Madride prasideda svarbiausias įvykis per pastaruosius dešimtmečius. Bent taip NATO viršūnių summitą įvardija daugelis politikų ir analitikų. Mat čia spręsis pasaulio saugumas. Summite bus priimta naujoji strateginė koncepcija – antras svarbiausias NATO dokumentas nekeistas jau 12 metų.
Derybos prasidės rytoj, o kaip tik šiuo metu į Madridą suvažiavę pasaulio lyderiai ruošiasi vakarienei pas karalių. Madride šiuo metu ir Junginių valstijų vadovas Joe Bidenas, Jungtinės karalystės Borisas Johnsonas, Prancūzijos – Emanuelis Macronas. Tad Madride sustiprintas saugumas. Ir net 25 tūkstančiai Ispanijos pareigūnų palaikys tvarką ir užtikrins saugumą.
Dėl ko bus sutarta rytoj – kol kas neaišku, tačiau vakar viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų ir bene aštuonis kartus padidins greitojo reagavimo pajėgas.
Madride vykstančiame istoriniame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai bandys įrodyti, kad kitoje Europos sostinėje – Paryžiuje – prieš trejus metus nuskambėjus frazė – esą „NATO ištiko smegenų mirtis“ pasenusi.
Pats frazės autorius E. Macronas, vargu ar įsivaizdavo, kad 21 amžiuje dėl Rusijos imperialistinių ambicijų pačiame Europos centre gali būti beatodairiškai liejamas tūkstančių suverenios valstybės gyventojų kraujas.
Ką gi, NATO smegenys, po realybės šoko, panašu, ima krutėti. O Madride prasidedančio susitikimo rezultatai neabejotinai nulems mūsų ateitį.
Amerikos prezidentas Joe bidenas į Madridą atskrido jau su geromis naujienomis – rytoj jis žada paskelbti apie naują Amerikos karinių pajėgų dislokavimą Europoje ilguoju laikotarpiu.
„Madrido susitikimas bus kertinis. Susitarsime dėl naujos strateginės koncepcijos – ji taps kelrodžiu NATO šiame pavojingesniame ir mažiau prognozuojamame pasaulyje. Susitarsime ir dėl esminių atgrasymo ir gynybos pokyčių. Bus daugiau greitos parengties pajėgų, daugiau priešakinės gynybos, daugiau iš anksto paruoštos įrangos“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
NATO lyderiai žada susitarti ir dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai. O pirmą kartą per 12 metų atnaujinamoje strateginėje koncepcijoje Rusiją lyderiai įvardins didžiausia grėsme.
Susitikimo išvakarėse Aljanso vadovas pareiškė, kad NATO greitojo reagavimo pajėgos didės nuo 40 tūkst. karių, iki 300 tūkst.
Didžiausias iššūkis, neabejotinai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynyba, kai vienintelis sausumos kelias jungiantis mus su sąjungininkais – siauras Suvalkų koridorius.
Didžiausias laimėjimas Lietuvai Madride būtų, jei pavyktų išsireikalauti, kad mūsų šalyje nuolat būtų brigados dydžio sąjungininkų kontingentas. Tai yra 3–5 tūkst. karių.
Klausimas itin aktualus dabar, kai Kremlius atvirai grasina Lietuvai dėl europinėmis sankcijomis sutrikdyto tranzito į Kaliningradą. O Briuselis bando užglaistyti situaciją ieškodamas išimčių Rusijai.
„Pasekmės labai neigiamai paveiks Lietuvos gyventojus“, – sako Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolai Patrušev.
Lygiai prieš savaitę Estijos premjerė išdėjo į šuns dienas ir dabartinius NATO gynybos planus Baltijos šalims. Pareiškė, kad Rusija nušluotų Estiją nuo žemėlapio, kol jie suveiktų. Esą Madride būtina planus pakeisti.
„Mums reikia konkrečių planų, kaip apginti regioną. Ir iš anksto paliktos būtinos įrangos“, – tvirtina Estijos premjerė Kaja Kallas.
Dar vakar Vokietijos kancleris pripažino, kad Vakarai suka galvą ir kaip apsiginti, ir padėti Ukrainai, ir tuo pačiu išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija. Europos sostinės bijo visiškai sugadinti ateities santykius su Maskva. Ir tuo pat metu kartoja, kad bičiulystė niekada nebebus tokia, kaip anksčiau.
„Santykiai su Rusija jau nebebus tokie, kaip iki invazijos į Ukrainą. Situacija keičiasi ir mes turime keistis. Ir visi tai puikiai supranta“, – sako Vokietijos kancleris Olaf Scholz.
Rusija akivaizdžiai pyksta besivienijančiais Vakarais. O NATO per paskutinius mėnesius tapo populiariu klubu, prie kurio nori prisijungti ir suomiai su švedais. Prasidedant viršūnių susitikimui Ankaros pritarimą bando užsitikrinti Helsinkis ir Stokholmas, kurių parama kurdams nepatinka Turkijai.
„Jei Suomija ir Švedija nori tapti NATO narėmis, jos privalo spręsti Turkijos klausimus, nes mes NATO jau 70 metų. Kitaip negali būti“, – tikina Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan.
„Nesu optimistiškas ir nesu pesimistiškas. Pakankamai sunku prognozuoti rezultatą“, – sako Suomijos prezidentas Sauli Niinisto.
Kinijos režimo grėsmė – Vakarams reali ir tą savo kailiu pajautė Lietuva. Tad svarbu, kad ir žvelgiant toliau į Rytus Vakarų neištiktų smegenų mirtis. Anot ekspertų – svarbiu klausimu susitikime taps ir oro gynybos sistemos besiribojančiose su Rusija šalyse. Panašu, kad už tai turės sumokėti visas Aljansas, taigi, ir eiliniai žmonės.
O naujos strateginės koncepcijos formuluotėse, kurios turėtų liaudiškai sakant „pastatyti Maskvą į vietą“, žinoma, bus minima ir Kinija.
