Premjerė Šimonytė kompensacijų planus aptarė su prezidentu Nausėda, tiesa, aiškumo mažai – nuo visuomenės planus vis dar slepia. Prasitarė tik, kad pinigų reikės daugiau nei galvojo – virš milijardo eurų.
O nutekintas Vyriausybės planas rodo, kad kompensacijas šildymui galimai gaus daugiau žmonių nei pernai. Visgi ekonomistai perspėja valdžią nepasiduoti populizmui ir skolintų biudžeto milijardų netaškyti.
Jei kietieji sūriai subrandinami per metus ar dar ilgiau, elektrai išbrangti net penkis kartus užtenka gero pusmečio. „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa pasakoja, kad sausį įmonė už elektrą paklojo 450 tūkst. eurų. O rugsėjo prognozė rodo, kad suma perkops 2,3 mln. Penkiskart išaugusios sumos privertė stabdyti varškės produktų gamybą Ukmergėje. Dalį iš 110-ies darbuotojų įmonė perkėlė į Uteną, tačiau dešimtis atleido.
„Darbuotojai, kurie dirbo Ukmergės įmonėje, deja, nebegalėjom pasiūlyti jiems darbo ir turėjom su jais atsisveikinti“, – sako D. Trumpa.
Dalius Trumpa aiškina, kad valdžia turėtų imtis priemonių pažaboti elektros gamintojų apetitą, kad kiti verslai išgalėtų susimokėti sąskaitas.
„Pagrįsti kainą 4 eurai už kWh yra neįmanoma, bet valdžia tai toleruoja. Karo atveju toleruoja tokias kainas. Man tai nesuprantama“, – kalba D. Trumpa.
Vadovas pabrėžia, kad elektrą prigesinti įmonė gali biurų pastatuose, tačiau gamybos patalpose vartojimo sumažinti neišeina. Vyriausybės reakcijos Trumpa nori čia ir dabar.
„Aš nežinau, koks pagalbos paketas gali padėti nuskendusiam žmogui. Jeigu dabar, gal dar nebūtų vėlu, bet tai, ką jie žada – gal ir ne visi nuskęs, bet labai daug įmonių, jei ne visai sužlugs, tai sustabdys gamybą, atleis daug žmonių“, – tikina D. Trumpa.
O valdžia planą kurpia, tačiau jis žmonių ir verslo ausų niekaip nepasiekia. Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien nuskubėjo pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Tačiau, nei jiedu, nei energetikos ministras konkretizuoti planų neskuba.
„Patys matėt, kad per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos staiga šoktelėjo iki 350 eurų už megavatą ir buvo tokių savaičių, kai jos panašiu tempu nukrito. Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 m., netgi reguliuojamų kainų, nebus taip lengva“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Visgi Šimonytė jau prabilo, kad pinigų biudžete kompensacijoms reikės daugiau nei planavo prieš porą savaičių, kai įvardijo sumą nuo pusės iki vieno milijardo eurų.
„Mes kalbam apie sumas, kurioms biudžeto reikės artimo ir viršijančio milijardą eurų“, – tvirtina I. Šimonytė.
O nutekintas Vyriausybės planas rodo, kad kompensacijas šildymui galimai gaus daugiau žmonių nei pernai. Neoficialiais duomenimis, Vyriausybė iki 30-ies procentų ketina plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Į kompensacijas galėtų pretenduoti ne tik skurdžiausieji, bet ir vidutines algas uždirbantys žmonės. Tiesa, Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad kompensacijų neturėtų gauti tie, kurių sąskaitos neveda į bankrotą.
„Tos priemonės turėtų būti nukreiptos tiems, kuriems labiausiai reikia, į mažiausias pajamas uždirbančius asmenis“, – aiškina Lietuvos banko atstovas Gediminas Šimkus.
Be to, pasak Šimkaus, reikia atsižvelgti ne tik į atlyginimus, bet ir į namų ūkio elektros ar dujų suvartojimą.
„Nesukurkime tokių sąlygų, kad kompensacija paskatina dar didesnį vartojimą, nes staiga tai yra pigiau nei turi būti“, – sako G. Šimkus.
Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad Vyriausybė neturėtų švaistytis pinigais, kurie šildymo sezono metu tiesiogine prasme išeis per kaminus.
„Mes negalime išlaidauti, nes nežinome, kiek šita situacija tęsis. Ta situacija gali tęstis metus, dvejus, trejus, ketverius. Akivaizdu, kad mes nesurasime to milijardo kasmet“, – komentuoja M. Dubnikovas.
O ir paskolos Lietuvai nebe nulinėmis palūkanomis. Milijardas skolos kainuotų maždaug 30 mln. eurų. Taigi, esą reikėtų galvoti apie investicijas, o ne valstybės skolas.
„Galėtų būti ne kompensacijos, o, pavyzdžiui, saulės ar vėjo jėgainių pastatymas ir padovanojimas gyventojams“, – sako M. Dubnikovas.
Dar skeptiškiau ekonomistai vertina idėjas remti verslą. Pavyzdžiui, ir minėtas „Rokiškio sūris“, pernai pirmąjį pusmetį patyręs beveik milijoną eurų nuostolių, šiemet jau uždirbo beveik šešis milijonus eurų grynojo pelno. Pasak Lietuvos banko vadovo, „lašinių“ šalies įmonės turi užsiauginusios.
„Apskritai verslo situacija Lietuvoje dabar geresnė nei buvo per kovidą. Verslas niekada negali tikėtis, kad eis tik į kalną ir nebus nuokalnių“, – teigia G. Šimkus.
„Būtų neatsakinga reikalauti iš mokesčių mokėtojų visiems verslams – dideliems, mažiems – kompensuoti energijos kainos pokytį“, – kalba M. Dubnikovas.
Centrinio banko vadovas primena, kad, nepaisant viršplaninių PVM įplaukų, valdžia turi galvoti ir apie biudžeto surinkimą. O tam esą pasitarnautų nauji nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčiai, apie kuriuos valdantieji pastaruoju metu pritilo.
Energetikos ministerija išplatino rekomendacijas, kaip valdžios įstaigos per dvejus metus galėtų penktadaliu sutaupyti energijos. Tarp siūlymų – žiemą temperatūrą patalpose mažinti iki 19 laipsnių, viešojo sektoriaus pastatuose išjungti karštą vandenį, leisti nuotoliu dirbti penktadieniais ir pirmadieniais, o greitkeliuose mažesnį – 110-ies km/h greitį – įvesti ne nuo lapkričio iki balandžio, kaip dabar, o dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės.
