Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.
Pone Mačiuli, žmogus, pamatęs dideles kainas, prašys pakelti jam atlyginimą, pakėlus darbuotojams atlyginimus išaugs verslų kaštai ir vėl bus keliamos kainos. Tai ši spiralė niekaip nesustos?
N. Mačiulis: Europos Centrinis Bankas (ECB) bando užkirsti kelią, kad tokio scenarijaus nebūtų, ir aš manau, jog jis nesustos tol, kol euro zonoje nebus recesijos. Mes dabar diskutuojame apie kainas, bet aš turiu jus nuvilti, tai – ne šių metų problema. Infliacija yra praėjusių metų problema visur, šiemet mes matysime daugelio prekių mažėjančias kainas ir kylančias palūkanų normas.
ECB sustos tada, kai pradės didėti nedarbo lygis, kai Vokietija, Prancūzija bus recesijoje. Estija, Latvija, Lietuva jau yra recesijoje, bet, kai visą euro zoną apims ekonomikos nuosmukis, tada sakys gerai, jau matome, kad čia neįsikūrė kainų–atlyginimų kilimo spiralė.
Kada tai bus?
N. Mačiulis: Vokietijoje 4-tą praėjusių metų ketvirtį BVP jau sumažėjo, tai reikia dar vieno ketvirčio. Kol kas vartojimas laikosi neblogai, gyventojai net ir prie tokios infliacijos vartoja daug. Jūs klausėte, ar gyventojai prie tokių kainų įperka. Tai taip, dalis gyventojų, nemaža dalis gyventojų neįperka.
Mes matome, kad gruodžio mėnesį mažmeninė maisto produktų kokybė sumažėjo dešimtadaliu, tai reiškia, jog žmonės neįperka, važiuoja į Lenkiją ar Latviją ir perka ten, bet yra, kas įperka ir perka noriai. Galime kalbėti apie restoranus Lietuvoje, kurių paslaugos brangesnės nei kai kuriose turtingesnėse Europos valstybėse.
Nueikite į restoraną penktadienio ar šeštadienio vakarą, tai be rezervacijos jūs vietos niekur nerasite. Čia yra Vilniaus problema, bet Vilnius sudaro 40 proc. šalies ekonomikos. Tytuvėnų restoranuose užimtumo gal nėra, todėl ir kalbame apie tuos skirtumus. Mažesnių miestų, miestelių gyventojai ieško galimybių, kaip nusipirkti pigesnio maisto, o Vilniuje restoranų užimtumas yra 100 proc. Gruodžio mėnesio mažmeninė restoranų prekyba yra rekordinėse aukštumose, realios apimtys yra 15 proc. didesnės nei 2021 metų gruodį. Taip yra jau atmetus infliacijos efektą.
Kelionės, turizmas – vasario mėnesį tiesioginiai skryčiai į turistines kryptis, šiltesnius kraštus, pabandykite juos nusipirkti. Aš, kai pamačiau kainas, tai supratau, kad neįpirksiu, bet yra kita problema – visi bilietai išpirkti. Jie kainuoja po 1000 eurų, bet nei į Dubajų, nei į Tenerifę jų nenusipirksi.
Mes turime tokį truputį iškreiptą pasaulį, kuriame dalis visuomenės gyvena visiškame klestėjime, o kita ieško, kaip nusipirkti pigesnių maisto produktų.
Pone Dubnikovai, jūs matote tą patį?
M. Dubnikovas: Atlyginimai augs, žmonių pajamos taip pat didės, bet bus skirtingos patirtys tarp tų žmonių, kurie turi darbą ir kurie jo neturi. Kai ateis visi darbuotojai ir pasakys, kad mes norime 10–15 proc. didesnio atlyginimo, gali būti, jog akcininkas vieną dieną pasakys, kadangi dirbti reikia, tai su vienais liekame, o kitus reikia optimizuoti. Optimizuoti – reiškia optimizuoti kaštus, o juose dažniausiai didžiausią dalį užima darbuotojų atlyginimai, todėl dalį jų reikės atleisti. Tuo ta recesija ir gali pasireikšti, kad žmonėms teks pasivaikščioti po turgų ir paieškoti kitos darbo vietos.
Daugiau apie tai išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
Tiek atitrūkti nuo realybės ir nematyti kas darosi miesteliuose, nesuvokiama.
Skurdas ir dar gilėja skurdo duobė
