Gediminas Šimkus

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį trečiąkart šiais metais sumažinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog tai reiškia atpigusį skolinimąsi gyventojams bei verslui.  Gedimino Šimkaus teigimu, palūkanų normų mažėjimas yra ekonomiką skatinantis veiksnys.  „Ar dabar, kai nuo birželio buvo pradėtos mažinti palūkanų normos, per daugiau nei ketvirtį gali įvykti reikšmingi pokyčiai? Ne.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) spalio mėn. sprendimas mažinti palūkanų normas ir ekonominiai duomenys rodo, kad bazinių palūkanų „judėjimo kryptis“ yra aiški. Tačiau, anot jo, dar neaišku, kokio sprendimo institucija imsis gruodį. „2025 m. infliacija pasieks 2 proc. siektiną lygį. Tai yra žinutė, kad labai aiški pinigų politikos sprendimo kryptis. Ji bus laisvinama.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus praneša, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio turėtojai nuo kitų metų galės išsigryninti 800 eurų per mėnesį, vietoje šiuo metu leidžiamų 550 eurų.

Valstybės valdomas antros pakopos pensijų fondas užtikrintų efektyvią iš dviejų dalių susidedančią pensijų sistemą, tvirtina Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, valstybės valdomas fondas nebūtų skirtas konkuravimui su privačiais fondais, o antrosios pakopos sistemos tikslų įgyvendinimui. To pasekmė, pasak LB vadovo, būtų geresnės rinkos sąlygos.   „Leiskite pasakyti, kodėl kalbame apie fondą. Tai nėra nukreipta į kažkokį konkurencijos padidinimą per se.

Prezidentūrai teigiant, kad reiktų lanksčiau žiūrėti į antrojoje pensijų pakopoje sukauptų lėšų panaudojimą, Lietuvos bankas (LB) laikosi pozicijos, jog tai turėtų būti leidžiama tik kritiniais atvejais. Anot LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, neturi egzistuoti atviros išsimokėjimo galimybės.   „Mes siūlome išsimokėjimą apriboti kritiniais atvejais, kaip kad tam tikra fatalinė lemtis, tam tikros kritinės ligos.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos sprendimas mažinti palūkanų normas suteikia optimizmo tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos ekonomikai. Anot jo, kitų metų antroje pusėje infliacija euro zonoje turėtų grįžti į siekiamą 2 proc. lygį. „Optimizmo į Lietuvos ekonomikos bures įpučia ir augimui palankus ECB Valdančiosios tarybos sprendimas dėl palūkanų.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpius skolinimosi euro zonoje išlaidas, Lietuvos banko (LB) vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, jog mažėjanti infliacija reiškia, kad pinigų politikos švelninimas numatomas ir ateityje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį antrą kartą šiais metais sumažinus paskolų palūkanas, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad didžioji dalis paskolų turėtojų už jas jau moka mažiau.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad stambūs kitų šalių bankų žaidėjai mato Lietuvą kaip patrauklią šalį, kurioje galima daryti verslą. Anot jo, indikacijos rodo bankų planus „ateiti į Lietuvą“, tačiau konkrečių planų LB vadovas pakomentuoti negalėjo.

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ Vokietijos ir Lietuvos priežiūros institucijoms jau pranešė apie savo planus veikti Lietuvoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  Anto jo, tą patį jau yra padaręs ir Lenkijos bankas „Pekao“. Abiem bankams licencijos Lietuvoje nereikia, o veiklos pradžiai tereikia sudėlioti strategiją.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį pakomentuos Europos centrinio banko (ECB) ketvirtadienį priimtą sprendimą nekeisti nė vienos iš trijų birželį nustatytų palūkanų normų dydžio. Kaip skelbiama, LB vadovas aptars naujausius euro zonos pinigų politiką kontroliuojančio banko sprendimus ir pateiks palūkanų normų prognozes.

Pradėjęs augti, namų ūkių vartojimas ir aukštas investicijų lygis gaivina daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustytą šalies ekonomiką, praneša Lietuvos bankas (LB). Atsigaunant lietuviškų prekių ir paslaugų paklausai eksporto rinkose ir švelnėjant pinigų politikai, Lietuvos ekonomika šiemet, prognozuojama, augs beveik 2 proc., o kitąmet plėtra paspartės iki kiek daugiau nei 3 proc. LB skaičiuoja, kad pernai pragyvenimas mūsų šalyje siekė 83 proc. euro zonos vidurkio. 100 proc.

Antradienį vyks Lietuvos banko (LB) spaudos konferencija, kurios metu institucijos valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus apžvelgs Lietuvos ekonomikos raidą ir pristatys naujausias Lietuvos banko makroekonomines prognozes. Konferencijos metu bus atsakyta į klausimą, ar jau baigėsi Lietuvos ekonomikos stagnavimas ir vyksta jos išsijudinimas. Taip pat planuojama pristatyti, kaip prekių ir paslaugų kainas bei ekonomikos situaciją paveiks pinigų politikos sprendimai.

Penktadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia spaudos konferencijoje pristatė šios organizacijos išvadas Lietuvai. Geopolitinės įtampos ir pasaulio ekonomikos fragmentacijos fone Lietuva atlaikė kainų šoką ir išliko konkurencinga užsienio rinkose, o šiemet ekonomika turėtų augti sparčiau nei prognozuota anksčiau.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad atliekant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimą, žiūrima ir tai, ar įmonės akcininkai bei galutiniai naudos gavėjai atitinka teisės aktų reikalavimus. „Lietuvos bankas atlieka „Foxpay“ patikrinimą. Mes tikriname, ar įmonė užtikrina pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų vykdymą.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali dar ne vieną kartą šiais metais mažinti palūkanų normas. Anot jo, jeigu pildysis ekonominės raidos scenarijus, tuomet bus mažesnis poreikis varžančiai pinigų politikai. „Jeigu ekonominė raida atitiks tą, kuri yra užkoduota prognozėse, matymas pildysis, tai reikš vis mažesnį poreikį varžančiai pinigų politikai, o tai yra palūkanų mažėjimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad siūlymas bankų solidarumo įnašą pratęsti metams nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis ir tai didina mokestinį neapibrėžtumą. Vis tik jis pažymi, kad klausimą vienareikšmiškai vertinti sunku, nes šalies saugumas yra labai svarbus.

Darbą Lietuvoje penktadienį pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija.   Borja Gracia vadovaujama misija Vilniuje dirbs iki birželio 7 dienos, pranešė Lietuvos bankas (LB). Per dvi savaites TVF ekspertai susitiks su LB vadovais, Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus atstovais. „TVF ekspertai susipažins su bendra Lietuvos makroekonomine padėtimi, darbo rinkos tendencijomis.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“.  „Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

Europos Centriniam Bankui (ECB) praėjusį ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad bankas jas mažinti pradės birželį.  „Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, –  pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad lėšas iš pensijų fondų turėtų būti leista atsiimti sunkios negalios arba terminalinės ligos atveju. Tokiu atveju, anot jo, būtų galima pasinaudoti visomis sukauptomis lėšomis, tačiau platesnės atsiėmimo galimybės neturėtų būti suteiktos. „Su kuo sutinka visi, kad jeigu pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, turėtų būti leista atsiimti. Tai yra sunki negalia arba terminalinė liga.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad birželį Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas 25 baziniais punktais. „Manau, kad taip (birželį palūkanų normos bus mažinamos 25 baziniais punktais – ELTA). Todėl, kad nėra staigaus poreikio reaguoti didesniu mastu. Yra sąlygos, kad infliacija grįš į 2 proc. tikslinį lygį jau kitais metais prie mažiau restruktyvios pinigų politikos“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad ieškant papildomų lėšų gynybos poreikiams, geriausia būtų peržiūrėti lengvatas ar padidinti nuosavybės ar turto mokesčius. Anot jo, nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas būtų greitas būdas surinkti reikalingas pajamas, tai labiausiai paveiktų skurdesnius asmenis.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įspėja, kad šiais metais į valstybės biudžetą gali būti surinkta 150 mln. eurų mažiau negu planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plane. Anot jo, tokią prognozę patvirtina 2024 m. sausio mėn. infliacijos duomenys. „Lietuvos bankas mato riziką, kad 2024 m. biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Ir įspėjimą, kad šis planas gali būti optimistinis ir yra rizikos nesurinkti maždaug 150 mln. eurų, apie 0,2 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad finansavimą krašto gynybai galima didinti atsisakius ar sumažinus dabartines mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto mokestį ir skolinantis papildomai. Tvarumui svarbi finansavimo šaltinių įvairovė Pasak Lietuvos banko vadovo, jeigu visas lėšų krašto gynybai poreikis būtų finansuojamas tik didinant mokesčius, tai galėtų destabilizuoti mokestinę sistemą, tad svarbu finansavimo ieškoti skirtinguose šaltiniuose.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad nuostoliai Lietuvos pensijų fondams dėl „Baltcap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos „makro“ mastu „gali pasirodyti nereikšmingi“, bet yra principiniai. Pasak jo, LB imsis veiksmų tuomet, kai situacija bus aiški. „Nuostoliai galbūt makro mastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, kad investuotojai puoselėja pernelyg dideles viltis, jog palūkanų normos galėtų būti sumažintos artimiausiu metu. Nors skolinimosi išlaidų sumažinimo tikimybė metams bėgant didėja, palūkanų normos galėtų būti apkarpytos tik apytikriai vasarą, interviu „Bloomberg“ tvirtino G. Šimkus. Rinkos pirmo sumažinimo šiuo metu tikisi pavasarį.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonei „Revolut“ paskelbus, kad ji pradės teikti būsto paskolas, Lietuvos banko vadovas sako nemanantis, kad „Revolut“ padarytų didelį proveržį šioje rinkoje. „Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“ svarsto įsteigti filialą Lietuvoje.  „Gruodžio antroje pusėje buvo atvažiavusi į Lietuvą „Pekao“ banko vadovybė ir tai, manau, yra labai rimtas signalas apie jų ketinimus“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.  „Kaip Baltijos regionas, aš manau, esame pakankamai patraukli zona, kur galėtų ateiti naujas paslaugų dalyvis.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos  infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.  „Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.  Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.  „Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paskelbė prognozę, kurioje mini, kad mūsų ekonomikoje skrydis, kuriam ruošėmės, yra ne atšauktas, o atidėtas. Plačiau apie tai, kokia žiema ir kokie ateinantys metai mūsų laukia „Dienos komentare“ atsakė G. Šimkus.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Lietuvos bankas (LB) gerina birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento. Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.  LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos. Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus Ispanijoje susitiko su vieno didžiausių Europoje komercinio banko atstovais ir pakvietė juos teikti paslaugas Lietuvoje. „Lietuvos bankų sektorius yra koncentruotas, dėl to svarbu skatinti konkurenciją ir pritraukti į mūsų šalį tarptautinio lygio finansų rinkos dalyvių. Šiuo klausimu mes nuosekliai ir intensyviai dirbame, aktyviai ieškodami galimybių“, – centrinio banko pranešime sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją. „Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaisiai prieš pagrindinį priešą – prieš infliaciją. Deja, bet infliacija Lietuvoje viršijo 22 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kol kas nekeičia prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadina korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą.  „Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pasigendant aiškumo dėl naujo laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo ir mokėjimo, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog svarbiausi dalykai yra aiškūs, o kylant klausimų jie bus išaiškinti diskutuojant su bankais.  „Žinau, kad vyksta diskusijos Bankų asociacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, diskutuoja ir su Finansų ministerija. Esame pateikę ir savo poziciją atskirais atvejais, kaip išaiškinti tam tikrus dalykus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi, vis daugiau sričių susiduria su užsakymų ir pardavimų mažėjimu, gyventojus slegia išaugusios kainos, paskolų palūkanos, naikinamos darbo vietos. Ar tai tik laikini sunkumai, ar didesnės problemos laukia netolimoje ateityje? Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies ekonominę būklę ir jos perspektyvas apžvelgė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF), įvertinęs neseniai Lietuvoje įteisintą laikinąjį bankų solidarumo įnašą, teigia, jog jis turėtų poveikį šalies investicinei aplinkai, jei taptų pastovus.  „Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas.