dalius trumpa

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ vadovas mano, kad šie metai įmonei bus kur kas blogesni nei ypač sėkmingi 2022-ieji. Tačiau, nepaisant sunkmečio, įmonė ketina plėsti eksportą į Balkanų iki Vidurio Rytų šalis. Dalius Trumpa sako, kad pajamos dėl susitraukusio eksporto šiemet sumažės 10-15 proc., o pelnas smuks kartais, bet nuostolio jis nesitiki.  „Duok, Dieve, kad jie būtų pelningi ir mes jau džiaugtumėmės. Pajamas planuojame 10-15 proc. mažesnes.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, daugelis Lietuvos ir užsienio verslų stengiasi nutraukti bet kokius ryšius su Vladimiro Putino autokratija. Tačiau kai kuriems verslininkams tai netrukdo Lietuvoje pagamintą sūrį Jungtinėse Amerikos Valstijose pardavinėti kaip „Rusišką“. Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose buvo daug aptarinėjama nuotrauka, iš kurios matyti, kad viename prekybos centre parduodamas „Rokiškio sūrio“ gaminys pavadintas „Rusišku“. „Lietuviškas sūris JAV! Čia normaliai?“ –...

Nepakeldamos rekordinių sąskaitų, dešimtis darbuotojų jau atleidžia ir didžiosios Lietuvos įmonės. „Rokiškio sūris“ išvis nutraukė gamybą Ukmergėje. Įmonės vadovas Dalius Trumpa rėžia kritiką Vyriausybei – esą jei verslas pagalbos nesulauks dabar, vėliau gali ir nebereikėti – įmonės tiesiog užsidarys. Premjerė Šimonytė kompensacijų planus aptarė su prezidentu Nausėda, tiesa, aiškumo mažai –  nuo visuomenės planus vis dar slepia.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Estijos ir Latvijos pieno gamintojų planai statyti 100 mln. eurų vertės perdirbimo gamyklą paaštrins konkurenciją Baltijos šalyse, tačiau naujokams įsitvirtinti rinkoje lengva nebus, mano ekonomistas. Tuo metu Lietuvos perdirbėjai, didelę dalį pieno atsivežantys iš šių šalių ūkininkų, teigia nesibaiminantys ir mano, jog gamykla ilgainiui paskatins žalio pieno gamybą.

Pieno supirkimo kainoms krintant, karves auginantys ūkininkai pigiausiai pieną superkančius perdirbėjus rudenį ketina boikotuoti – ne tik kurį laiką neparduoti pieno, bet ir blokuoti privažiavimus prie pasirinktos įmonės. Būsimajam žemės ūkio ministrui užsimenant apie derybų tarp perdirbėjų ir gamintojų inicijavimą, pirmieji tikina, kad kainas diktuoja rinka, o antrieji nesitiki, kad sėdus prie bendro stalo situacija pasikeis. „Visų įmonių neblokuosime.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje penktadienio popietę žmonių beveik nematyti. Klasicistinio išplanavimo aikštėje akį labiausiai traukia tarpukario laikus menantis saulės ženklu padabintas obeliskas. Prie vakarinėje miesto širdies dalyje esančios neogotikinės raudonų plytų bažnyčios sustoję keli autobusai, o šalia jų – grupelė turistų, tačiau miestiečių – vos vienas kitas. Tai – neįprastas vaizdas prie sostinės šurmulio įpratusiam vilniečiui.

Trumpų šeimos valdomai vienai didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ nuo sausio 1 dienos vadovauja buvęs įmonės direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa – jis pakeitė nuo tiesioginio įmonės valdymo atsitraukiantį tėvą Antaną Trumpą, jai vadovausį 46-erius metus. 49-erių D. Trumpa anksčiau BNS sakė neketinantis keisti įmonės krypties ar strategijos ir sieks išlaikyti lyderiaujančios bendrovės pozicijas regione.

Pieno produktai pasaulinėje ir vidaus rinkoje kitais metais gali pigti, o tam įtakos turės rinkos cikliškumas, mano rinkos analitikas. Tuo metu „Rokiškio sūrio“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet pigs sviestas, o kitų pieno produktų kainos bus stabilios. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog pieno produktų kainoms daugiausiai įtakos turės rinkos cikliškumas. „Pieno sektorius yra labai cikliškas ir kas kelerius metus matome besikeičiančias ciklo dalis.

Pabrangęs svietas pristabdė Lietuvos pieno produktų gamintojų eksportą į Saudo Arabiją - šioje rinkoje šiemet produkcijos parduota vos už 1,6 mln. eurų, o pernai - už 14,2 mln.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Vienos didžiausių pasaulyje pieno perdirbimo bendrovių „Fonterra“ investicija į vieną didžiausių šio sektoriaus bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ leis įmonei plėsti produktų asortimentą ir stiprins pozicijas pasaulinėje rinkoje, sako įmonės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.Tuo tarpu analitikai mano, kad investicija bus naudinga ne tik „Rokiškio sūriui“, bet ir visam sektoriui. Tai bus pirmoji „Fonterros“ investicija į Rytų Europos bendrovę.

Liepos 19-22 dienomis didžiausiame vasaros kurorte Palangoje vyksiančių „ENEOS 1006 km lenktynių“, kurias tiesiogiai transliuos TV6 ir portalas tv3.lt , nugalėtojai ir prizininkai ant podiumo laistysis ne šampanu, kaip buvo įprasta per visą renginio septyniolikos metų istoriją, o pienu.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Naujienų portalas tv3.lt kartu su žurnalu TOP500 skelbia ne tik turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, bet ir Lietuvos multimilijonierių turtų paveldėtojus.  Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur net šimtmečiais. Tačiau Lietuvoje, kuri gyvena tik 25–uosius laisvės metus, ši tradicija – visiška naujovė. Atžalos, kurios galbūt nebūtų pasukusios į verslą, šiandien skaičiuojama milijonus vien už turimas akcijas.

Pasaulio, o kartu ir Lietuvos pieno rinkai išgyvenant krizę bei Europoje prasidėjus konsolidacijai, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kol kas neketina jungtis. Nekalbama ir apie verslo pardavimą užsienio investuotojams. Pieno pertekliaus ir per didelės pieno gamybos sukelta krizė, jei tęstųsi dar kelerius metus, galėtų paskatinti Lietuvos pieno perdirbimo įmones susijungti, mano rinkos ekspertai.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ ruošiasi eksportuoti sūrius į Kiniją, tačiau kol kas neaišku, kada pirmasis krovinys galėtų pasiekti tikslą. Bendrovės vadovas sako, jog bendrovė jau turi partnerių Kinijoje, tačiau pirmiausia turi užregistruoti įmonės kodą šioje šalyje. „Yra nemažai kontaktų ir susidomėjimas. Dabar vyksta techninis darbas užregistruoti gamintoją kaip galintį vežti produkciją į Kiniją.

Premjeras ir pieno perdirbėjai sutarė, kad šie vasarą nemažins pieno supirkimo kainos. Algirdas Butkevičius garantuoja, kad perdirbėjai laikysis savo žodžio, nors pieno gamintojai tuo netiki - jie tikino, kad ligšioliniai panašūs susitarimai su perdirbėjais buvo niekiniai. „Buvo susitarta, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais perdirbėjai išlaikys kainą, kokia yra šiuo metu.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

Kitos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės per keletą artimiausių savaičių gali gauti leidimą vėl eksportuoti į Rusiją. „Apskritai mūsų prognozė dėl lietuviškų pieno produktų grąžinimo yra palanki“, - teigė Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ šaltinis. Po trijų mėnesių pertraukos leidimą vėl vežti produktus į Rusiją gruodžio pabaigoje gavo vienintelė bendrovė "Pieno žvaigždės", šią savaitę jau atnaujinusi eksportą. Leidimo dar laukia "Rokiškio sūris", "Žemaitijos pienas" ir Vilkyškių pieninė.

 Rusijai pranešus apie embargo panaikinimą, viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ produkcijos eksportą į kaimyninę valstybę ketina atnaujinti kuo greičiau. „Bendrovė produkcijos eksportą į Rusiją atnaujins kaip įmanoma greičiau. Tikimės, kad Rusijos rinka artimiausiu metu atsivers ir kitiems Lietuvos gamintojams“, – pranešė bendrovė. Anot „Pieno žvaigždžių“, Rusijos rinka yra svarbi bendrovei, kuri iki spalio į Rusiją eksportavo apie 40 visos produkcijos.

Pasitvirtinus žiniasklaidos informacijai, kad sausį bus panaikinta lietuviškų pieno produktų blokada, vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ produkcija kaimyninę valstybę galėtų pasiekti per dvi savaites, sako bendrovės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. „Neturėtų trukti (nuo blokados panaikinimo - BNS) ilgiau nei porą savaičių, bet ne visuose taškuose – kai kuriuose produkcija lentynas pasiektų greičiau, kai kur užtruktų ilgiau.

  Lietuvos pieno perdirbėjų produkcija antradienį sulaikoma vidinėse Rusijos muitinėse, BNS patvirtino Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis.   „Per pietus gavau informacijos, kad produktai pravažiavo sieną, bet neišmuitinami vidinėse muitinėse. Kalbama, kad neva neveikia sistema (informacinė - BNS), bet neoficialiais duomenimis, tiesiog muitines pasiekė G.Oniščenkos raštas“, - BNS sakė Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius R.Krasuckis.

Silvija Smilgytė Rusams pristabdžius vokiškų pieno produktų įvežimą į savo šalį, Europos rinkose pradėjo kristi pieno produktų ir žaliavinio pieno kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai neabejoja, kad pienas atpigs ir mūsų šalyje. Maždaug 100 Vokietijos pieno perdirbimo įmonių negali parduoti produkcijos vienoje pagrindinių eksporto rinkų. Dėl susikaupusio pieno produktų pertekliaus sustiprėjo gamintojų grumtynės Europos rinkoje. Pinga pieno produktai „Pieno verslas yra globalus.

„Metai bus geresni, tikimės augti“, – tarsi sutarę kartoja šalies verslininkai, paklausti, kokius metus prognozuoja savo vadovaujamoms įmonėms. Šalies verslininkų, įmonių vadovų žodžiai bent iš dalies paneigia neseniai vykdyto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad Lietuvos pramonės lūkesčiai baigiantis metams buvo patys blogiausi nuo pat 2009-ųjų sunkmečio. Panašu, kad naujus metus Lietuvos verslas pasitiks trykšdamas optimizmu ir užsibrėžęs didelių tikslų. Savaitraštis „Ekonomika.

Grafinas subrandinto konjako, vienetinis grafiko darbas, puošiantis sieną, ar rašiklis ir puodelis: patarlė įtikina – geriau maža dovanėlė, negu nuoširdžiai ačiū. Lietuvos verslininkai jau dairosi dovanų partneriams ir klientams, o jų pagalbininkai tikina: būtina pagalvoti, kokia dovana tinka. Išreikšti padėką, solidarumą ar pagarbą ypač dera tarpušvenčiu.

Pieno perdirbėjai toliau rėžia supirkimo kainas. Pasak kooperatyvus vienijančios asociacijos „Karvutė“ vadovo Ramūno Arnašiaus, supirkimo kainos dar niekada nekrito taip staigiai - jos ypač nusirito kovo pabaigoje. Nemalonios staigmenos persekioja ir didžiuosius pieno ūkius - iš jų pienas taip pat superkamas vis pigiau.

Naujas pieno kainų šuolis grindžiamas brangstančia žaliava ir smunkančiomis kainomis eksporto rinkose, praneša LTV naujienų tarnyba. Šiemet palyginti su pernai ūkininkams už pieną vidutiniškai mokama beveik ketvirtadaliu daugiau. Brangstant žaliavai, perdirbėjai sako išaugusias sąnaudas kompensuodavę gerais pardavimais ir kainomis eksporto rinkose. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Europos Sąjungoje ir Rusijoje pardavimai pradėjo smukti.

Kooperacija pieno sektoriuje atneštų realią naudą - padidintų pieno supirkimo kainą ir pagerintų jo kokybę. Nauja gamykla ne tik nesužlugdytų jau veikiančiųjų, o dar padidintų pieno ir jo produktų gamybos apimtis. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius tokią nuomonę pareiškė penktadienį po susitikimo su didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių atstovais, kuriems kelia nerimą planai už Europos Sąjungos lėšas statyti žemdirbių valdomą pieno perdirbimo įmonę.

Jau nuo rugsėjo 1-osios visų mūsų piniginės plonės sparčiau nei dabar. Naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas pabrangins daugumą prekių ir paslaugų. Pirmąją rudens dieną susiruošę apsipirkti prekybos centruose, įsigyti vaistų ar traukiniu nuvykti pas kitame mieste gyvenančius artimuosius nusiteikime mokėti daugiau. Prekybininkai, produkcijos tiekėjai, perdirbėjai bei gamintojai tikina nepajėgsiantys nuo 19 iki 20 proc.

Su ūkininkais susitikę perdirbimo įmonių atstovai negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio. Žemės ūkio rūmuose surengtame pieno gamintojų susitikime su stambiausių pieno perdirbimo bendrovių vadovais aptarė kritišką ūkių situaciją. Tačiau perdirbėjai tik dar kartą pareiškė, kad didinti supirkimo kainų nėra jokių galimybių.

Didžiausias šalies pieno perdirbėjas „Rokiškio sūris“ apsigynė teisme ir bendrovei skirtos 824,8 tūkst. litų baudos už konkurencijos pažeidimus nemokės. Vyriausiasis administracinis teismas panaikino Konkurencijos tarybos (KT) sprendimą skirti bendrovei tokio dydžio baudą, o šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Per tradicinę LNK „Gerumo dieną“ Lietuvos žmonės paaukojo net 3 012 076 litų: tai didžiausia suma, surinkta per visą akcijos organizavimo laikotarpį. Lietuviai šiemet paaukojo pusantro milijono litų daugiau nei pernai. „To dar nebuvo „Gerumo dienos studijoje. To dar nebuvo Lietuvoje. Ačiū Jums, mielieji, kad jūsų gerumas buvo beribis. Mūsų trys milijonai. Mūsų auka – trys milijonai“, - labdaros telemaratono „Gerumo diena“ kulminacijoje sakė Rūta Mikelkevičiūtė. „Dabar mums širdyje šviesu.

Spaudžiamos sunkumų Lietuvos prekybos partnerės Rytuose devalvuoja savo valiutas. Tad šiose rinkose Lietuvos produkcija gerokai pabrangsta. Pastaraisiais mėnesiais daugelio Rytų rinkų valiutos krito euro, o kartu ir lito, atžvilgiu. Pavyzdžiui, vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerės – Rusijos – rublis nuo lapkričio lito atžvilgiu smuko maždaug 17 proc. Vien sekmadienį Rusijos centrinis bankas beveik dviem procentais devalvavo rublį dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu.

Kai kurie pieno perdirbėjai ūkininkams nuo spalio už pieną mokės dar 4 ar 5 proc. mažiau. Dar vasarą žadėję, kad ūkininkai rudenį gali tikėtis didesnių kainų už pieną, dabar perdirbėjai gerų žinių neturi. Priešingai - nuo spalio kai kurie supirkėjai mokės dar mažiau. „Šiuo momentu mes kainas mažiname: kai kuriems ūkininkams nuo spalio pirmos, kitiems – nuo penktos“, – sako „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Anot jo, didžiausias sumažinimas sieks 5 centus už litrą.

Pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pienas“ ir „Rokiškio sūris“ vienu metu ėmė prekiauti lietuviškais vardais pažymėtu sūriu, kuris pagamintas užsienyje. Anot perdirbėjų, sūrių, kurie pirkėjams siūlomi su lietuviškais pavadinimais „Palanga“, „Germantas“, „Vilnius“, „Tyzenhauzų“, įmonėms pavyko pigiau įsigyti Vokietijoje.

Kylančios degalų kainos nerimą kelia ne tik vairuotojams. Maisto produktų gamintojai dėl brangstančių degalų priversti didinti produkcijos savikainą. Vis dėlto maisto produktų produkcijos savikainai daugiau įtakos turi kiti veiksniai. Be to, vis dar abejojama, ar visada pagrįstai branginamos maisto prekės.

Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.

Pasipiktinę mažėjančiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai ketina pieną nemokamai dalinti prie didžiųjų prekybos centrų arba pilti į kanalizaciją. Jį parduoti nebeapsimoka. Akciją tikimasi surengti maždaug po mėnesio. Perdirbėjai sako, kad jų įmonės turi tiek žaliavos, kad pagamintos produkcijos parduoti nebespėja... Trečdaliu atpigintas pienas sukėlė krizę Žemės ūkio rūmų duomenimis, gegužę pieno supirkimo kainos turėtų pasiekti praėjusių metų lygį arba būti 30 proc.

Rekordiškai atpigęs JAV doleris privertė Lietuvos verslininkus, eksportuojančius į užsienį, persvarstyti sutartis ir pirmenybę teikti eurams. Bet jeigu taip pat pradės elgtis prekes lietuviams parduodantys tiekėjai, kainos Lietuvoje gali staigiai išaugti. Teigiama, jog kinams, iki šiol žaliavas ir gaminius pardavinėjusiems už dolerius - europinė valiuta jau tapo patrauklesnė. Vienas doleris lygus vienam eurui - tokį kursą Kinijos tiekėjai vis dažniau pasiūlo Lietuvos verslininkams.

Latvijoje veikia 1300 lietuvių įmonių. 36 proc. tiesioginių Lietuvos užsienio investicijų tenka Latvijai. Nors vis garsiau kalbama apie kaimyninės Latvijos ekonomikos augimo lėtėjimą, Latvijoje įsitvirtinęs lietuvių verslas iš ten trauktis nė nemano - planuoja plėtrą ir augsiančius pardavimus. „Žinios apie Latvijos ekonomikos augimo lėtėjimą mūsų negąsdina, nes Latvijos pieno žaliavos rinką traktuojame kaip vietinę.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ siūlys akcininkams priimti sprendimą supirkti iki 10 proc. savų akcijų bei sudaryti tam rezervą. Įmonė kol kas neskelbia, kokį rezervą balandžio 25 dieną šaukiamame susirinkime ji siūlys suformuoti akcijų įsigijimui. „Balandį baigsis prieš pusantrų metų akcininkų priimtas sprendimas leisti valdybai supirkti iki 10 proc. savų akcijų, tačiau tam sudaryto rezervo neišnaudojome.

Vasarį savo alų į Rusiją pradėjusios eksportuoti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ atstovai teigia, kad norint sėkmingai šioje šalyje pardavinėti savo produkciją, geriau neminėti, jog ji iš Lietuvos.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, atsižvelgusios į tendencijas pasaulinėse rinkose, pradeda mažinti produkcijos bei superkamo žaliavinio pieno kainas, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". "Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas teigė, kad kritus eksporto rinkose žaliavos kainai atitinkamai reagavusi ir įmonė. "Vasario mėnesį, palyginti su sausiu, mes sumažinome apie porą procentų žaliavos kainas. Svarbu pažymėti, kad praėjusiais metais jos padidėjo 60 procentų.