Tautiečiai atviri – dėl koronaviruso juos kaustė nerimas ir vis dažniau kamavo neigiamos emocijos. Daugelis nepasiduoti niūriai nuotaikai bandė patys sau įkvėpdami optimizmo ar bendraudami su artimaisiais. Tačiau dalis savo problemas laikė užgniaužę ir ėmė spręsti tik dabar:
„Iš pat pradžių baimė buvo, bet paskui praėjo, pripranti prie visko.“
„Reikia save nuteikti, save viduj, ir tiek.“
„Buvo nesmagu, nežinai ateities, kada baigsis. Atsitiktinumas ir gali užsikrėst.“
„Tas laukimas, čia sėdim, ten visur, sunkoka, nerimas yra ir bijom, kad toliau, matot, antras vėl užeina.“
Kauno poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos specialistai sako kaip tik šiuo metu pastebintys pandemijos sukeltas pirmines pasekmes – jų darbo krūvis išaugo kone dvigubai.
„Jei palyginsim pernai praeitos savaitės ir šiemet praeitos savaitės duomenis – tai pernai tokiu laikotarpiu buvo 550 konsultacijų, tai šiemet per praeitą savaitę atlikom 830. Tai ženklus padidėjimas“, – sako psichikos sveikatos centro vadovė Sonata Rudžianskienė.
Ir esą dabar daugiausia tenka konsultuoti lengvų neurozių kamuojamus darbingo amžiau žmones, kai kuriuos jau nukreipti ir psichiatro konsultacijai.
Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpį medikai prilygina karui. Tad sako pačios sunkiausios psichologinės problemos driokstels po kelių metų.
„Karo metais savižudybių būdavo labai mažai arba praktiškai jų nebūdavo ten, kur aktyvūs karo veiksmai. Lygiai tas pats ir korona – trečias pasaulinis, galima taip sakyti. Mes labai su nerimu laukiame, kada atslūgs, nes savižudybių skaičius gali šoktelt“, – pasakoja S. Rudžianskienė.
Jiems antrina ir į tarptautinę konferenciją dėl Covid-19 pasekmių Kaune susirinkę mokslininkai – esą daug psichologinių problemų kamuojamų žmonių vis dar vengia profesionalios pagalbos, bijodami užsikrėsti, tad ilgainiui šias paslaugas teikiančiųjų reiks vis daugiau.
„Pasekmės psichinei ir emocinei sveikatai bus ilgalaikės, aš manau, kad galbūt tik po 2-3 metų mes suprasime, koks iš tiesų yra poveikis. Bet aš optimistas, tad teigiamas dalykas, kad daugelis šalių susimąstė, kad psichinė sveikata yra svarbi ir pamatė, jo ji išties buvo nuvertinta, tiek kalbant apie finansus, tiek apie dėmesį“, – teigia A. Sacharovo centro vadovas Robertas van Vorenas.
Neramina ir vis dar gaji ydinga praktika – įvarius psichologinius sutrikimus gydyti vaistais.
„Baikime medikalizuoti problemas, kurios nėra medicininės, nes toks sunerimęs žmogus nusieis į polikliniką, tai jam sakys: gerk antidepresantus“, – kalbėjo psichiatras Dainius Pūras.
Esą būtina pagalvoti apie papildomų lėšų skyrimą, kad žmonės galėtų gauti tiek psichologų konsultacijų, kiek reikia, mat dabar tai tik pasiturinčiųjų privilegija.
„Psichologinė psichoterapinė pagalba tai nereiškia nueiti ir pasikalbėt su psichologu, tai gali būti 30-40 sesijų, ir aš nesuprantu, kodėl Lietuvoje žmonės už tai patys turi mokėti. Arba jei jų vaikams reikia, tai tik pasiturintys gali įpirkti šitą brangų gydymo būdą“, – sako D. Pūras.
„Vaikų linijos“ vadovas sako, kad karantino metu sulaukta mažiau skambučių iš vaikų, tačiau laiškų buvo daug, ir juntamas kai kurių problemų paaštrėjimas.
„Kur minima savižudybė ir savęs žalojimas – sudėtingi skambučiai, ir panašu, kad karantino laikas kai kuriuos sunkumus padarė dar sunkesniais, tai nereiškia, kad kiekis išaugo, net karantino laikas kai kuriuos sunkumus padarė dar sunkesniais, tie sunkumai paaštrėjo“, – pasakoja „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.
Jei laiku nebus imtasi priemonių, specialistai sako, kad koronaviruso pandemijos padariniai psichinei sveikatai prilygs dar vienai pandemijai.
