Naujienų portalas tv3.lt gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.
Pagrindinis prioritetas 2023 m. biudžete – energijos kainų suvaldymas
Vyriausybė dokumente nurodo, kad pagrindinis prioritetas 2023 m. biudžete bus energijos kainų suvaldymas – tam reikės nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų.
- Vyriausybė, įvertinusi valstybės biudžeto galimybes, 2023 m. I pusmetį ketina toliau taikyti valstybės kompensaciją buitiniams vartotojams ir bus sprendžiama dėl jų dydžio bei apimties tiek elektros, tiek gamtinių dujų kainodaroje.
- Ketina garantinio tiekimo vartotojams iki metų pabaigos taikyti kainą artimą visuomeninio tiekimo kainai.
- Taip pat Vyriausybė ketina siekti patobulinti biržos veikimo algoritmą.
- Dalį „Litgrid“ gaunamų perkrovų valdymo pajamų panaudoti perdavimo tarifo galimo brangimo kompensavimui.
Nuo birželio dar kartą padidinus valstybės remiamų pajamų dydį ir vidutines pajamas gaunantys asmenys galės gauti šildymo kompensaciją. 2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo beveik 160 tūkst. asmenų. Gavėjų skaičius, palyginus su 2021 m. I ketv., išaugo 66 proc. Ateinantį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų ratas plėsis 20-30 proc. į jas galės pretenduoti ir VDU gaunantys asmenys. Kompensacijoms – papildomai 30 mln. eurų.
Aplinkos ministerija skyrė 4 mln. eurų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (mažoji renovacija), 2 mln. eurų – atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) socialiai remtiniems, elektros energijai, taršių katilų keitimui (saulės elektrinių įrengimas (iki 10 kW), įsigijimas iš saulės parkų, ir (ar) taršių šildymo įrenginių keitimas į šilumos siurblius arba penktos klasės biokuro katilus). 1 mln. eurų – elektros energijos kaupimo įrenginiams namų ūkiams, 3 mln. eurų – saulės elektrinių įrengimo daugiabučiuose skatinimui, 8 mln. eurų – taršių automobilių keitimui į paspirtukus, dviračius, dalijimosi paslaugas, viešojo transporto bilietus, taip pat 4 mln. eurų – paramai už sunaikintus senus taršius automobilius mažataršių automobilių įsigijimui.
Taip pat gyventojams numatyta 154 mln. eurų dotacijoms daugiabučių renovacijos organinėmis medžiagomis projektams arba A energinei klasei pasiekti įgyvendinti bei 3 mln. eurų – dotacijoms 4 pilotiniams daugiabučių renovacijos projektams.
Vyriausybės dokumente pažymima, kad elektros, dujų, biokuro biržose kainos už energetikos išteklius augo 2-3 kartus ir tebeauga (gamtinės dujos (GD) – nuo 39,5 EUR/MWh iki 282,62 EUR/MWh; biokuras nuo pernai 14,08 EUR/MWh iki 45,53 EUR/MWh šiemet (didėjimas 223 proc.); elektra – nuo 223 EUR/MWh iki 480 EUR/ MWh.
VERT skaičiavimais, dėl biokuro ir kitų energetinių išteklių (GD, kito skystojo kuro) kainų didėjimo ateinantį šildymo sezoną prognozuojamas šilumos kainų padidėjimas miestuose nuo 45 iki 147 proc., o miestuose, kur tik gamtinės dujos – iki 280 proc.
Dokumente pristatoma, kad jau padidėjo pensijos ir išmokos
Dokumente pažymima, kad balandžio pradžioje pristatytas didžiausias Europoje pagal BVP dydį – 2,26 mlrd. eurų „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas, lėšas skiriant švelninti energijos išteklių kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Šiemet du kartus padidinus, vidutiniškai pensijos didėjo iki 17 proc. Dabar vidutinė pensija su būtinuoju stažu siekia 513 eurų, o vidutinė senatvės pensija – 484 eurus. Vidutinis didėjimas lyginant su 2021 m. buvo 70 eurų. Šiemet vidutinę senatvės pensiją gaunančių metinės pajamos didėja kiek daugiau nei 700 eurų. Šiemet pensijoms didinti – 434 mln. eurų.
Nuo sausio mėn. visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus gali gauti 32 eurų vienišo asmens išmoką. Ją gauna daugiau nei 220 tūkst. žmonių. Vienišo asmens išmoka pajamas per metus didina daugiau nei 380 eurų. Išmokoms – virš 107 mln. eurų.
Šalpos senatvės pensijos gavėjų metinės pajamos šiemet didėja 215 eurų. Padidintos šalpos neįgalumo pensijos gyventojų pajamas per metus didina, priklausomai nuo nustatyto neįgalumo ar darbingumo lygio, 215 -484 eurais. Karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidėjo 5 proc., dešimtadaliu ūgtelėjo I ir II laipsnių pensijos bei mokslininkų ir nukentėjusių asmenų pensijos. Šalpos ir valstybinių pensijų didinimui šiemet numatyta beveik 76 mln. eurų. Šiemet socialinės išmokos didintos net 2 kartus. Palyginus su pernai, jos padidėjo beveik šeštadaliu. Tam skirta beveik 50 mln. eurų.
Kaip pagelbės verslui?
Vyriausybės pirminiame priemonių plane numatomos ir pagalbos verslui priemonės, kurių dalis jau yra įsigaliojusios.
Dokumente teigiama, kad matant, kad aukštos energijos kainos išsilaikys dar ilgai, nuspręsta priimti tvarius sprendimus, kurie užtikrintų sąskaitų mažėjimą ilguoju laikotarpiu. Todėl investuojama į savarankišką elektros gamybą ir energijos taupymą.
Nuo liepos pabaigos startavo Aplinkos ministerijos paramos verslo transformacijai priemonė – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro naudojimo į AEI. Tam iš viso numatyta 90 mln. eurų. Įmonėms siūloma keisti šiuo metu naudojamus iškastinio kuro katilus į AEI priemones ar elektrą, taikyti biopriemones, modernizuoti pramonės įmonėse ir centralizuotam šilumos tiekimui naudojamas sistemas, gerinti šilumos akumuliavimą ir vandens saugojimą.
Be to, 2,26 mlrd. eurų pakete priemonės verslui iš ES lėšų sudaro 253,7 mln. eurų: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai,technologinės įrangos atnaujinimui bei investicijos į biodegalų ir vandenilio gamybos technologijas.
Garantijoms verslui numato skirti daugiau nei 200 mln. eurų
Dokumente nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija garantijoms verslui numato skirti daugiau nei 200 mln. eurų. Tai apima garantijas paskoloms, lizingui, eksportui, individualios garantijos, kurios skirtos padėti išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą ir palengvina priėjimą prie finansavimo šaltinių ir pan.
Šiuo metu derinama 50 mln. eurų apyvartinės ir investicinės paskolos tiek stambiam, tiek smulkiam verslui, pagal EK patvirtintą laikinąjį karo komunikatą, skirtos ekonomikai remti reaguojant į karo Ukrainoje sukeltą krizę.
Jau šį rudenį EIMIN planuoja skelbti kvietimus verslui gauti ES struktūrinių fondų paramą, skatinant energiją taupančių technologijų diegimą pramonėje. Įmonės galės atlikti energijos vartojimo efektyvumo auditus bei investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius ar energiją taupančias technologijas. Tam šiemet numatoma skirti 45 mln. eurų. Verslo subjektams siūloma pasinaudoti „Invega“ paskolomis, garantijomis ir rizikos kapitalo priemonėmis.
Siūloma, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas artimiausiu metu pradės teikti individualias garantijas ūkininkams, susiduriantiems su likvidumo problemomis. Planuojama, kad suteikus garantijas, bus suteikta 33 mln. eurų paskolų. Sprendimai dėl individualių garantijų teikimo priimami iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Taip pat AM 2 mln. eurų skyrė negyvenamosios paskirties (gamybinių, administracinių, sandėliavimo) įmonių pastatų renovacijai; 31 mln. eurų – investicinei paramai biometano gamybai ir (ar) biodųjų išvalymui; dar 2 mln. eurų biometano dujų panaudojimui keičiant dyzelį žemės ūkyje; 5 mln. eurų – privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui (pvz. apšvietimo įrangos atnaujinimui); 10 mln. eurų - iškastinio kuro naudojimo sumažinimui įmonėse bei 50 mln. eurų – organinių medžiagų renovacijai gamybinių pajėgumų sukūrimas.
Be to savivaldybėms skirta 2 mln. eurų visuomeninių ir NVO pastatų šildymo AEI įrengimui, 3 mln. eurų – elektros kaupimo įrenginiams, 20 mln. eurų – kompensacinės išmokos savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti bei 7 mln. eurų – dotacijos savivaldybių pastatų renovacijos organinėmis medžiagomis 4 pilotiniams projektams įgyvendinti.
Nausėda susitinka su Šimonyte
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte. Pasak prezidento atstovo Rido Jasiulionio, darbinio susitikimo metu šalies ir Vyriausybės vadovai aptars pagalbos priemones gyventojams išaugus energijos kainoms.
BNS primena, kad G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė susitikimo su premjere metu besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.
Premjerė anksčiau teigė, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją būtų taikomos nuo 2023 metų, tam numatoma skirti nuo pusės iki milijardo eurų.
I. Šimonytė: surėmę pečius atlaikysime šią žiemą
Surėmę pečius atlaikysime šią žiemą visos Europos laukiančius energetinius sunkumus, merų konferencijoje penktadienį sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Artimiausiu metu turbūt labai daug kalbėsime apie tai, kokia bus artėjanti žiema, kaip esam kiekvienas pasirengęs, kokių turime išteklių, kokias problemas spręsime, bet tuo pačiu metu tai yra ir tas laikotarpis, kada esame pradėję ruošti roges vasarą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Sunku įsivaizduoti kokio dydžio rogių šįmet reikės, tačiau kartu tai yra ir galimybė žengti žingsnį toliau mūsų šalies energetinio tvarumo, žalumo, atsparumo linkme. Manau, kad surėmę pečius, be jokių abejonių, atlaikysime tą kovą, kuria yra bandoma pražudyti visą Europą“, – pridūrė premjerė.
Renginys organizuotas Vilniaus miesto savivaldybės kvietė kolegas iš kitų regionų, jame buvo dalijamasi gerąja patirtimi.
Anot I. Šimonytės, kiekviename regione yra gerosios praktikos pavyzdžių, jais reikia dalytis ir tai padeda valstybei pasiekti bendrų tikslų.
Premjerė teigė, jog savivaldybėms ir miestas yra svarbu išlaikyti savo unikalumą, tačiau „tuo pačiu metu nebijoti keistis, priimti iššūkius, kurie dažnai ištinka mus visus vienu metu – ar tai būtų pandemija, nelegali migracija, energetinis karas“.
p.s. Jūs - suremkite, o mes, kol jūs remsite pasidvigubinsime sau atlyginimus.
