boguslavas gruževskis

Šiemet pirmą kartą Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų – tai darys neigiamą įtaką rinkai, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tokios statistikos pernelyg nesureikšmina ir sako, kad gelbės technologinė pažanga, imigrantai. Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

25 milijonai eurų – tiek įvairios Ukrainą remiančios ar labdaringa veikla užsiimančios organizacijos prarado dėl to, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojų niekam nepaskiria dalies gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai ragina gyventojus nepatingėti perskirstyti valstybei sumokamus mokesčius. Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Lietuvos ekonomika metų pabaigoje smuko beveik 2 proc. ir tai yra didžiausias smukimas nuo pat finansų krizės prieš 15 metų, tačiau metinės ekonomikos apžvalgos pristatyme buvo teigiama, kad skaičiai nėra tokie blogi, kokių galėjome tikėtis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis šią mintį pakomentavo ir atsakė, ar tai tiesa.

Lietuvoje įstatymai numato pareigą suaugusiems vaikams išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Tai reiškia, kad jeigu tėvai sulaukė pensinio amžiaus ar tapo neįgalūs dar prieš pensiją, jiems trūksta lėšų apsimokėti už pragyvenimą, vaistus ar maistą, jie gali kreiptis į teismą ir prašyti priteisti išlaikymą iš vaikų. Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Liūdna statistika. Lietuviai – viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Žmonės Lietuvoje gyvena beveik trumpiausiai visoje Europoje ir nuo statistinio europiečio atsilieka 5-eriais metais, o ir sveiko gyvenimo trukmė taip pat 7-eriais metais trumpesnė nei kitų Europos Sąjungos gyventojų. Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Emigracijos problema Lietuvoje opi jau ne vieną dešimtmetį ir jeigu nieko nebus imtasi, ekspertai prognozuoja, kad ateityje tai šaliai gali lemti pražūtį. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, profesorius Boguslavas Gruževskis pateikia keturis tautiečių susigrąžinimo ir imigracijos skatinimo principus, kurie iki 2026 metų gali padėti Lietuvai stabilizuoti esamus migracijos skaičius.

Lietuva kiek viršija Europos šventinių dienų vidurkį, šiemet laisvadienių sąrašą papildė lapkričio 2 d., o kitąmet į darbą gali nereikėti eiti ir dar vieną dieną. Kol vieni džiaugiasi ir tikina, kad laisvadienių galėtų būti daug daugiau, kiti įsitikinę – svarbu ne šventinių dienų kiekybė, o jų kokybė. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Lietuvoje kalbama apie norą sukurti Gerovės valstybę. Vienas iš įvardijamų įrankių – didesnės išmokos socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms: šeimoms ir pensininkams. Tačiau, iš kur paimami reikalingi pinigai?  Naujienų portalo tv3.lt studijoje vieši Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis. Naujienų portalas primena, kad kitais metais siūloma nuo 50 iki 60 eurų padidinti vaiko pinigus visoms šeimoms, auginantiems vaikus.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos. Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Latvijoje svarstoma trumpinti darbo laiką 8 valandomis. Tv3.lt pašnekovai mano, kad nors dauguma darbuotojų mūsų šalyje palankiai sutiktų tokią iniciatyvą, tačiau bėda ta, kad mūsų šalies ekonomika kol kas tam nepajėgi. Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Atrodytų, kad Europa žengia šio kelio link, o kartu ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai darbuotojams leidžiama darbui atsiduoti mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę. Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai Norvegijos kapitalo įmonė „Atea“, dirbanti informacinių technologijų srityje, vasaros metu darbo savaitę sutrumpino iki keturių dienų.

Vyriausybė antradienį pritarė, kad vaiko pinigai nuo kitų metų didėtų iki 50 eurų. Tačiau eidama į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) žadėjo, kad 2018 metais vaiko pinigai bus didesni. Kas nutiko? Prieš 2016 m. Seimo rinkimus skelbtoje LVŽS rinkiminėje programoje „Darni Lietuva“ buvo rašoma, kad 2018 m. realu planuoti 60 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės skiriamą išmoką. „Sieksime įvesti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus.

Augant ekonomikai ir trūkstant darbuotojų, vis daugiau derybinių galių atitenka dirbantiesiems, o ne darbdaviams. Vis dažniau kalbama apie trumpesnę darbo savaitę ar papildomas atostogų dienas. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi, kiek iš tiesų dirbame valandų per savaitę palyginus su kitomis šalimis. „Eurostat“ duomenimis, pernai visu etatu dirbantis žmogus Lietuvoje vidutiniškai dirbo 39,8 val. per savaitę.

Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti problema, jei, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, būsime įgyvendinę bent porą dalykų.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Neabejotinai viena didžiausių Lietuvos problemų – didžiulė emigracija. Nors valdžios planuose šios problemos pažabojimas įvardintas prioritetu, kol kas daugiau susitelkiama ties alkoholio ribojimu. Vilniaus universiteto profesorius nurodo tris sritis, ties kuriomis susitelkus, būtų pasiekti matomi rezultatai.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo daugiau nei ketvirtadaliu gyventojų daugiau nei 2014-aisiais: pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 46,5 tūkst. žmonių. Šalies ekonomikai ir žmonių atlyginimams augant, ekspertai nevienareikšmiškai vertina išaugusią emigraciją: vieni tai įvardija kaip vieną baisiausių Lietuvos problemą, kiti šio skaičius nesureikšmina.

Lietuvos gyventojai po truputį sensta, o darbingo amžiaus žmonių mažėja. Kadangi Lietuvos „Sodros“ sistema veikia taip, kad pensininkams pinigai mokami iš dabartinių dirbančiųjų, kyla klausimas, ar nepritrūks dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti vis didėjančias pensininkų gretas. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad rimtesnės problemos Lietuvoje prasidės po 12-15 metų, kai pensinį amžių pasieks žmonės, kuriems dabar 52-54 metai.

Vyriausybei perdavus socialinių pašalpų skyrimą savivaldybėms, šios džiaugiasi sutaupytais pinigais – taip, sako, pašalpos neskiriamos tiems, kurie anksčiau jas gaudavo nelegaliai. Tačiau atsitinka taip, kad žmogus balansuoja ant pašalpos gavimo ribos, ir tada jo likimas atsiduria savivaldybės valdininkų malonėje.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.

 Vidutiniai valandiniai darbo kaštai visoje Europos Sąjungoje siekia 24-is eurus, tuo metu Lietuvoje jie sudaro vos 6-is eurus. Pigiau darbuotojus bendrovės samdo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje, - rodo „Eurostato“ tyrimas. Brangiausiai apmokami yra Belgijos finansų institucijų darbuotojai. Tuo metu vidutinio Lietuvos finansininko valandiniai darbo kaštai, anot tyrimo, yra mažesni, nei vidutinės Slovakijos kambarinės.

Laisvoji banga Šalies draudėjams pateikus informaciją apie darbuotojų profesijas, paaiškėjo, kad daugiausiai šalies gyventojų dirba pardavėjais, o vidutinės pajamos skaičiuojamos 1950 Lt. „Ši situacija išryškina faktus, kurie Lietuvoje formavosi ilgą laiką. Mūsų šalyje nuolat mažėjo gamybinis sektorius, o didėjo paslaugų ir prekybos plėtra. Todėl tai, kad daugiausiai šalies gyventojų dirba pardavėjais, nestebina, o parodo realią būseną.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Laimė yra pagrindinis kiekvieno žmogaus variklis, tačiau Lietuvoje apie ją kalbama labai mažai ir kažkodėl su savotiška šypsenėle, stebisi sociologas Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, išmokti būti laimingu būtina – o to mokymas turi būti ir tėvų, ir švietimo sistemos užduotis. Šią savaitę buvo minima pasaulinė Laimės diena. Jungtinės Tautos skelbia laimingiausių valstybių sąrašą. Laimingiausi žmonės gyvena Danijoje.

Praėjusį antradienį, vasario 18 dieną, Lietuvos Vyriausybės rūmuose įvyko pasitarimas tautybių politikos klausimais, į kurį atvyko virš dvidešimties visai šaliai žinomų asmenų – pozityviai šiuo klausimu nusiteikusių intelektualų ir kai kurių tautinių mažumų organizacijų atstovų.

 „Maždaug 26 proc. Europos sąjungos darbdavių susiduria su kvalifikuotos ir nekvalifikuotos dabo jėgos trūkumu. Mūsų darbdavių apklausos parodė, kad 2012 m. apie 40 proc. darbdavių susidūrė su darbos jėgos trūkumu“, – laidoje „Dienos klausimas“ teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kad žmonės grįžtų į šalį, pasak Boguslavo Gruževskio, pirmiausia reikia tinkamų darbo sąlygų ir atlyginimų – bent 1,5 tūkst. litų į rankas ir daugiau. Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas teigia, kad emigrantus traukia Lietuvoje besistabilizavusios sąlygos. Tuo metu augimo galimybės Jungtinės Karalystės, Airijos rinkoje nėra tokios patrauklios. „Reikalingos darbo sąlygos, tinkami atlyginimai. Galimybė dirbti ir uždirbti. Kalba eitų apie 1,5 tūkst.

Lietuvoje nustatytas 6,06 Lt minimalus valandinis atlygis yra vienas mažiausių ES, tačiau Lietuva lenkia 15 valstybių žemyne. Tiesa, lietuviai plūsta ne į Rusiją ar Ukrainą, o ten, kur už valandą darbo sumokama 30 Lt. Pinigais nesišvaistome Minimalus valandinis atlygis (MVA) yra ne kas kita, kaip proporcingai padalyta minimali mėnesio alga (MMA). Abu dydžius tvirtina Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Kitaip tariant, MVA savo esme nesiskiria nuo MMA, nes MVA apskaičiuojamas pagal MMA.

Prasidėjus ekonominei krizei, plūstelėjusi emigracijos banga iš Lietuvos gerokai apmažino gyventojų skaičių (jis kur kas mažesnis nei simboliniai dainose apdainuoti trys milijonai), bet grasinasi smogti pilna jėga ateityje – per gimstančią ir augančią jaunąją kartą. Lietuvos sociologai buvo šokiruoti, kai išsiaiškino, kad pastaraisiais metais apie 16 procentų vaikų gimė ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, vien pernai 558 kūdikiai gimė Alytaus mieste, 130 iš jų, t. y. net 23,3 procentai gimė užsienyje.

Nedarbas Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, o norinčių išvykti padirbėti užsienio šalyse skaičius kinta nežymiai. Taip pat pastebima, kad darbo svečiose šalyse ieško vis daugiau kvalifikuotų specialistų. Paskutiniais apklausų duomenimis, apie 13 procentų lietuvių per artimiausius metus ketina išvykti dirbti arba ieškotis darbo užsienyje. Dar kas dešimtas teigia, kad tokių planų turi ir jų šeimos nariai.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

„Nemanau, kad per tokią trumpą pasisakymą galima pasakyti, kas padaryta ir kaip, bet aš manau, premjero kalba turėjo būti daug šiltesnė. Ji turėjo būti nukreipta į žmogų – tą, kuris šiuo metu gyvena Lietuvoje, pilietį, kuris patiria sunkumus, neapibrėžtumus, įtampas. Tokio jautrumo, žmogiškumo joje nebuvo.

Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2011 metų pabaigoje šalyje buvo 3 mln. 199  tūkst. gyventojų ir tai yra 1,4 proc. (45, 3 tūkst.) mažiau negu 2011 metų pradžioje. 85 proc. bendro mažėjimo sudaro neto migracija (daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja), o neigiama natūrali kaita (daugiau mirė nei gimė) tesudaro 15%. Lietuvoje žodis „emigracija“ jau kelerius metus sukelia itin daug emocijų, diskusijų ir pasipiktinimo.

2011-ieji – jau antri metai iš eilės Lietuvą palieka didžiausias procentas gyventojų iš visų ES valstybių. Pernai, Europos Komisijos duomenimis, iš Lietuvos emigravo 2 proc. gyventojų. Daugiausia lietuvių, apytikriais duomenimis, kaip įprasta, vyko į Jungtinę Karalystę (JK) ir Airiją, o nuo 2010-ųjų gausėja emigruojančių ir į Norvegiją.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Stebint kartų pokyčius, sunku neatkreipti dėmesio į kitokį jaunesnių darbuotojų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir šeimą. Didelėse įmonėse vis dažniau dirba labai jauni žmonės, tampantys vadovais tų, kurie jiems tinka į tėvus. Jie nelinkę ilgai užsibūti vienoje kompanijoje, jie nemėgsta ilgai užsiimti ta pačia veikla, tačiau siekia greitos sėkmės, gerų pareigų ir atlygio.