoje gyvena minimum 80 proc. paprastu dirbanciu zmoniu ,bet tai gali pasikeisti ,,,,dabar Lietuva gyvena kaip niekada negyveno ir ko gero negyvens ,,,deje...
