Olaf Scholz

Europos Sąjungai nepavyko priimti įstatymo, draudžiančio po 2035-ųjų Bendrijoje gaminti ir pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais. Tam raudoną šviesą paskutinę minutę uždegė Vokietija su galingais automobilių gamintojais priešakyje. Europos Sąjunga buvo per žingsnį nuo susitarimo dėl draudimo po 2035-ųjų pardavinėti automobilius su vidaus degimo varikliais. Dėl to po kelis mėnesius trukusių derybų Bendrijos šalys susitarė pernai.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas atskleidė, kad Putinas asmeniškai telefonu grasino smogti jam raketa. Putinas Johnsonui pasakė nenorintis jo skriausti, bet su raketa tai užtruktų trumpai – tik minutę. O naktį Putino rusofašistai raketą paleido į daugiabutį Charkive ir pražudė ten moterį. Rusofašistai masiškai apšaudė ir Chersoną. Zelenskis prašo Vakarų greičiau tiekti Ukrainai naujus ginklus, kitaip Putino teroras nesiliaus.

Vos tik Vašingtonas paskelbė apie tankų „Abrams“, o Berlynas apie „Leopard“ tiekimą Ukrainai, Putinas prieš ją surengė dar vieną žudikišką ataką. Naktį į Ukrainą nukreipė dešimtis dronų kamikadzių, paryčiais – daugiau nei pusšimtį raketų. Maskva jau kaltina Vakarus tiesiogiai įsitraukus į karą, o Berlynas žada, kad „Leopardai“ Ukrainą pasieks iki kovo pabaigos. Zelenskis už tankus dėkoja ir jau kelia sau kitą tikslą – užsitikrinti naikintuvų tiekimą.

Vokietija verčia naują puslapį Vakarų karinės paramos Ukrainai istorijoje. Ne tik leidžia kitoms šalims siųsti Ukrainai vokiškus tankus, bet ir pati perduos keturiolika „Leopardų“. Iš viso beveik šimtą tankų Ukraina turėtų gauti artimiausiais mėnesiais. Sutapimas ar ne – Berlynas žinią skelbia per Zelenskio 45-ąjį gimtadienį. Dar daugiau dovanų Zelenskį netrukus pasieks ir iš Vašingtono.

Dnipre iš po daugiabučio laiptinės nuolaužų gelbėtojai ryte ištraukė dar vieno vaiko kūną. Gyvų po nuolaužomis rasti gelbėtojai jau nebesitiki. O Zelenskio visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius, dėl savo komentarų apie Dniprą tapęs Kremliaus ir jo rėmėjų informacinės kampanijos taikiniu, šiandien pasitraukė iš pareigų. Propagandinę pergalę pasiekęs Kremlius bando perimti iniciatyvą ir mūšio lauke. Tad Zelenskis ir vėl ragina Vakarus duoti daugiau ginklų.

Prastos karinės naujienos iš Ukrainos. Kelis mėnesius Bachmute prasiveržti nesugebėję okupantai sukaupė pastiprinimą ir nukreipę samdinius į Soledarą, veikiausiai jau kontroliuoja didelę dalį miesto. Dabar ten verda aršūs gatvių mūšiai ir kasdien žūsta šimtai karių. Maskva telkia pajėgas ir naujiems dideliems visos Ukrainos puolimams, tad Kyjivas vis labiau prašo Vakarų sostinių pagaliau tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus.

Putinas surengė naują masinę ataką – paleido apie šimtą raketų į Ukrainą. Tikėtina, tai jo kerštas už naktinius ukrainiečių smūgius dviem karinėms Rusijos oro bazėms, per kuriuos apgadinti mažiausiai trys strateginiai bombonešiai „TU-95“. Beje, viena okupantų raketa nukrito Moldovos teritorijoje, o dalis šalies po rusų smūgių ir vėl liko be elektros.

Aiškėja, kiek aukų pareikalavo vakarykštė Putino raketų kruša Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 10. Į Ukrainą atskrido bene 70 raketų – dėl jų pradingus elektrai, medikai turėjo mažametį berniuką operuoti tamsoje. Savo ruožtu Putino bendražygis Aliaksandras Lukašenka taip pat prikaustė žmonių dėmesį, mat internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip sunkiai jam sekasi lipti lėktuvo laiptais.

Putino kerštas už Zelenskio apsilankymą gėdingai prarastame Chersone – smūgiai pagrindiniams Ukrainos miestams ir jų infrastruktūrai. Pavakarę mirtinos raketos skriejo į Kyjivą, Mykolajivą, Lvivą – iš viso daugiau nei 20 miestų. Dalyje jų nutrūko elektros tiekimas. O išlaisvintą Chersoną jau pasiekė pirmieji konvojai su humanitarine pagalba – maistu, vandeniu, vaistais. Tačiau mieste vis dar nėra nei elektros, nei šildymo, nei vandens.

Dėl Chersono sutrikę net karo ekspertai. Rusija iš ten ne tik atitraukė dalį pajėgų, bet ir, kaip skelbiama, okupacinę valdžią, o tai esą gali reikšti du dalykus – arba mūšio dėl strategiškai svarbaus miesto nebus, arba jis bus itin nuožmus. Tuo metu Vokietijos kancleris vieši Kinijoje, kur karo taip ir nepasmerkusį Xi Jinpingą ragina pasinaudoti įtaka ir spausti Rusiją dėl taikos. Dirbtuvėse prie Charkivo darbas vyksta dieną – naktį.

Po ilgų ginčų ir net iki išnaktų užsitęsusioje Europos Vadovų Taryboje – netikėtas posūkis. Nors dar vakar buvo manoma, kad jokio susitarimo dėl dujų kainų „lubų“ pasiekti nepavyks, lyderiai pademonstravo vienybę ir sako, kad yra vis daugiau šansų dėl to susitarti. Į kompromisą leidosi net Vokietija, teigusi, kad toks mechanizmas Europą gali apskritai palikti be dujų.

Prezidentas Gitanas Nausėda – Europos Vadovų Taryboje, kur Bendrijos lyderiai sėdo prie diskusijų stalo dėl Europą purtančios energetikos krizės. Visgi panašu, kad sprendimo dėl dujų kainų lubų, kurio norėjo Lietuva, pasiekti nepavyks, tačiau prezidentas Nausėda sako, kad nesvarbu kokiomis priemonėmis, svarbu, kad kainos mažėtų. Lyderių darbotvarkėje ir Ukraina – kaip ją aprūpinti oro gynybos sistemomis ir dar labiau sankcijomis nubausti Rusiją.

Eidamas 92-uosius metus mirė pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Būtent jis prieš daugiau nei 30 metų Sovietų Sąjungoje pradėjo persitvarkymo ir viešumo politiką, kuri padėjo pagrindą Sovietų Sąjungos griūčiai ir daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos išsilaisvinimui. Pasaulio lyderiai Gorbačiovą liaupsina dėl taikios Šaltojo karo pabaigos, indėlio suvienijant Vokietiją ir Rusiją pasukant demokratijos keliu.

Skandalingas vaizdelis iš Vokietijos. Su kancleriu Šolcu nusifotografuoti paprašiusios moterys prie jo nusimetė drabužius. Ant apnuogintų jų krūtinių Šolcas ir visas pasaulis išvydo užrašą su reikalavimu kuo greičiau įvesti rusiškų dujų embargą. Dvi „Femen“ aktyvistės prie Vokietijos kanclerio apnuogina krūtines, tačiau akimirksniu nuo jo yra nustumiamos apsaugininkų. Tačiau merginų nuogų krūtų siunčiamos žinutės taip paprastai jau nepaslėpsi. Jos keikia V. Putiną.

Į Lietuvą vien šiemet rusai atvyko beveik trečdalį milijono kartų. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Užsienio reikalų ministerija skelbia vizas išduodanti retam rusui. Nors Lietuva sako esanti už tai, kad eiliniai rusai negalėtų turistauti po Europą, bet, priešingai nei estai, nenaikina ir jau anksčiau išduotų vizų. Apie būtinybę bausti rusus jų neįsileidžiant jau kalba ir įtakingi konservatorių politikai, pritaria ir opozicija.

Dėl rusiškų dujų krizėje atsidūrusios Vokietijos kancleris nuvyko apžiūrėti turbinos, kurią Vokietija turi perduoti Maskvai ir sako, kad kliūčių tam nėra. Tačiau Rusija neskuba ir toliau vykdo energetinį terorą. Tuo metu rusai Maskvoje prie H&M parduotuvės stovi ilgiausiose eilėse kaip tarybiniais laikais stovėdavo prie dešros. Maskvoje prie H&M parduotuvės rikiuojasi ilgiausios eilės.

Žurnalistams pavyko pakliūti į subombarduotą Mariupolį ir be okupantų priežiūros paklausinėti vietinių žmonių, kaip jie gyvena „prie ruso“ be kanalizacijos, vandens ar pinigų. Optimizmo sugriautame mieste mažai. O iki pamatų Ukrainą griaunantys ir žudantys rusai ir toliau mėgaujasi vakarietišku alumi – tyrimas atskleidė, kad Maskvos parduotuvėse gausu alaus, kurio gamintojai dar karo pradžioje paskelbė negirdysiantys rusų.

Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.

Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.

Svarbi žinia NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Aljansas planuoja beveik aštuonis kartus didinti greitojo reagavimo pajėgas Europos Rytuose. O Didžiojo septyneto lyderiai tariasi, kaip dar labiau paspausti Rusiją dėl karo Ukrainoje. Antrą derybų dieną Vokietijos kancleris pradėjo pareiškimu, kad reikia visomis išgalėmis remti Ukrainą, bet ir išvengti Rusijos ir NATO konflikto.

Ukraina sulaukė galingų svečių – į karo siaubiamą Ukrainą traukiniu atvažiavo Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Tiesa, rusų karo nusikaltimų simbolyje – Irpinėje – apsilankiusius Macroną, Šolcą ir Dragį vienija ne tik parama Ukrainai, bet ir noras kalbėtis su agresoriumi Vladimiru Putinu. Dėl to Macronui net teko teisintis. Savo ruožtu Rusijos elitas iš jų tyčiojasi.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.